Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamoji A. P. kalta prisipažino pilnai ir parodė, kad iki 2009 m. balandžio mėnesio ji gyveno kartu su D. T. (duomenys neskelbtini), vėliau jų santykiai nutrūko, pradėjo gyventi atskirai. D. T. išėjo, o ji liko su vaiku gyventi tame bute. Ant D. T. buvo supykusi, nes jis buvo nesumokėjęs buto mokesčių už paskutinį mėnesį – nuomą, patarnavimus, viso D. T. buvo skolingas 400 litų. Gegužės mėnesio pabaigoje vieną vakarą pas ją buvo J. B. ir V. T.. Visi vartojo alkoholį, ji pati buvo nemažai išgėrusi. Būdama neblaivi J. B. ir V. T. pasakė, kad D. T. jai skolingas 8 000 litų, kad D. T. iš jos banko kortelės pasiėmė 8 000 Lt. Sakė B. ir T., kad reikia pinigus „išmušti“ iš T., nors jie ir patys siūlėsi „išmušti“. „Išmušti“ pinigus ji suvokė, kad tai be muštynių, be smurto, tai pokalbis, o ne sumušimas, t.y. paprašyti grąžinti skolą. V. T. sakė, kad nuvažiuos ir iš T. gaus, grąžins jai tuos pinigus. Pati neprašė važiuoti, pinigų išreikalauti, smurtauti. Kokiu būdu iš T. bus reikalaujama pinigų, ji apie tai negalvojo. Už paprašymą grąžinti skolą turėjo atsilyginti T., B. – V. T. sakė, kad ji turės duoti už tai pinigų, duoti tiek, kiek ne gaila. T. išvaizdos, gyvenamosios, darbo vietos ji T. ir B. tada nenurodė. B. sakė, kad T. iš matymo pažįsta. Paskui jie pakeitė temą ir apie tai daugiau nekalbėjo. Po to atsikėlusi ryte ji labai išsigando, rašė telefonu žinutes J. B., prašė nevažiuoti, nieko nedaryti. J. parašė – nesijaudink, viskas bus gerai. B. dar skambino, klausė, kaip atrodo T. mašina, bet ji nieko nesakė, žinojo tik automobilio spalvą, markės nežinojo. Ji V. T. telefono numerio neturėjo, todėl nesakė T., kad jis nevažiuotų, neprašytų pinigų, tai sakė B.. Daugiau jie nebesusitiko. Po kiek laiko iš draugės, kuri sueina su D. T. broliu J., sužinojo, kad D. parašė ant jos pareiškimą į policiją, nes lygtai J. B. sumušė D. T.. Kai sužinojo, kad T. sumušė, ji išsigando. Apie tai, kad V. T. su kitais asmenimis reikalavo iš T. skolos, sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Iš draugės žodžių manė, kad D. T. sumušė J. B. Nuoširdžiai gailisi dėl visko, kodėl taip pasielgė – negali pasakyti, ji tikrai neorganizavo, neįkalbinėjo panaudoti smurtą. Ji labai atsiprašo už savo poelgį. Šiuo metu augina ir prižiūri du mažamečius vaikus.

Kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad T. nepažįsta, K. pažįsta, su juo kartu mokėsi, P. pažįsta per liudytoją B.. 2009 m. gegužės mėnesį jis su J. B. užėjo pas A. P., kur penktadienį ir šeštadienį gėrė alkoholinius gėrimus. Jiems būnant trise, P. papasakojo, kad gyveno su D. T., kad išsiskyrė, kad jis nuo jos kortelės nuėmė 8 000 Lt. Sakė, kad D. T. turėjo pervesti pinigus, A. davė jam kortelę, PIN kodus, po dviejų savaičių pamatė, kad kortelėje nėra pinigų, sakė, kad D. jai skolingas, dėl to išsiskyrė su juo. P. jam pagailo, kadangi ji su vaiku gyveno. Bet kas būtų patikėjęs jos pasakojimu. Pokalbio metu P. prašė jų iš D. atgauti, išmušti, išreikalauti kažkaip pinigus. Kaip išreikalauti pinigus, kalbos nebuvo. Jis negalvojo, kad reikės ką daryti. A. nurodė kaip atrodo D. T., kur gyvena, kur dirba, mašina juoda, markės mašinos nežino, kad turi tatuiruotę, kad yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę. Pokalbis baigėsi. Kad jie reikalaus pinigų, kalbos nebuvo. Buvo kalba nuvažiuoti, pasikalbėti. Po pokalbio su A., jis su B. savaitės bėgyje pagal A. pasakojimą ieškojo dirbtuvių, kur dirba D. T., bet nerado. Jis negirdėjo, kad A. skambintų B. ir sakytų nieko nedaryti T.. Ar B. sakė, kad jam skambino P. – nepamena. Paskui tą istoriją su tais pinigais jis papasakojo seniai pažįstamam savo draugui H. Z.. Tada jie sugalvojo nuvažiuoti, tačiau negrasinti, nesusidoroti su šeima. Liepos pirmą dieną prie migracijos skyriaus jis susitiko su H.. Reikėjo automobilio, jis ir Z. automobilio neturėjo, todėl nuvežti paprašė M. K., šiam jis davė 10 litų kurui užpilti. Kodėl nevažiavo su J. B. – paaiškinti negali, gal jo nerado, be to, jis neturėjo automobilio. K. pasakė kur važiuoja, bet ko ir dėl ko – nesakė. Pagal P. paaiškinimus nuvažiavo prie dirbtuvių, savo automobilį pastatė netoli juodos mašinos, nuėjo, buvo moteris, paklausė, ar toks žmogus dirba, ji pakvietė. Jis ėjo su H., M. K. stovėjo prie mašinos, keli metrai nuo jų atstumu. Pradėjo kalbėti dėl skolos, pasakė, kad jie nuo A., kad jis pavogė 8 000 Lt, paliko skolą. T. sakė, kad yra neskolingas. Jis matė, kaip H. sudavė smūgį D. T., kodėl sudavė, jis nežino, nebuvo kalbos, kad jie kažką darys. Jie normaliai pakalbėjo apie pinigus, dėl ko H. smogė – nežino. Gal buvo ta įtampa, gal iš tos įtampos taip ir pasielgė H.. Kodėl jis nenuėjo po smūgio, negali paaiškinti. Dėl susidorojimo su T., jo šeimos nariais – tokios kalbos nebuvo. M. K. pokalbyje nedalyvavo. Jis užsirašė T. telefono numerį ir pasakė šiam, kad jis T. paskambins po kelių savaičių. Jis matė, suprato, kad T. tikrai neėmė A. pinigų, kad neskolingas. Tuo pokalbiu viskas baigėsi. Jis A. neskambino, nesakė kas įvyko. Tą pačią dieną jis su J. ėjo pro P. namą, ji pamatė juos per langą, išėjo į lauką, pasakė, kad T. parašė pareiškimą. Jis pasakė, kad buvo nuvažiavęs dėl skolos, bet ne su J.. Kokia buvo A. reakcija – nežino. Po įvykio jis A. rašė žinutes, jos prašė paskolinti pinigų, kad sutarė su T., kad viskas bus gerai, kad jai gražins skolą, kad ji bonką pastatys, tai darė tam, kad P. paskolintų jam pinigų. Jis pats sugalvojo, kad T. gražins pinigus. Turėjo P. telefono numerį, ji jo irgi turėjo, skambino, rašė SMS, bet ne dėl šių įvykių. Su P. pokalbis buvo vienintelis gegužės mėnesį. Praėjus daugiau kaip mėnesiui po pokalbio važiavo pas T.. Su T. kalbėjo tik vieną kartą. Jis T. šeimynines aplinkybes gal kiek žinojo, gal A. jam apie jas minėjo. H. yra jo geresnis draugas, norėjo jį išsukti, todėl anksčiau kalbėjo ant K., nes šis tik pažįstamas buvo. Dabar sako tiesą. Kad K. teistas – nežinojo, kad Z. teistas – žinojo.

Kaltinamasis M. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad V. T. pažįsta, kartu mokėsi, pykčių su juo neturi, P. ir T. nepažįsta. Kažkurią dieną paskambino T., prašė pavežti. Jis savo automobiliu Audi A atvyko į Tulpių gatvę, V. buvo su Z., jie visi nuvažiavo į Smėlynės gatvę, kur yra paminklų dirbtuvės, nesakė ko ten važiuoja. Mašinoje jie kažką kalbėjo, bet apie ką, nepamena. Jis buvo išlipęs iš mašinos, netoli ten buvusių vartelių stovėjo ir rūkė, jie aiškinosi dėl skolos, tada jis įsiterpė ir T. pasakė, kad šis, jei yra skolingas, grąžintų pinigus per savaitę, dvi. Tai jis pasakė ramiai, geruoju. Jis stovėjo šone prie pat jų. Pokalbis buvo įtampoje, Z. trenkė smūgį. Tada jis pasakė, kad jie baigtų, ramino Z., kad nesimuštų, nenorėjo, kad būtų problemų. Ar minėtus žodžius jis pasakė prieš ar po smūgių sudavimo, jis nepamena. Pakalbėjo, užsirašė T. telefono numerį, parvežė V. su Z. namo, kur juos paleido. Daugiau jis su niekuo nekalbėjo apie skolą, įvykį. Jam prieš važiavimą ar po jo davė 10 litų. Nieko blogo jis nenorėjo, nukentėjusiajam negrasino.

A. P., V. T. ir M. K. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis D. T. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįstu tik A. P., kitų dviejų kaltinamųjų nepažįsta ir iki įvykio nepažinojo. Su A. jis gyveno porą mėnesių, gal nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2009 m. kovo ar balandžio mėnesio, po to ji nežinia už ką ir kaip jį išvijo ir jis išėjo. Kai jis išsiskyrė su A. P., ji jį išvarė, nesakė, kad jis yra skolingas. Ji telefonu jam pasakė, kad jis išeitų iš namų. Liepos 1 d. 14-15 val. jis atvažiavo žiūrėti paminklo, nes motina sirgo sunkia liga, ji gulėjo ant patalo, dabar prieš savaitę ją palaidojo. Jis ten nedirbo, tik nuvažiuodavo pažiūrėti. Tada jis buvo su savo sugyventine N. S.. Jį pasikvietė iš matymo pažįstama savininkė S., pavardės jos nežino, ir pasakė, kad pas jį atvažiavo trys jaunuoliai. Pamatė abu kaltinamuosius ir dar vieną, jų nepažinojo. Šie pakvietė jį prie vartelių, apstojo visi trys ratu, klausė, kur pinigai, kur 8 000 Lt iš kortelės. Kaltinamieji sakė, kad jis skolingas P. 8 000 litų. Sakė „neknysk proto, gausi į galvą, jei paėmei – sakyk tiesą“, taip sakė M. K.. Trečias buvo mažutis toks, akys iš pykčio išsprogę, sakė susidoros, jog žino, kur jis gyvena. Tas pats mažiausias sudavė jam smūgį, klausė, kada jis grąžins. Jam nuo smūgio skaudėjo, mėlynės nebuvo, gal patinimas buvo, į medikus dėl to jis nesikreipė. Jis, D. T., sakė, jog neėmė kortelės, pinigų, todėl jų negrąžins. Pokalbis su jais truko 15-30 minučių, jam nedavė nė žodžio pasakyti. Pasakė – nori gyventi, sakyk, kur pinigai, taip sakė didžiausias iš jų. Kur pinigai, neknysk proto – visi kalbėjo. K. pasakė, jog jis turi pinigus surinkti per savaitę. Tada jie paprašė telefono numerio, jis davė, šie užsirašė telefono numerį, pasakė, kad po savaitės paskambins. Jie iškoliojo ne tik jį, bet ir S.. Po smūgio sudavimo atėjo savininkė, klausė ką čia jie daro, tada jie iškoliojo ją, ji liepė eiti iš jos teritorijos. Kad K. ramino, to negali pasakyti, buvo pasimetęs, bet niekas iš jų jo negelbėjo. Po to jie išvažiavo. Jis nežino, kodėl jie jo ieškojo dirbtuvėse, nes jis ten nedirba, bet ten lankosi, nes jį pavežti prašydavo. Liepos 1-3 dienomis jam vieną kartą skambino nežinomas numeris, iš pradžių jis nekėlė, o kai atsakė – nebekalbėjo. Po įvykio tą pačią dieną gal 17-18 val. jis nuvyko į policiją, liepė ateiti kitą dieną. Po įvykio su A. P. jis nebendravo. Jei pinigai dingo, tai į policiją reikia kreiptis. Po kreipimosi į policiją pas jį buvo atvažiavę, pasiūlė pinigus, sakė, kad bus akistata, kad reikia parodyti, kad M. K. nebuvo. Sako – gal tu apsirikai, parodyk, kad K. nebuvo, klausė ko jam, D. T. už tai reikia, tą gaus. Asmenys minėjo K. pavardę, sakė, kad jis guli ligoninėje, prašė jo neatpažinti. Buvo grasinta šeimai, namams. Jis pats nevedęs, bet gyvena šeimoje, turi namą. Jis buvo apsipykęs su ta moterimi, su kuria gyveno, tada ir gyveno su A., bet vėl susitaikė ir gyvena šeimoje. Sakė, jog sudegins, uždegs namus. Jis suprato, kad jie žino jo šeimyninę padėtį, nors jis jų nepažįsta. P. po išsiskyrimo norėjo, kad jis pas ją grįžtų, bet jis nesutiko. Po dviejų savaičių po išėjimo iš A. jis grįžo pas S.. Nuo liepos 1 d., kai atvažiavo iš jo prašyti pinigų, jis su A. nėra bendravęs.

