Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, ištekėjusi, dirba UAB " (duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. nežymiai sutrikdė šeimos nario, sesers, sveikatą: 2020 m. spalio 12 d., apie 14.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja A. N. metu, ją tempė už plaukų, su batu mušė per rankas, kojas bei veido sritį suduodama ne mažiau kaip 6 smūgius, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajai A. N. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, nugaroje, rankose, kojose, odos nubrozdinimus kairėje rankoje, kairėje kojoje, muštinę žaizdelę viršutinės lūpos gleivinėje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji J. A. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad tiek smūgių, kiek nurodyta, nebuvo suduota, už plaukų sesers netampė ir nedaužė rankų, kojų. Tą dieną ji atvažiavo su sūnumi, A. N. pasiėmė iš darbo, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., ten kur A. N.su mama gyvena. Savo daiktus pasidėjo virtuvėje, iš viršaus ant savo rankinuko pasidėjo striukę. Išėjo pas mamą, kalbėjosi, o A. N. buvo virtuvėje. Kai ji nuėjo į virtuvę, pastebėjo, kad striukė ne ant jos rankinuko, o ant sesers rankinuko. Nukėlusi striukę, pamatė jos rankinuke alkoholį. Apie tai grįžusi pasakė mamai, ir kai A. N. atėjo į kambarį, jos abi su mama pradėjo priekaištauti, kada nustos vartoti alkoholį, namuose netvarka, mama neprižiūrima. A. N. pradėjo mamą „kolioti“, todėl ji nusiėmė „tapkutę“ nuo kojos, trenkė A. N. du kartus. A. N. toliau necenzūriniais žodžiais „koliojosi“, ji vėl nusiėmė ir dar du kartus trenkė. Ir viskas, tuo viskas pasibaigė. A. N. apsiašarojo, nuėjo į savo kambarį, daugiau jokių konfliktų nevyko. Viskas vyko apie 14.00 – 14.30 val. Apie 19 val. A. N. grįžo į mamos kambarį, atsisėdo ant kėdės, sėdėjo užsikėlusi kojas mamai prie veido, kiek pabuvusi apsisuko ir nuėjo į savo kambarį. Ji dar A. N. nufotografavo, nebuvo jokių mėlynių. Mama po įvykio pasakė, kad gavo už reikalą, gal apsiramins ir nekeiksnos jos. J. A. nurodė, jog dažnai atvažiuodavo pas mamą, kadangi ji neįgali ir nevaikšto. Šiuo metu nevažiuoja, nes jai draudžiama bendrauti su A. N.. Mama rūpinasi visi, ir jos vyresnioji sesuo ir jos sūnus. Su A. N. dažnai kyla konfliktai dėl alkoholizmo ir mamos nepriežiūros. Visos mėlynės negalėjo atsirasti dėl jos veiksmų. Keletą dienų prieš tai, šeštadienį, buvo A. N. nuvažiavusi pas pažįstamą grybauti ir jos ten pirtyje kartu gėrė, A. N. du kartus krito, ant sėdmens ir šlaunies didžiulės mėlynės būtent nuo to kritimo.

