- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-19
- Bylos Nr.
- 1S-121-317/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-42-1-00484-2008-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- P. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 16 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 93-972 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam P. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
P. K. nuteistas:2011 m. gruodžio 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šią bausmę subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. 2010 m. gegužės 31 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams. 2007 m. sausio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (keturios veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis su 2006 m. rugsėjo 7 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2008 m. rugpjūčio 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs 1 metų 1 mėnesio 26 d. laisvės atėmimo bausmės. 2006 m. rugsėjo 7 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinus su 2005 m. lapkričio 29 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2005 m. lapkričio 29 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2009 m. rugsėjo 28 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 28 d., likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 2017 m. gruodžio 14 d. 1 metai 9 mėnesiai 14 dienų. Komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 93-972 priimtas sprendimas taikyti P. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 93-972 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti sprendimą patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio nuostatos numato vienintelį vertinamąjį kriterijų nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal aprobuotą OASys metodiką. Nuteistojo rizika yra vidutinė (59 balai) ir stebima pažanga šią riziką mažinant, kadangi ji sumažėjo nuo 64 balų. Pareiškėjo manymu, tai sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra tenkinamas Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, taigi šiuo aspektu Komisijos nutarimas negali būti kvestionuojamas. Šį reikalavimą pagrindžia ir tai, kad nuteistasis yra 10 kartų skatintas, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kelis kartus įvykdė Komisijos rekomendacijas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, laisvalaikiu siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius ir vyksta į trumpalaikes išvykas į namus. Skunde taip pat nurodoma, jog BPK 7 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, jog bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl teisėjas privalo būti bešališku arbitru tarp kaltinimo ir gynybos šalių. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, pareikšti savo nuomonę turi teisę nukentėję asmenys ir prokuroras. Nagrinėjamu atveju nei nukentėjusieji, nei prokuroras jokių prieštaravimų dėl nuteistojo lygtinio paleidimo nėra pateikę. Esant tokioms aplinkybėms teismo funkcija buvo tik Komisijos nutarimo teisėtumo patikrinimas, o ne pagrįstumo. Pasak pareiškėjo, skundžiamą nutartį priėmęs teismas privalėjo vadovautis aukštesnės instancijos teismo suformuota praktika analogiškoje byloje Nr. 1S-1210-383/2013, kurioje nurodyta, kad apylinkės teismai nepagrįstai atsisako tvirtinti lygtinį paleidimą, esant prokuroro pritarimui tokiam nutarimui. Kadangi jokių Komisijos nutarimo procedūrinių pažeidimų pirmosios instancijos teismo nutartyje nenustatyta, skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl akivaizdaus nemotyvuotumo ir prieštaringumo aukštesnės instancijos teismo suformuotam precedentui. Skunde taip pat nurodoma jog apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kurios buvo svarstytos skiriant bausmę, tokiu būdu teisia nuteistąjį pakartotinai. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į nuteistojo turėtas, tačiau negaliojančias nuobaudas. Kadangi šios aplinkybės nepakis per visą bausmės atlikimo laikotarpį, todėl iš teismo argumentavimo galima daryti išvadą, kad nuteistajam lygtinis paleidimas apskritai negali būti taikomas. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Būtent šie tiek formalūs, tiek ir materialieji kriterijai yra esminiai, sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl, priešingai nei teigiama skunde, vien tai, kad nukentėjusysis asmuo ar prokuroras neišreiškė prieštaravimų dėl lygtinio nuteistojo paleidimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis bausmės atlikimą turi tęsti ne pataisos įstaigoje. Nors, pasak pareiškėjo, skundžiamą nutartį priėmęs teismas privalėjo vadovautis aukštesnės instancijos teismo suformuota praktika analogiškoje byloje Nr. 1S-1210-383/2013, kurioje nurodyta, kad apylinkės teismai nepagrįstai atsisako tvirtinti lygtinį paleidimą, esant prokuroro pritarimui tokiam nutarimui, tačiau pažymėtina, kad nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus naujoms BVK nuostatoms, reglamentuojančioms lygtinio paleidimo taikymo klausimą, vadovautis iki tol galiojusia aukštesnės instancijos teismų praktiką nėra teisinio pagrindo. Nuteistasis P. K. yra atlikęs minimalią įstatyme numatytą laivės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Skunde nuteistasis teigia, kad BVK 157 straipsnis numato vienintelį vertinamąjį kriterijų nagrinėjant lygtinio apleidimo klausimą – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal aprobuotą OASys metodiką. Su tokiais nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. BVK 157 straipsnio nuostatos suponuoja pareigą ne tik Komisijai, bet ir šios institucijos nutarimą tvirtinančiam teismui, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nustačius vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga šią riziką mažinant yra akivaizdi ir įtikinanti. Šiuo atveju P. K. nustatoma vidutinė (59 balų) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri pataisos proceso metu nors ir kito (mažėjo), tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, jam vis dar nustatomas ir pakankamai didelis dinaminių (kintančių) rizikos balų skaičius – 14 balų, todėl būtent jo pastangos šią riziką mažinant svarbios, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Dėl aptartų priežasčių nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog teismas, vertindamas Komisijos nutarimo teisėtumą, neturi pareigos atsižvelgti ne tik į formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, bet ir į nuteistojo elgesį pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – tęsti finansinius įsipareigojimus ir dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse. Taip pat nurodoma, jog nuteistasis vykdo ir lygtinio paleidimo rekomendacijas – tęsti darbinę veiklą pataisos namuose, aktyviau dengti priteistą civilinį ieškinį, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. P. K. dirba, pagal vykdomąjį patvarkymą 6102,24 eurų sumai yra padengęs 197,92 eurų, dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Be to, jis pataisos proceso metu buvo 10 kartų paskatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir vyksta trumpalaikių išvykų į namus. Tačiau visos aptartos aplinkybės, teigiamai apibūdinančios nuteistojo elgesį bausmę nuo 2017 m. balandžio 21 d. atliekant atvirojoje kolonijoje, šiuo metu dar nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti apie pakankamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Pažymėtina, kad nuteistajam vis dar nustatomi pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, kurie nekito ir neišnyko viso pataisos proceso metu. Nors teisės pažeidimai (ankstesni teistumai) vertintinas kaip statinis veiksnys, kurio nuteistasis pataisos proceso metu neturi galimybės koreguoti, tačiau taip pat vis dar išlieka abejonių dėl nuteistojo pasirinkto gyvenimo stiliaus ir draugų. Byloje pateiktoje 2017 m. gruodžio 12 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-5844 nurodoma, jog nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jį nusikalsti ir vengia situacijų, kurios gali sudaryti tokią galimybę. Be to pažymima, kad nėra įrodymų, jog nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Su tokiomis išvadoje dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis sutikti nėra pagrindo. Kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, kuriais buvo vertinama galimybė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepraėjus dviem mėnesiams po nuteistojo perkėlimo į atvirąją koloniją, 2017 m. liepos 4 d., tai yra tik kiek daugiau nei prieš 4 mėnesius nuo minėtos išvados šioje byloje, pataisos įstaigos administracija surašė nuteistajam socialinio tyrimo išvadą, kurioje nuteistojo charakteristika iš esmės nesiskyrė nuo ankstesniuose teismų sprendimuose aprašytų duomenų. Iš 2017 m. rugpjūčio 24 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad prieš atlikdamas bausmę atvirojoje kolonijoje, nuteistasis į Alytaus pataisos namus buvo atvežtas 2015 m. rugpjūčio 18 d. iš Kybartų pataisos namų. Nuteistajam bausmės atlikimo vieta buvo pakeista dėl gautų kriminalinės žvalgybos duomenų apie galimai vykdomas neteisėtas veikas bei konfliktavimą su kitais nuteistaisiais. Be to, iš minėtos nutarties matyti, jog nuteistasis vis dar laikėsi kriminalinės subkultūros nuostatų tiek, kiek, jo manymu, reikalinga neapsunkinti gyvenimo pataisos namuose. Kriminalinę subkultūrą pateisinančios ir palaikančios nuostatos išreiškiamos ir anksčiau svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą. 2017 m. balandžio 21 d. nutartyje pažymima apie nuteistojo turimą autoritetą nuteistųjų tarpe. Atsižvelgiant į tai, kad P. K. nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis atlieka bausmę, buvo padarytos bendrininkų grupėje, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą ypač svarbios P. K. nuostatos, susijusios su kriminaline subkultūra, savo autoriteto nuteistųjų gretose išlaikymu. Kadangi, kaip minėta, draugų pasirinkimas nuteistajam vis dar išlieka reikšmingu kriminogeniniu veiksniu, vien tai, kad šio metu, tai yra pakankamai trumpą laiko tarpą nuo ankstesniojo vertinimo, nestebimos kriminalinę subkultūrą palaikančios nuteistojo nuostatos, nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu.Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis savo kaltės dėl nusikaltimų padarymo teisme nepripažino. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, šios aplinkybės, kaip ir ankstesnių teistumų skaičiaus bei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą negali būti pripažįstamas nuteistojo pakartotiniu baudimu. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dar iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties priėmimo nuteistasis sistemingai neigė savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo, jo požiūris į nusikaltimus buvo nekritiškas, ir tik 2017 m. gruodžio 12 d. socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, jog jis savo kaltę pripažįsta. Vis tik, nors nurodoma, kad pagal vykdomuosius patvarkymus nuteistasis civilinį ieškinį dengia, tačiau iš 6102,24 eurų yra atlyginęs tik 197,92 eurų. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties, nuteistasis nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2016 m. kovo 2 d. gavo 1887,39 eurų, išleido 1634,84 eurų savo asmeniniams poreikiams, o skolinių įsipareigojimų dalį padengė tik prokuroro skundo dėl jo lygtinio paleidimo nagrinėjimo eigoje. Viso per 2016 metus nuteistasis į savo asmeninę sąskaitą gavo 3269,39 eurų ir išleido 2972,32 eurų. Taigi bausmę atlikdamas nuo 2009 m. nuteistasis neabejotinai turėjo finansinių galimybių aktyviau dengti priteistą civilinį ieškinį, tačiau visų įmanomų priemonių tam nesiėmė. Nuteistajam atlikus didžiąją dalį paskirtosios bausmės (daugiau kaip 8 metus) ir tik 2017 m. gruodžio 12 d. socialinio tyrimo išvadoje konstatuojant jo kaltės pripažinimą, civilinio ieškinio dengimas sudarytų pagrindą spręsti dėl jo nuoširdumo vertinant savo indėlį į nusikalstamų veikų padarymą, tačiau, atsižvelgiant į aptartus duomenis, aukštesniojo teismo vertinimu, aptartų aplinkybių kontekste dar nėra galimybių spręsti apie pakankamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Pažymėtina, kad nuteistasis, bausmę nuo 2017 m. balandžio 21 d. atlikdamas atvirojoje kolonijoje, įsidarbino ir tęsia darbinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau bausmę atlikdamas nuo 2009 m., jis nedirbo. Nors nuteistasis teigė anksčiau pataisos namuose pareiškęs prašymą įsidarbinti ir darbo vieta jam nebuvo pasiūlyta, tačiau teigiamos darbinės motyvacijos dirbdamas nemokamus darbus, t. y. prisidėdamas prie pataisos įstaigos aplinkos tvarkymo ir pan., P. K. neparodė. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesnė nuteistojo kriminalinė praeitis susijusi su nusikaltimų nuosavybei, siekiant turtinės naudos, darymu, jo darbinė patirtis ir motyvacija pataisos proceso metu itin reikšminga. Tuo tarpu teiginiai, jog galimo lygtinio paleidimo atveju nuteistasis įsidarbintų UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepagrįsti. Visų pirma jie niekaip objektyviai nepatvirtina, jog nuteistasis minėtoje bendrovėje lygtinio paleidimo atveju iš tikrųjų įsidarbins. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimas jį įdarbinti pateikiamas dar 2015 m. sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ir 2018 m. ši aplinkybė išlieka nepasikeitusi. Kolegijos vertinimu, skunde nurodoma Konstitucijos 31 straipsnio nuostata, kurioje įtvirtintas asmens nekaltumo prezumpcijos principas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant nuteistojo pažangą ateityje nebenusikalsti, nėra pažeidžiama. Nekaltumo prezumpcija užtikrinama, jog asmuo laikomas nekaltu tol, kol įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nenustatoma kitaip. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju asmuo nėra kaltinamas konkrečių nusikalstamų veikų padarymu. Aprobuota OASys metodika nustatoma pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika rodo, kiek, atsižvelgiant į turimus charakterizuojančius bausmę atliekantį asmenį duomenis, gali būti tikėtina, jog jis ateityje nusikals. Lygtinio paleidimo institutas yra sąlyginė iš bendrosios nuostatos, jog asmuo, kuriam apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, turi ją įvykdyti tiksliai ir be išlygų. Todėl, jeigu iš socialinio tyrimo išvadoje nustatytų duomenų nėra pagrindo spręsti, jog asmuo, neatlikęs visos jam paskirtos bausmės, gali tęsti bausmės vykdymą neizoliuotas nuo visuomenės, lygtinio paleidimo institutas jam negali būti taikomas. Kaip teisingai nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartyje, nuteistojo elgesys, susijęs su vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų laikymusi, nebuvo nuoseklus, jis Kybartų pataisos namuose baustas už mobilaus ryšio telefono turėjimą, kompiuteryje turimą nelegalią programinę įrangą, alkoholio vartojimą. Nors nuteistasis skunde pažymi, kad šios nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai, visų aptartų aplinkybių kontekste taip pat neigiamai apibūdina nuteistąjį. Nuteistasis teistas dešimt kartų, paskutinį kartą dėl telefoninio sukčiavimo, dėl to neteisėtas disponavimas mobiliojo ryšio telefonu pataisos įstaigoje vertintinas itin kritiškai. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomas tiek bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis jam teismo parodyto pasitikėjimo probacijos laikotarpiu nepateisino, kadangi ir toliau darė nusikalstamas veikas. Dėl šios priežasties nuteistojo pažanga atliekant bausmę pataisos įstaigoje turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, pakartotinai sprendžiant dėl probacijos taikymo galimybės. Juolab, kad nei gyvenamosios vietos turėjimas, nei skunde pažymimas socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas ankstesnės probacijos metu taip pat nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio. Aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi su turtinio pobūdžio nusikaltimų darymu, jis pataisos proceso metu turi siekti sumažinti galimų finansinių sunkumų išėjus iš pataisos įstaigos riziką. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo P. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 16 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.