Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K.P., jo atstovui advokato padėjėjui Raimondui Simonavičiui, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovams Laivūnui Kavaliauskui ir Nagliui Puteikiui, 2009 m. balandžio 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K.P. skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2009-03-23 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio pareigūnas 2009 m. kovo 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog 2009 m. vasario 21 d. 13 val. buvo nustatyta, kad sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda moksliniam pažinimui saugomojoje teritorijoje – Senojo miesto vietoje su priemiesčiais (kultūros vertybės reg. Nr. A1704K) pradėti vykdyti žemės kasimo darbai: apie 4 m į vakarus nuo archeologų ištyrinėto ploto iškasti trys tarpusavyje sujungti 50 cm pločio ir 40 cm ilgio gylio grioviai. Žemės kasimo darbai vykdomi be archeologinių tyrinėjimų. Neištirtame moksliniam pažinimui saugomame objekte valdytojas gali vykdyti tik priežiūros ir konservavimo darbus, todėl K.P., kaip valdytojas, pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 3 dalį. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 91 straipsnį.

2009 m. kovo 23 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus (toliau – ir Institucijos) nutarimu K.P. pagal ATPK 91 straipsnį paskirta administracinė nuobauda – 3 000 litų bauda.

K.P. ir jo atstovas advokato padėjėjas Raimondas Simonavičius prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė skundžiamą nutarimą – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovai Laisvūnas Kavaliauskas ir Naglis Puteikis prašo atmesti skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė) padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

K.P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 91 straipsnį. Minėtos teisės normos pažeidimas užtraukia atsakomybę už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimus. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse.

Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 16-17), tiek ir skundžiamame nutarime (b.l. 19-20) nurodyta ši pažeidimo esmė: 2009 m. vasario 21 d. 13 val. nustatyta, kad sklype, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, moksliniam pažinimui saugomoje Senojo miesto vietoje su priemiesčiais (kultūros vertybės reg. Nr. A1704K) pradėti vykdyti žemės kasimo darbai be archeologinių tyrinėjimų. Konstatuota, jog K.P. pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 3 dalį.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 17 straipsnio 3 dalis nustato, jog neištirtame moksliniam pažinimui saugomame objekte valdytojas gali vykdyti tik priežiūros ir konservavimo darbus. Valdytojas apibrėžiamas kaip kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas (Įstatymo 2 straipsnio 39 punktas). Iš teisės normos, įtvirtintos Įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje, turinio matyti, jog už moksliniam pažinimui saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą yra atsakingas tokio objekto valdytojas. Konservavimas apibrėžiamas kaip kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes naikinančių ar žalojančių veiksnių poveikio sustabdymas ir autentiškumo požymių sutvirtinimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus (Įstatymo 2 straipsnio 10 punktas). Priežiūra apibrėžiama kaip valdytojų nuolat vykdomi kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių nekeičiantys darbai, kuriems nereikalingas už šio objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas (Įstatymo 2 straipsnio 27 punktas).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo teigimu, moksliniam pažinimui saugomas objektas buvo ištirtas, atlikti archeologiniai tyrinėjimai, be to, minėtame žemės sklype nebuvo atliekami jokie žemės kasimo darbai. Byloje būtina išsiaiškinti, ar žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, buvo atlikti archeologiniai tyrinėjimai; nustatyti, ar atlikti žemės kasimo darbai ir kurioje (archeologiškai ištyrinėtoje ar neištyrinėtoje) sklypo dalyje. Dėl archeologinių tyrinėjimųByloje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda pripažintas saugoma vertybe, kurios kodas A1704K ir nustatytas vertybės apsaugos tikslas – saugoti moksliniam pažinimui (b.l. 26-28). Kultūros vertybės registravimo duomenų lapas įrodo, kad kultūros vertybė – Senojo miesto vieta su priemiesčiais 2003 m. balandžio 24 d. įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (b.l. 29-30). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas teigia, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo atlikti archeologiniai tyrinėjimai, todėl K.P. nepažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies reikalavimų. 2008 m. rugpjūčio 29 d. architektui M. B. išduotas leidimas Nr. 184 vykdyti Klaipėdos senojo miesto vietos (A1704) Dažų g. 7, Klaipėda archeologinius tyrinėjimus (b.l. 42). Leidimas galiojo iki 2008 m. lapkričio 30 d. Archeologinių tyrimų 2008 m. lapkričio 12 d. išvados (b.l. 22-23) patvirtina, jog prieš pradedant vykdyti statybos darbus archeologiškai buvo tirtas užstatomas plotas. Iki įžemio ištirtas 10 x 10 m dydžio perkasa. Byloje pateikta ištirto ir neištirto ploto schema (b.l. 25) įrodo, kad sklype (duomenys neskelbtini) archeologiškai neištirtas 8 x 3 m plotas (schemoje pažymėtas tamsesne spalva). Pažeidimo fakto nepaneigia ir ta aplinkybė, jog leidimo vykdyti archeologinius tyrinėjimus galiojimo laikas buvo pratęstas. 2009 m. kovo 6 d. užfiksuota situacija žemės sklype (b.l. 43) įrodo, jog atidengtas viršutinis žemės sluoksnis, ir Institucijos atstovo Laisvūno Kavaliausko teigimu, tai įrodo archeologinių tyrinėjimų vykdymą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog 8 x 3 m žemės sklypo dalis pažeidimo padarymo metu buvo archeologiškai ištyrinėta. Institucijos reikalavimas atlikti archeologinius tyrimus buvo aiškiai išreikštas tiek išduodant specialiąsias sąlygas (b.l. 67), tiek ir peržiūrėjus projektinius pasiūlymus (b.l. 41). Institucijos atstovų Laisvūno Kavaliausko ir Naglio Puteikio paaiškinimais nustatyta, jog žemės kasimo darbai buvo vykdomi archeologiškai neištyrinėtoje žemės sklypo dalyje. Jų paaiškinimais nustatyti faktiniai duomenys yra laikytini įrodymais administracinėse bylose (ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis).