Nukentėjusioji A. N. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad sekmadienį ryte atvažiavo sesuo J. A. su savo sūnumi, paėmė ją iš darbo ir jie nuvažiavo namo. Apie 14.00 val. nuėjo į vaistinę, reikėjo atnešti sauskelnių, grįžusi ji persirengė ir nuėjo miegoti, nes buvo po paros darbo. Atsikėlusi išėjo iš savo kambario, nelabai gražiai atrodė, su chalatu, plaukai susivėlę, sesuo sėdėjo su mama lovoje, kalbėjosi, sako „o gražuolė išėjo iš kambario“. Sesuo pradėjo jai priekaištauti, kad tiktai miega, nieko nedaro, žodis po žodžio ir prasidėjo muštynės. Neatsimena, gal sesuo pirmą smūgį sudavė prie mamos. O paskui muštynės pas buvo, kai su batuku J. A. ją mušė, bet ne su savo, o su jos (A. N.) batuku. Viskas vyko koridoriuje, tarp kambario, koridoriaus ir virtuvės. Prie spintos stovėjo jos pavasariniai batukai, ir su tuo batuku J. A. ją mušė, ten kulnas labai stiprus. Batukas rudos spalvos, ant platformos, dirbtinės odos. Batu J. A. jai smogė į akį, į veidą ir per visą kūną. Rankos, kojos sužalotos. Ji buvo su trumpu chalatu. Kai paskutinį kartą sudavė, ji jau sėdėjo tiesiog ant grindų virtuvėje. Dar buvo ir su kumščiu suduoti smūgiai į veidą, gal pirmiau nei batu, nors dabar gerai neatsimena. Jai skaudėjo, bet kentėjo tyliai, bijojo, ką kaimynai pasakys. Šių muštynių be mamos niekas nematė. Mama gal viena akimi gulėdama galėjo matyti. Po to A. N. nuėjo tada į virtuvę, dėjo šaltį ant akis, kad mėlynė nepasirodų, nes į darbą reikėtų išeiti. Po to nuėjo į kambarį, atsigulė. Sesuo kambaryje kažką mamai kalbėjo garsiai, todėl ji kažką pasakė gulėdama savo lovoje, tada J. A. atlėkė į jos kambarį, pradėjo tampyti už plaukų. Ji bijojo, todėl tylėjo, užsidarė kambaryje iki ryto. Iš ryto atsikėlusi apsirengė ir išėjo iš namų, buvo panikoje. Apsistojo pas vieną kaimynę, kitą naktį pas kitą kaimynę, nes bijojo grįžti namo. Bet pagalvojo, kad taip nebus, kad reikia kažką daryti. Jei eis į polikliniką, vis tiek teks į policiją kreiptis. Tada apsitarusi su bendradarbe 2020 m. spalio 14 d. padavė pareiškimą į policiją.

Liudytoja G. P. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad nepamena datų, tik žino, kad A. N. atėjo į darbą su mėlynėmis. Ant veido turėjo akinius nuo saulės. Ant kūno iškart nematė, nes ji buvo su drabužiais, bet ant rankų ir ant veido buvo, ant kaklo buvo mėlynės. Paskui parodė savo kūną. Žodžių neteko ne tik ji, bet ir kita bendradarbė. Visas A. N. kūnas buvo nusėtas mėlynėmis, kraujosruvomis, ant nugaros, užpakalyje, kojose ir blauzdose, ant kažkurios akies buvo mėlynė, nepamena, ant kurios. Kiek jų ten buvo, ji negali pasakyti, bet tai buvo nenormalu, tikrai buvo daugiau negu trys. Paprašė papasakoti, kas įvyko. A. N. pasakojo, kad J. A. atvažiavo jos pasiimti, ir nuvežė namo iš darbo, kas vyko namie, ji nežino. Susipyko su J. O., dėl ko – nepasakojo. Sakė, kad mėlynės atsirado nuo J. A., kad su batu, kuris kažkur darbe yra. Jis pilnapadis, aukštas, 5-7 cm aukščio padas. Kita kolegė lydėjo A. N. „abdukcijos“ pasidaryti. Įvykio dieną ji nematė A. N., bet yra buvę, kad A. N. į darbą ateitų neblaivi.

Liudytoja I. G. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad yra A. N. ir J. A. mama. A. N. pradėjo ją barti visokiais žodžiais, o J. O. nusiėmė šlepetę ir A. N. kelis kartus sudavė per veidą. Du ar tris kartus, gerai neprisimena. Viskas vyko jos kambaryje, tuomet J. O. sėdėjo šalia jos, o A. N. ant lovos. Į kitas vietas J. A. nesudavė. A. N. atsistojo, apsiverkė ir nuėjo į savo kambarį, ten ir miegojo. Kitur konfliktas nevyko, A. N. kai nuėjo į savo kambarį, tai sėdėjo ten iki ryto. Kitą dieną A. N. atsikėlė, nuėjo į tualetą, apsirengė, ji jos paklausė, kur susiruošė, o ji atsakė kad į šokius. Ant jos nematė jokių sužalojimų. Su A. N. santykiai geri, ji negeria, prižiūri mamą. Gaila, kad J. O. negali atvažiuoti, jai uždraudė.

