- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-593-794/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06079-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mečys“
- Atsakovas
- Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „LINAVA“
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Mečys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mečys“ ieškinį atsakovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „LINAVA“ dėl atsakovės valdymo organų sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB ,,Mečys“ kreipėsi su ieškiniu atsakovei Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijai (toliau – ir asociacija) „LINAVA“ į teismą, kuriuo prašė: 1) panaikinti asociacijos „LINAVA“ prezidiumo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimą „Dėl UAB „Mečys“ pašalinimo iš asociacijos „LINAVA“ narių“ Nr. 11-52; 2) panaikinti asociacijos „LINAVA“ generalinio sekretoriaus 2016 m. gruodžio 14 d. įsakymą „Dėl narystės asociacijoje „LINAVA“ Nr. 77; 3) panaikinti asociacijos „LINAVA“ generalinio sekretoriaus 2016 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 80. Ieškovė taip pat prašė atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti galiojimą: 1) asociacijos „LINAVA“ prezidiumo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimo „Dėl UAB „Mečys“ pašalinimo iš asociacijos Linava narių“ Nr. 11-52, 2) asociacijos „LINAVA“ generalinio sekretoriaus 2016 m. gruodžio 14 d. įsakymo „Dėl narystės asociacijoje „Linava“ Nr. 77; 3) asociacijos „LINAVA“ generalinio sekretoriaus 2016 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 80. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas. 2017 m. liepos 3 d. teisme gautas naujas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ generalinio sekretoriaus 2016 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 80, kuriuo ieškovė buvo pašalinta iš TIR garantinės sistemos, galiojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Teismas konstatavo, jog kad ieškovė nepagrindė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė patiria ženklių finansinių sunkumų, ar egzistuoja tokios padėties grėsmė, ir siekiant išvengti šių neigiamų pasekmių, būtina jas taikyti. Teismas taip pat konstatavo, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir pareikšto ieškinio dalykas sutampa, kadangi ieškiniu, be kita ko, prašoma panaikinti Lietuvos nacionalinės vežėjo automobiliais asociacijos „LINAVA“ generalinio sekretoriaus 2016 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 80, o prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma sustabdyti šio atsakovės valdymo organo priimto įsakymo galiojimą, todėl taikius laikinąsias apsaugos priemones būtų sukurtos teisinės pasekmės, iš esmės prilygstančios teisinėms pasekmės, kurios atsirastų priėmus ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, t. y. ieškiniu ginčijamas atsakovės valdymo organų sprendimas nesaistytų ieškovės.Teismas pažymėjo, jog 2017 m. vasario 24 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas. Kadangi ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pakartotiniame prašyme remiasi iš esmės tais pačiais argumentais (t. y. konkurencingumo kitų vežėjų atžvilgiu sumažėjimu, dalies užsakymų praradimu, nuostolių patyrimu, galimų teisinių ginčų tarp šalių atsiradimu), kuriuos nurodė ieškinyje suformuluotame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas pritarė savo 2017 m. vasario 24 d. nutartyje nurodytai laikinųjų priemonių netaikymo motyvacijai, pažymėdama, kad vien tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė negalės naudotis TIR garantinės sistemos teikiamomis teisėmis ir galimai patirs daugiau išlaidų vykdydama pervežimus, nei jų patirtų priklausydama TIR garantinei sistemai, savaime nereiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju turi būti taikomos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė UAB ,,Mečys“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantė taip pat prašo prijungi šią civilinę bylą prie civilinės bylos Nr. 2S-1215-565/2017. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Kad ieškovė, dėl teismo nepritaikomų laikinųjų apsaugos priemonių, o ir atsakovės veiksmų priimant ginčijamus sprendimus šioje civilinėje byloje, susiduria su neigiamomis pasekmėmis, ieškovė pagrindė, pateikdama visus jos galimus ir turimus objektyvius įrodymus. Teismas juos vertino formaliai, reikalaudamas, vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus ne tikimybių pusiausvyros principo pagrindu, neabejotinos tiesos. Teismas iš ieškovės reikalauja, kad ji pateiktų nenuginčijamus duomenis apie jos galimai patiriamą dabar, o ir ateityje, dėl nepritaikomų laikinųjų apsaugos priemonių, žalą. Atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas nevertino ir to, kad jas pritaikius, jokios žalos atsakovei nekyla, o tik priešingai, ji gaus pelną. Dėl šio argumento teismas apskritai nutylėjo, koncentruodamas tik į tai, kad ar ieškovė įrodė, ar ne jos patirtą didelę žalą, ar didelę grėsmę. Ieškovė laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesiekė, sudaryti jai daugiau konkurencinių galių, ar pasididinti pelną, ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių prašė tam, kad būtų sureguliuotas laikinai ginčas, kol teismas jo neišspręs, ir ieškovė galėtų bent iš dalies naudotis TIR sistema, kuria ji galėjo naudotis iki atsakovei priimant ginčijamus sprendimus. Ieškovė daugiau teisių, nei ji jų turėjo, neprašė, o prašė priešingai, lygybės – laikino ginčo sureguliavimo. Tačiau teismas šio klausimo visai neanalizavo. Į susidariusią situaciją žiūrėjo siaurai, ko pasekmėje, teismo nutartis neatitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto.Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra sąlygotos ir paties ginčo specifikos ir iš esmės atsakovės sukurto teisinio reguliavimo. Ieškovė ir negalėjo prašyti jokių kitų laikinųjų apsaugos priemonių tik tokių, kokias prašė, nes bet kokiu atveju, nesustabdžius atsakovės valdymo organų priimtų sprendimų/nutarimų, ar bent vieno iš jų, ieškovė formaliai, dėka atsakovės priimto reguliavimo (Taisyklių), ji nebetenka teisės naudotis viešąją paslauga (įsigyti TIR knygelių), kurią teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra delegavusi būtent atsakovei.Atsakovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, jog su atskiruoju skundu nesutinka skunde nurodytais argumentais, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį prašo palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės 2017 m. liepos 3 d. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje 2S-1215-565/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidiumo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimo „Dėl UAB „Mečys“ pašalinimo iš asociacijos „LINAVA“ narių“ Nr. 11-52, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ generalinio sekretoriaus 2016 m. gruodžio 14 d. įsakymo „Dėl narystės asociacijoje „LINAVA“ Nr. 77 ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ generalinio sekretoriaus 2016 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 80 galiojimą iki įsiteisės pirmosios instancijos teismo sprendimas civilinėje byloje. Nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-12168-871/2017 yra išspręstas klausimas dėl 2017 m. liepos 3 d. ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Todėl teigtina, kad nagrinėjamuoju atveju apeliacinės instancijos teismo nutartis nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Nurodytos aplinkybės lemia išvadą, kad skundžiama 2017 m. liepos 13 d. nutartis nebegali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų nevertina, o apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantė atskirąjį skundą, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad apeliantė UAB ,,Mečys“ sumokėjo 37,50 EUR žyminį mokestį už atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi apeliacinis procesas nutrauktinas, baigiamas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl apeliantės kaltės, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas apeliantei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mečys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d., nutraukti.
Grąžinti ieškovei UAB „Mečys“, įmonės kodas 124233925, 37,50 EUR (trisdešimt septynių eurų, 50 euro ct) žyminį mokestį, sumokėtą per AB SEB bankas, 2017 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymu.