Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Initium Verum“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei UAB „Initium Verum“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bei 2017 m. sausio 2 d. pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo kopija buvo įteikta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė pateiktu atsiliepimu nesutinka su bankroto bylos iškėlimu, nurodo, kad atsakovė, kiekvieną mėnesį pervesdamas po 3000 Eur, padengs įsiskolinimą ir delspinigius, bei dengsis savalaikiai eilinė mėnesio įmoka.

Atsisakytina kelti bankroto bylą.

Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punktą, bankroto byla keliama, kai įmonė yra nemoki. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Bankroto byla įmonei gali būti iškeliama tik nustačius abi įmonės nemokumą apsprendžiančias sąlygas – negalėjimą laiku atsiskaityti su kreditoriais ir pradelstos skolos turi viršyti pusę į balansą įrašyto turto vertės.

Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Minėtos teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Vadovaujantis teismų praktika bankroto bylose, pradedant bankroto procesą, t. y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-599/2014).

Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.

Pagal UAB „Initium Verum“ 2015 m. balansą įmonės turto vertė sudarė 359 245 Eur, iš jo 204 706 Eur ilgalaikis turtas ir 154 539 Eur trumpalaikis turtas. Pagal minėtą balansą, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 215 604 Eur, tačiau iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 88 602 Eur. Pagal 2015 metų pelno (nuostolių) atskaitą įmonė turėjo 41 953 Eur grynojo pelno. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo pagal IBĮ 2 straipsnio 8 dalį, turi būti įvertinamas įmonės pradelstų įsipareigojimų (pradelstų skolų, neįvykdytų darbų) santykis su jos turto, įrašyto į įmonės balansą, realia verte pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 1 d.). Pagal 2015 metų balansą UAB „Initium Verum“ pradelsti įsipareigojimai neviršijo 50 procentų įmonės turto, todėl Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Initium Verum“, o Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pagal UAB „Initium Verum“ 2016 m. balansą įmonės turto vertė sudarė 345 254 Eur, iš jo 180 582 Eur ilgalaikis turtas ir 164 672 Eur trumpalaikis turtas. Pagal minėtą balansą, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 218 143 Eur, tačiau iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 78 104 Eur. Pagal 2015 metų pelno (nuostolių) atskaitą įmonė turėjo 41 953 Eur grynojo pelno.

Pagal UAB „Initium Verum“ 2017 m. sausio balansą įmonės turto vertė sudaro 359 470 Eur, iš jo 175 670 Eur ilgalaikis turtas ir 183 800 Eur trumpalaikis turtas. Pagal minėtą balansą, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 197 792 Eur, tačiau iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 57 753 Eur. Pagal 2017 m. sausio metų pelno (nuostolių) atskaitą įmonė turėjo 18 037 Eur grynojo pelno. Šiuo metu įmonėje dirba 7 darbuotojai.

Iš viešai teikiamų duomenų apie įmonės skolą VSDF biudžetui (http://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_initium_verum/skolos-sodrai/) matyti, kad UAB „Initium Verum“ nuo 2016-12-16 turėjo 26 940,79 Eur socialinio draudimo skolą, nuo 2017-01-02 turėjo 25 440,79 Eur socialinio draudimo skolą, nuo 2017-01-17 turėjo 26 367,21 Eur socialinio draudimo skolą, nuo 2017-01-23 iki 2017-02-08 turėjo 26 517,74 Eur socialinio draudimo skolą. Kaip matyti iš aptartų duomenų, UAB „Initium Verum“ buvo šiek tiek sumažinusi savo skolas sodrai, tačiau vėliau jos vėl didėjo.

Analizuojant UAB „Initium Verum“ 2016 m. balansą (jis buvo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo metu) 2017 m. sausio balanso duomenis, atsakovė UAB „Initium Verum“ neatitinka ĮBĮ įstatyme numatytos nemokumo sampratos, kadangi jos pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Teismas iš esmės sutinka su pareiškėjo argumentais, kad debitorių skolų išieškojimas negali būti garantuojamas, tačiau atkreipia dėmesį ir į tai, net ir nepavykus atsakovei visos šios sumos susigrąžinti iš debitorių, atsakovė vis tiek netaptų nemokia, nes jos turimo ilgalaikio turto vertė ženkliai viršija pradelstus įmonės trumpalaikius įsipareigojimus.

Tai, kad atsakovė turi skolų pareiškėjui, savaime nesudaro teisinio pagrindo iškelti bankroto bylą atsakovei. Bankroto byla keliama kai egzistuoja bent vienas ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas, kurių nenustačius, aplinkybė, jog atsakovė nesumoka skolos, negali būti pagrindu bankroto bylai iškelti. Apibendrindamas tai, kas pasakyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Initium Verum“ pateikė teismui pakankamai įrodymų, paneigiančių pareiškimo argumentus, susijusius su įmonės nemokumu, todėl, nenustačius pagrindų, numatytų IBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, bankroto bylai iškelti, ir atsižvelgus į tai, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, atsisakytina kelti bankroto bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 290–291 str.,

nutaria:

Atsisakyti kelti bankroto bylą atsakovei UAB „Initium Verum“.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.