Liudytoja G. B. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad pas ją atėjo A. N., jos buvo akis mėlyna ir rankos buvo sužalotos. A. N. atėjo su akiniais nuo saulės, kad nesimatytų, jog yra sumušta. Kai nusiėmė akinius, buvo nemalonu žiūrėti, iš karto buvo matyti, kad pusė veido mėlyna. Paskui parodė rankas, jos buvo sumuštos, petys irgi. Sunku pasakyti, kiek ten tų mėlynių buvo, kai tiek laiko praėjo. Pasėdėjo, kavos išgėrė ir išėjo. Ji galvojo, kad A. N. nuėjo namo. Antrą dieną A. N. atėjo, sakė, kad bijo eiti namo, tai ji pasiūlė nakvoti pas ją. A. N. pasakojo, kad viskas dėl mamos prasidėjo, gal mama ką pasakė, ir susimušė jos su Jolanta. Daugiau ten nieko nebuvo. Smūgiai lyg ir su „tapke“ buvo suduoti, dabar negali prisiminti. Pernakvojo, iš ryto išėjo, sakė važiuos padarys ,,abdukciją“.

Ekspertas Dmitrij Fomin apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad minėti sužalojimai negalėjo būti padarytu nugriuvus vieną ar du kartus. Tai turėtų būti daugkartinis griuvinėjimas. 21 trauminis poveikis nereiškia, jog būtent tiek kartų buvo suduota, tai galėjo būti ir kontaktavimas su kietais, bukais daiktais, tai taip pat trauminis poveikis. Vertinant sužalojimus buvo apžiūrėta ir pati nukentėjusioji, ne tik jos dokumentai. Nukentėjusiosios paaiškinimai užrašyti tiriamojoje dalyje. Moterišką batą galima vertinti kaip kietą, buką daiktą, todėl taip, galėjo būti juo padaryti sužalojimai. Sužalojimai nėra specifiniai, kiekvienas toks sužalojimas gali būti padarytas tokio pobūdžio daiktu kaip plastmasinis batas, odinis. Kraujosruvos vidutiniškai išryškėja per keliasdešimt minučių, per pusvalandį, tačiau tai individualus dalykas ir skirtingiems žmonėms gali išryškėti ir po paros, dviejų. Šie sužalojimai gali būti atsiradę vieno įvykio metu, negali pasakyti, ar sekundės skirtumu atsirado, ar minučių, tačiau per trumpą laiko tarpą vienas nuo kito.

2020-10-14 A. N. pareiškime nurodyta, kad 2020 m. spalio 12, apie 14.30 val., buvo savo bute (duomenys neskelbtini). Tuo laiku į svečius atvyko jos sesuo J. A., gim. (duomenys neskelbtini)m.. Taip pat namuose buvo mama I. G., gim. (duomenys neskelbtini)m. Visos trys pradėjo kalbėtis apie tai, kaip jai sunku prižiūrėti motiną. Pokalbio metu tarp jos ir sesers J. A. įvyko žodinis barnis - konfliktas dėl motinos priežiūros. Ji išsakė priekaištus sesei, kad ji nepadeda prižiūrėti mamos. J. A. dėl to supyko, pradėjo ją tampyti už plaukų ir paėmusi moterišką batą, kuris stovėjo koridoriuje, juo trankė jai per rankas ir kojas. Į rankas batu buvo suduota ne mažiau kaip 5 kartus, per kojas nemažiau kaip 3 kartus. Taip pat sudavė su batu į veido sritį, prakirsdama lupą. Sudavė ir į dešinę akį, todėl po ja atsirado mėlynė-sumušimas. Po suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Policijos nekvietė, nes bijojo, kad sesuo toliau smurtaus. Greitosios medikų pagalbos taip pat nekvietė. Naktį iš antradienio į trečiadienį (spalio 13-14 d.) nakvojo pas kaimynę, kadangi sesuo neįleido į butą. (b. l. 1-5, 12-13).

Specialisto išvadoje Nr. G 3035/2020(01) nurodoma, kad nukentėjusiajai A. N. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinė akies vokuose, nugaroje, rankose, kojose, odos nubrozdinimus kairėje rankoje, kairėje kojoje, muštinę žaizdelę viršutinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai nurodytu laiku, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui ar vienkartiniam griuvimui. Sužalojimai visumoje padaryti mažiausiai 21 trauminiu poveikiu, per trumpą laiką vienas nuo kito. (b. l. 23-25)

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už tokius pačius veiksmus, padarytus šeimos nariui ar artimajam giminaičiui.

Kaltinamoji J. A. kaltę pagal jai pareikštą kaltinimą pripažino iš dalies: ji pripažino sudavusi 4 smūgius šlepete į veidą seseriai A. N.. Nepripažino sudavusi daugiau smūgių, sudavusi į rankas ir kojas, taip pat tempusi už plaukų. Teigė, kad sužalojimai, nustatyti specialisto išvadoje, galėjo atsirasti ne nuo jos smūgių, o nukentėjusiajai griuvus.

Tačiau vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad A. N. nustatyti sužalojimai atsirado būtent nuo J. A. veiksmų suduodant smūgius į veidą, rankas ir kojas. A. N. tiek pareiškime, tik apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus teisme, parodė, kad J. A. sudavė jai pradžioje kumščiu į veidą, vėliau batu į veidą ir į kūną, nuo ko atsirado sužalojimai veide, ant rankų ir kojų. Smūgių buvo daug, daugiau nei trys.

A. N. parodymus patvirtina liudytojų G. B. ir G. P. parodymai, kad jos po įvykio matė A. N. sužalotą, matė sužalojimus ant veido, rankų, kojų. Sužalojimų buvo labai daug. Abi liudytojos parodė, kad A. N. sakė, kad ją mušė sesuo J. A., kad mušė su avalyne. Liudytojos viena kitos nepažįsta, nėra suinteresuotos duoti neteisingus parodymus. Abi liudytojos matė A. N. po įvykio – G. P. (bendradarbė) kitą dieną darbe, G. B. (kaimynė) – savo namuose. G. B. dar parodė, kad nukentėjusioji pas ją nakvojo, nes bijojo sugrįžti namo. Pažymėtina, kad jei A. N. būtų susižalojusi krisdama, jai nebūtų jokio reikalo bijoti grįžti namo.

A. N. parodymus visiškai patvirtina ir specialisto išvada bei jo paaiškinimai teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje A. N. nustatyta ne mažiau kaip 21 trauminis poveikis. Ir nors specialistas nurodė, kad tai nereiškia, jog buvo suduota būtent tiek smūgių, tačiau tiek trauminių poveikių ant viso kūno negalėjo atsirasti nuo 4 smūgių į veidą, kurių neneigė J. A.. Pažymėtina, kad nustatyti sužalojimai ne tik veide, bet ir dvi kraujosruvos nugaroje, petyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje ir blauzdoje. Tai atitinka A. N. parodymus apie suduotus daugiau nei tris smūgius per visą kūną ir liudytojų G. B. ir G. P. parodymus apie tai, kad matė daugybinius sužalojimus ant viso A. N. kūno.

Nors J. A. teigė, kad A. N. sužalojimus patyrė griūdama, tai paneigė specialistas, kuris nurodė, kad vieną-du kartus nugriuvus tokie sužalojimai negalėjo atsirasti. Specialistas taip pat paaiškino, kad sužalojimai yra panašaus pobūdžio ir vaizdo, padaryti per trumpą laiko tarpą vienas nuo kito. Taigi visi A. N. padaryti sužalojimai turėjo būti padaryti vieno įvykio metu, kas patvirtina A. N. parodymus.

Nors liudytoja I. G. nurodė, kad J. A. sudavė kelis kartus A. N. per veidą, daugiau konflikto nebuvo, t. y. palaikė J. A. poziciją, pažymėtina, kad ji yra kaltinamosios motina, taigi galimai suinteresuota duoti palankius parodymus. Kita vertus, liudytoja yra neįgali, nesikelia iš lovos (tai buvo matyti ir apklausiant ją teisme nuotoliniu būdu), taigi įvykių koridoriuje ir A. N. kambaryje galėjo ir nematyti. O A. N. parodė, kad tik konflikto pradžia, pirmieji smūgiai buvo suduoti mamos kambaryje, vėliau smūgiai buvo suduoti koridoriuje, o tempiama už plaukų jos kambaryje. Taigi teismas nemato esminių prieštaravimų tarp liudytojos I. G. parodymų ir kitų byloje surinktų ir aptartų įrodymų.

J. A. nurodė, kad po įvykio fotografavo A. N., jokių sužalojimų nematė, pateikė teismui dvi nuotraukas. Tačiau specialistas nurodė, kad kraujosruvų išryškėjimo laikas yra individualus ir priklauso nuo kiekvieno individualaus organizmo, kai kuriems asmenims kraujosruvos gali išryškėti netgi po poros dienų. Taigi J. A. pateiktos nuotraukos nepaneigia pirmiau aptartų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų.

