- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- e2YT-712-1021/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01411-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- L. P.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., Ž. B., VĮ ,,Turto bankas“
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. P., Ž. B., VĮ ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Procesinių dokumentų esmė.
Pareiškėja L. P. (toliau - pareiškėja) prašymu prašo atnaujinti jai terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos sūnaus D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties.
Pareiškime pareiškėja nurodė, kad jos ir vyro V. P. sūnus D. P. laiką gyveno kartu su jais. Ž. B. yra mirusiojo D. P. sesuo. Tiek pareiškėja, tiek suinteresuoti asmenys po D. P. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, kadangi buvo įsitikinę, kad po palikėjo mirties jo vardu neliko nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, nes palikėjas visą savo gyvenimą gyveno kartu su tėvais ir tėvams buvo žinoma, kad jis jokio turto savo vardu nebuvo įgijęs. Kad po D. P. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė į palikimo vietos atsiradimo notarą ir kad iki šiol niekam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios turtą, patvirtina 2020 m. lapkričio 27 d. Vilkaviškio rajono 3-ojo notaro biuro notaro R. K. liudijimas, kuriame nurodoma, kad dėl D. P. turto paveldėjimo į notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. 2020 m. spalio pradžioje pareiškėja nuvykusi asmeniniais reikalais į „Swedbank", AB, Vilkaviškio skyrių, paprašė banko darbuotojų, kad uždarytų mirusiojo sūnaus D. P. turėtą banko sąskaitą, tačiau banko darbuotoja informavo, kad sąskaitos uždaryti negalima, kadangi joje yra sukaupta apie 1 500 Eur pensijos. Bankas pareiškėjai šių duomenų raštu nepateikė, kadangi pareiškėja gauti šiuos duomenis neturėjo teisinio pagrindo, nes po D. P. mirties dėl palikimo priėmimo į palikimo vietos atsiradimo notaro biurą nesikreipė per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą, palikimo nepriėmė, nebuvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į palikėjo turtą. Paaiškėjus aplinkybėms, kad mirusiojo D. P. vardu esančioje banko sąskaitoje yra piniginės lėšos, kurias gali paveldėti palikėjo įpėdiniai, o šiuo atveju mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, todėl pareiškėja L. P. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių, kad jai būtų suteikta antrinė teisinė pagalba, t. y. paskirtas advokatas civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo ir susijusių klausimų išsprendimo. 2020 m. spalio 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-3732-12025 teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtas advokatas Arūnas Sakalauskas. Pareiškėja būdama palikėjo motina, turi teisę paveldėti kaip antros eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies, 2 punktas). Šiuo atveju, nesant pirmos eilės įpėdinių, nes palikėjas vaikų (įvaikių) neturi, pareiškėja turi teisę paveldėti pagal įstatymą būdama antros eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 2 dalis). Manytina, kad, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, nes pareiškėjos L. P. nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, yra pakankamas pagrindas jas pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti.
Suinteresuoti asmenys –V. P., Ž. B., VĮ ,,Turto bankas“, pateikė į pareiškimą atsiliepimus, kuriuose dėl pareiškimo neprieštaravo.
II. Bylos dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.
Pareiškėja teismo posėdyje pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, bei nurodė, kad jame surašyti faktai yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad jos sūnus vaikų neturėjo. Kadangi jokių sūnaus daiktų nebuvo, nei automobilio ir kitų, ji dėl paveldėjimo nesikreipė niekur. Ji žinojusi, kad sūnus kaupė pensiją, tačiau nežinojo, kad ją gali paveldėti. 2020 m. spalio mėn. nuėjusi į banką, sužinojusi, kad galinti paveldėti sukauptą pensiją. Apie tai ji nežinojus, bei neturėjusi ko paklausti. Ji sumokėjusi sūnaus skolas antstoliui, tačiau tai padariusi jau praėjus trims mėnesiams po jo mirties, kai kreipusis į banką.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III. Dėl pareiškimo tenkinimo.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja prašo atnaujinti 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą priimti palikimą atsiradusį po jos sūnaus mirties. Prie pareiškimo pateiktu gimimo liudijimu nustatyta, kad pareiškėja yra D. P. motina (e. b. l. 8). Medicininiu mirties nustatyta, kad D. P. mirė (duomenys neskelbtini) ( e. b. l. 9). Notaro 2020 m. lapkričio 27 d. liudijimu nustatyta, kad į notaro biurą dėl D. P. turto paveldėjimo niekas nesikreipė (e. b. l. 10). AB ,,Swedbank“ raštu nustatyta, kad D. P. buvo sudaręs II pakopos pensijų kaupimo sutartį, likutis 2021 m. sausio 11 d. buvo 1,431.792 vienetai (e.b. 31 l.), kas rodo, jog jam mirus šis turtas sudaro palikimą. Pareiškėjos parodymais mirusysis vaikų neturėjo, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, nesant pirmos eilės įpėdinių, ji turėjo teisę paveldėti mirusiojo turtą kartu su suinteresuotu asmeniu V. P. kaip pirmos eilės įpėdiniai, o suinteresuotas asmuo Ž. B. būdama 4 eilės įpėdinė galėjo paveldėti turtą, tik jiems nepriėmus palikimo. Jie palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasis į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdamas faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis.). Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys palikimo nepriėmė nei vienu iš nurodytų būdų per tris mėnesius nuo palikėjo mirties.
CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 576-578 str. nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso.
Pareiškėja kaip argumentus, kodėl praleido palikimo priėmimo trijų mėnesių terminą, nurodė, kad po jos sūnaus mirties jokio paveldėtino turto nebuvo, nors žinojusi, kad sūnus kaupė pensiją, tačiau nežinojusi, kad ji gali būti paveldima, neturėjusi pas ką nors paklausti. Į turtą, kurį pretenduoja pareiškėja, kiti asmenys jokių pretenzijų nereiškia. Teismas, atsižvelgdamas į pastarąsias aplinkybes bei tai, kad pareiškėja savo tinkamu teisių įgyvendinimu negalėjo pasirūpinti dėl to, kad po sūnaus mirties nebuvo jo palikimo, kurį galima būtų paveldėti, o dėl savo teisinio neišprusimo nežinojo, kad galima paveldėti sūnaus kauptą pensiją, apie ką sužinojo atsitiktinai banke ir iškarto kreipusis teisinės pagalbos bei į teismą; į tai, kad į paveldimą turtą niekam nėra įregistruotos nuosavybės teisės; į tai, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažįsta, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, laikytinos svarbiomis, todėl jai atnaujintinas praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5, 5.50, 5.57 straipsniai).
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės 8,62 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš pareiškėjos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi, 259, 260, 263, 270, 279, 335, 443, 578 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjos L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjai L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos sūnaus D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo 3 (trijų) mėnesių terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš pareiškėjos L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,62 Eur (aštuonis eurus 62 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė Citadele Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį –procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje Nr. e2YT-712-1021/2021. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661).
Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims per tris darbo dienas nuo nutarties paskelbimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.