- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-959-56/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-036912010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pran.), Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- Vadimo Amilavskij, V. A.
- Ieškovas
- B. B.
Teisėja V. Ambrulevičius Teisiminio proceso Nr. 2-52-3-036912010-4
Proc. sprendimo kategorijos:110.1;121.14;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. birželio 1 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vadimo Amilavskij atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės B. B. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui V. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė B. B. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti vaiko, M. A., gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; iš atsakovo V. A. vaiko išlaikymui priteisti išlaikymo įsiskolinimą -14 400 Lt; priteisti nepilnametei dukrai iki pilnametystės periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį mokamą išlaikymą po 400 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas; Ieškovė ieškinyje suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones priteisiant iš atsakovo po 400 Lt periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą nepilanametei dukrai.
Nurodė, kad su ieškovė su atsakovu pradėjo draugauti 2005 metais, o 2007 m. liepos 5 d. susilaukė dukters. Ginčo šalys pastoviai drauge negyveno. Atsakovas nuo dukters gimimo neteikė dukrai jokio išlaikymo, todėl prašė nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove, o iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, išlaikymą po 400 Lt nepilnametei dukrai mokamą periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
Atsakovas V. A. atsiliepimu į ieškinį prašė jį tenkinti iš dalies ir priteisti dukros išlaikymui po 150 Lt mokamą išlaikymą; likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nurodė, kad šalys gyveno kartu ir visos atsakovo gautos lėšos buvo panaudojamos šeimos poreikių tenkinimui. Gimus dukrai ieškovė niekur nedirbo ir naudojosi atsakovo teikiamomis lėšomis, todėl pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nėra teisinio pagrindo. Be to ieškovės keliamas reikalavimas priteisti po 400 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį mokamą išlaikymą nepilnametei dukrai nepagrįstas, nes atsakovo gaunamos pajamos sudarė apie 500 Lt, todėl dukros išlaikymui sutiko mokėti po 150 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškovės prašymas patenkintas. Iš atsakovo V. A. nepilnametės dukters išlaikymui iki teismo sprendimo byloje priėmimo priteista po 400 Lt periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo.
Teismas pažymėjo, kad abu tėvai privalo išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl įvertinęs tai, kad atsakovas neteikia dukrai jokio išlaikymo iki sprendimo byloje priėmimo priteisė iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų, gautų lėšų valdytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas V. A. atskiruoju skundu prašo skundžiamąją nutartį pakeisti ir priteisti nepilnametei dukrai mokamą išlaikymą po 150 Lt per mėnesį.
Nurodo, kad atsakovas šiuo metu yra bedarbis ir negali mokėti po 400 Lt priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai. Atsakovas gyvena iš bedarbio pašalpos, todėl gali mokėti tik po 150 Lt dydžio išlaikymą.
Atsiliepimas
Ieškovė B. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teismo priteistas išlaikymo dydis po 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sudaro galimybę tik minimaliai patenkinti nepilnametės dukros poreikius.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisinius argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl jos pakeisti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kurį yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo. Ieškovė taip pat prašė teismo iki teismo sprendimo byloje priėmimo nepilnametės dukros išlaikymui priteisti po 400 Lt išlaikymą. Pirmos instancijos teismas įvertinęs ieškovės prašymą, jį tenkino.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutikdamas su pirmos instancijos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi, atskirajame skunde remiasi aplinkybe, jog yra bedarbis ir gali teikti nepilnametės dukros išlaikymui po 150 Lt dydžio išlaikymą iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Teisėjų kolegija su atskirojo skundo argumentais nesutinka.
Bylos duomenys rodo, kad tarp šalių kilo ginčas iš šeimos teisinių santykių, ir ieškovė reikalauja ne tik nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove, bei reikalauja priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai ir išlaikymo įsiskolinimą.
Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad valstybė privalo nustatyti veiksmingą vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo sistemą. Teisėjų kolegijos vertinimu valstybė turi pozityvią pareigą vaikui rūpintis juo ir ginti jo interesus, kai to reikia. Nurodytas principas taip pat reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusiaus šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausiai atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.
Sutinkamai su Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tame tarpe nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti laikiną išlaikymą vaikui. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatoma, kad teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, tokiu atveju pagal analogiją taikomos Civilinio kodekso 3.72 straipsnio, 3-192-3.203 straipsnio nuostatos.
Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.).
Kaip seka iš ieškinio, ginčo šalių dukrai yra septyneri metai, todėl mergaitės poreikių tenkinimui neabejotinai yra būtinos piniginės lėšos. Tuo tarpu bylos duomenys rodo, kad atsakovas neteikė išlaikymo savo nepilnametei dukrai nuo pat jos gimimo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu atsakovui nevykdant pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką pirmos instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti preliminarias priemones ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo užtikrinti, kad nepilnametei dukrai būtų teikiamas išlaikymas jos būtiniausių poreikių užtikrinimui, nes šiuo metu išlaikymą nepilnametei dukrai teikia tik ieškovė, o atsakovas neįrodė priešingai (CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Tokiu būdu yra pažeidžiamas įstatyme įtvirtintas įpareigojimas abiems tėvams teikti išliakymą savo nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 str. 2 d.).
Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, kad atsakovas yra bedarbis nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta ir ją pakeisti, nes ieškovas yra 1983 metų gimimo asmuo, byloje duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus nėra, todėl atsakovui esant darbingam jis gali susirasti darbą, dirbti bei uždirbti ir teikti tinkamą išlaikymą nepilnametei dukrai, o ne prisidengiant nedarbingumu siekti išvengi įstatyme įtvirtintos prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje kilusioje iš šeimos teisinių santykių, tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, dėl teiktino išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai.
Motyvuojamoji dalis
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4441-723/2010 palikti nepakeistą, o atsakovo V. A. atskirąjį skundą atmesti.