Įvertinęs tai, kad išdėstyta, teismas pripažįsta, kad J. A. vartojo fizinį smurtą prieš savo seserį: sudavė jai kumščiu ir batu per veidą, rankas ir kojas, tempė už plaukų. Šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, kurie įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinime inkriminuojama ne mažiau kaip 21 smūgio sudavimas, manytina, kad dėl to, jog toks trauminių poveikių skaičius nurodytas specialisto išvadoje. Visgi teismas pažymi, kad specialistas nurodė, jog trauminių poveikių skaičius nereiškia, kad buvo suduota tiek smūgių. Taigi vienu smūgiu galima padaryti kelis trauminius poveikius. J. A. pripažino sudavusi 4 smūgius, A. N. negalėjo nurodyti tikslaus smūgių skaičiaus, nurodė, kad jų buvo daug, ne mažiau kaip trys. Todėl teismas tikslina kaltinime nurodytą smūgių skaičių, įvertinęs skirtingą kūno vietas, kuriose nustatyti sužalojimai (veidas, nugara, abi rankos ir abi kojos), pripažįsta esant nustatyta, kad J. A. sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius.

Taigi teismas konstatuoja, kad J. A. pirmiau aptartais veiksmais nežymiai sutrikdė šeimos nario sesers sveikatą, šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Skirdamas bausmę teismas įvertina padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį: padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas asmens sveikatai. Nusikaltimas smurtinis, vartotas pakankamai intensyvus smurtas, nustatytas net 21 trauminis poveikis nukentėjusiajai. Nusikaltimas padarytas šeimos nariui. Kita vertus, nusikaltimas vienkartinis, nukentėjusioji nurodė, kad nei anksčiau nei vėliau panašių atvejų nebūdavo, tik žodiniai konfliktai. Vertinant kaltinamosios asmenybę nustatyta, kad ji dirbanti, ištekėjusi. Anksčiau neteista, porą kartą bausta administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 38-42). Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajai skirtina viena švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimas, jos trukmę nustatant mažesnę nei vidurkis. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę teismas parenka bausmės tikslus padėsiančius pasiekti įpareigojimus ir draudimus. Nors prokuroras siūlė įpareigoti kaltinamąją būti namuose nakties metu, teismo vertinimu, toks įpareigojimas nesusijęs su padaryta veika. Taip pat teismas nemato pagrindo uždrausti kaltinamajai bendrauti su nukentėjusiąja. Kaltinamoji ir nukentėjusioji yra seserys, abi turi neįgalią motiną, kuria reikia rūpintis, taigi jos neišvengiamai turi bendrauti ir spręsti šeimyninius klausimus. Pažymėtina, kad konfliktas iš dalies kilo ir susiginčijus, išreiškus priekaištus dėl mamos priežiūros. Pažymėtina, kad nukentėjusioji gyvena kartu su neįgalia mama, taigi natūralu, kad didesnė rūpesčio ja dalis atitenka būtent nukentėjusiajai. Neįgalaus, nevaikštančio žmogaus priežiūra iš esmės yra nuolatinis darbas. Nukentėjusioji nurodė nenorinti taikytis, nes jai svarbu, kad sesuo daugiau prisidėtų prie rūpesčio mama. Liudytoja I. G. (mama) taip pat nurodė, kad su A. N. santykiai geri, o J. A. galėtų pas ją dažniau atvažiuoti. BK 48 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali skirti ir kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus įpareigojimus, jeigu jie darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui. Vadovaudamasis šia nuostata, įvertinęs visas aptartas bylos aplinkybes, teismas įpareigoja J. A. atsiprašyti nukentėjusiosios ir prižiūrėti neįgalią mamą, aplankant ją bausmės vykdymo laikotarpiu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje neskiriamas, nes, kaip minėta, įvykis yra vienkartinio pobūdžio.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58-60) – naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją atsiprašyti nukentėjusiosios A. N. ir prižiūrėti neįgalią mamą I. G., aplankant ją bausmės vykdymo laikotarpiu ne rečiau kaip kartą per savaitę

Kardomąją priemonę J. A. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų..

2. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

3. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.