Dėl žemės kasimo darbų

2009 m. vasario 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija UAB (duomenys neskelbtini) išdavė statybos leidimą Nr. 40/14-NS/09 biurų pastato minėtu adresu statybai (b.l. 21). Nors K.P. neigia faktinę aplinkybę, jog žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda buvo vykdomi žemės kasimo darbai, tačiau rašytinė bylos medžiaga: 2009 m. vasario 21 d. kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas Nr. 27 (b.l. 11-12), fotonuotraukos (b.l. 13-15) bei Institucijos atstovų Laisvūno Kavaliausko ir Naglio Puteikio paaiškinimai patvirtina pažeidimo padarymą. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino, kad jis darbų vadovei S.B. davė nurodymą aptverti statybvietės aikštelę ir pamatuoti statinio ašis. K.P. paaiškino, jog nurodymas aptverti tvorą buvo duotas darbų vadovei siekiant apsaugoti žemės sklypą ir apriboti galimybę žmonėms patekti į jį. Pripažįsta faktinę aplinkybę, kad buvo sukasti kuoliukai tvorai, buvo intervencija į žemę, tačiau mano, jog tokie darbai negali būti laikomis žemės kasimo darbais. Nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei liudytoja S.B. negalėjo įvardinti, kas davė nurodymą kasti griovius. Liudytoja S.B. parodė, kad iš direktoriaus K.P. gavusi nurodymą sutvarkyti tvorą, kartu su darbininkais nuvyko į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda. Darbininkai kasė kastuvais maždaug 30 cm gylio duobutes tam, kad būtų galima įkalti į žemę kuolelius tvorai aptverti. Liudytoja paaiškino, jog statybos nebuvo pradėtos, buvo ruošiama tik statybvietė. Pažymėtina, kad K.P. administracinėn atsakomybėn patrauktas ne už statybos darbų vykdymą, tačiau už Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies pažeidimą, t.y. už imperatyvų reikalavimą neištirtame moksliniam pažinimui saugomame objekte valdytojui vykdyti tik priežiūros ir konservavimo darbus.Iš pateiktų fotonuotraukų aiškiai matyti, kad nuo tam tikro žemės ploto buvo nukastas sniegas, sukasti grioviai. Patikrinimo akte užfiksuota, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) Klaipėda pradėti vykdyti žemės kasimo darbai: 4 metrai į vakarus nuo archeologų ištyrinėto ploto iškasti trys tarpusavyje sujungti 50 cm pločio ir 40 cm gylio grioviai, perkelta apsauginė tvora. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek teismo posėdžio metu, tiek ir paaiškinime Institucijai (b.l. 18) nurodė, kad žemės kasimo darbai negalėjo būti vykdomi, nes žemė buvo įšalusi, tačiau fotonuotraukos patvirtina priešingą situaciją. Institucijos atstovas Laisvūnas Kavaliauskas paaiškino, kad jis pats 2009 m. vasario 21 d. užfiksavo žemės sklype (duomenys neskelbtini) vykdomus žemės kasimo darbus. Matė, kad statybvietėje darbavosi 8 darbininkai, 2 iš jų kasė griovelius kūju ir pneumatiniu pjūklu. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punktas apibrėžia statybos sąvoką kaip veiklą, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Statybos darbai apibrėžiami kaip visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo) (2 straipsnio 15 punktas). Akivaizdu, kad ginčo atveju minėtų darbų atlikimas nepatenka į priežiūros ar konservavimo darbų sąvoką ir byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių žemės kasimo darbų vykdymą.Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administraciniam teisės pažeidimui – Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimui, įrodyti.

Dėl administracinio teisės pažeidimo subjekto ir paskirtos nuobaudos

Administracinė atsakomybė taikoma tiems asmenims, kurie padarė administracinės teisės pažeidimą, t.y. pažeidė atitinkamų teisės normų reikalavimus. Pažeidimų subjektais gali būti tik fiziniai asmenys, kurie be bendrųjų, jiems nustatytų individualaus subjekto požymių, kartais privalo turėti ir specialiuosius požymius, pvz. būti įmonės vadovu ar pan. Tokie požymiai visada nurodomi teisės normos, numatančios atsakomybę už konkrečią veiką, dispozicijoje ar sankcijoje, todėl tais atvejais, kai specialieji požymiai nenurodyti, administracinė atsakomybė taikoma subjektui, atitinkančiam bendruosius požymius. Analizuojamoje teisė normoje (ATPK 91 straipsnis) nėra nuorodos į tai, kad už šį pažeidimą atsako specialiuosius požymius turintis subjektas, todėl Institucijai kaltinant asmenį tiesiogiai atlikus ATPK 91 straipsnio dispozicijoje numatytą veiką, jis laikytinas tinkamu šio teisės pažeidimo subjektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-002/2008).

ATPK 91 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda piliečiams – įspėjimas arba bauda nuo 500 iki 3 000 litų ir bauda pareigūnams – nuo 3 000 iki 5 000 litų.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K.P. paskirta sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 3 000 litų bauda, nenustačius atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, bet atsižvelgus į aplinkybę, kad administracinė nuobauda skiriama pareigūnui. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas (ATPK 246² straipsnio 2 dalis).

ATPK 14 straipsnyje apibrėžiama pareigūnų atsakomybė ir nurodoma, kad pareigūnais šiame kodekse laikomi asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Iš teismui pateikto UAB (duomenys neskelbtini) 2002 m. lapkričio 7 d. steigimo akto (b.l. 64-66) matyti, jog bendrovės steigėjas yra J.P. Pažeidimo padarymo metu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K.P. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino aplinkybę, jog jis nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2009 m. balandžio mėnesio buvo bendrovės direktorius, todėl aplinkybė, jog patikrinimo akte valdytoju nurodytas J.P. nereikšminga. Institucijos pareigūnai paaiškino, kad surašant patikrinimo aktą su jais bendravo J.P., bendrovės dokumentai nebuvo patikrinti, todėl akte valdytoju ir buvo nurodytas J.P., o ne bendrovės direktorius K.P. UAB (duomenys neskelbtini) steigimo akto 8.2 ir 8.3 punktai nustato, jog steigėjas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo akto pasirašymo dienos privalo patvirtinti sudarytus sandorius, išrinkti valdymo organus, spręsti kitus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimus, steigėjas bei steigėjo įgaliotiniai per 7 dienas nuo bendrovės įregistravimo dienos privalo perduoti bendrovės sukauptą turtą ir dokumentus bendrovės direktoriui, surašydami perdavimo-priėmimo aktą. Akivaizdu, kad pažeidimo padarymo metu, t.y. 2009 m. vasario 21 d. K.P. buvo kultūros paveldo objekto valdytojas, todėl, pradėdamas vykdyti statybos darbus žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, turėjo vykdyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, K.P. kaltę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina sąlyga, priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – nubaudimo ir auklėjimo, todėl realizuodamas šias įstatymo nuostatas ir atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, pobūdį, teismas konstatuoja, kad paskirta nuobauda yra pagrįsta.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutarė:

skundo netenkinti.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2009 m. kovo 23 d. nutarimą, kuriuo K.P. pagal ATPK 91 straipsnį paskirta 3 000 (trijų tūkstančių) litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.