Liudytoja S. J. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusįjį pažįsta iš matymo, ne asmeniškai. Ji užsiima paminklų verslu (duomenys neskelbtini). Vieną dieną dirbdama išgirdo triukšmą, išėjo pažiūrėti, buvo nukentėjusysis ir trys žmonės, jie ginčijosi, trys vaikinai buvo piktai nusiteikę, ginčijosi, šaukė, rėkė, buvo didelis kivirčas. Ji buvo apie 100 metrų atstumu nuo jų, kai išgirdo triukšmą, rėksmą. Vienas žmogus stovėjo vos neapsiašarojęs. Konflikto priežasties ji nežino. Smūgio ji nematė. Ji priėjo prie jų ir paprašė visų išeiti iš jos teritorijos. Tie trys vaikinai puolė prieš ją, sakė nesikišti. Tada ji pasakė, jog iškvies policiją, tada jie pasakė, jog jai bus blogai. Po to jie visi keturi išėjo už jų teritorijos. Daugiau ji nieko nematė, nes nuėjo dirbti savo darbo.

Liudytoja N. S. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, su nukentėjusiuoju ji gyvena kartu 7 metai, bet jie nėra santuokoje. 2009 m. liepos 1 d. ji su D. T. atvyko į aikštelę pažiūrėti paminklų. Prie T. priėjo savininkė, žiūrėjo paminklus, ji nuėjo toliau. Atėjo trys vaikinai, ji galvojo, kad gal jie D. draugai, jie kalbėjosi. Kilo triukšmas, rėkė savininkė, ji juos matė iš nugaros. D. pasakė, kad tie vaikinai jam pasakė, kad jis paėmė pinigus iš A.. Jie buvo trumpai susipykę su T., tada jis gyveno atskirai, nežino kur jis gyveno, lyg su A. gyveno. Jai atrodo, kad konflikto metu stovėjo keturi žmonės – D. ir trys vaikinai. Pokalbio ji negirdėjo, ji prie jų priėjo iš kito dirbtuvių galo. Pokalbis nebuvo tylus, buvo rėkaujama, buvo dirbtuvių savininkė ar darbuotoja. Ji nematė, ar ta darbuotoja buvo prie jų priėjusi. Kai ji ėjo link D., trys vaikinai nuėjo. D. pasakė, įsivaizduok, paprašė pinigų, sakė, kad paėmė A. kortelę, pinigus. Vaikinai nuėjo tolyn. Ji pinigų pas T. nematė.

Liudytojas J. B. parodė, kad 2009 m. gegužės ar birželio mėn., jam ir T. būnant svečiuose pas A. P., išgėrinėjant, visiems būnant neblaiviems, A. pradėjo pasakoti, kad D. T. paprašė asmens kortelės, banko sąskaitos, kortelės, kad norėjo persivesti pinigus iš užsienio, kad ji paskolino jam kortelę, kad prarado savo pinigus. A. nupasakojo, kur nukentėjusysis dirba, kokia mašina važinėja. Datos jis nepamena, bet jis ir T. nuvažiavo iki T. darbovietės, bet jo ten nerado. P. skambino, sakė nieko nedaryti. Jis tik būtų išklausęs, nieko nebūtų daręs. Pokalbio metu P. sakė, kad prarado pinigus, pagailo jos, patikėjo P. pasakojimu. Ji dirbo, turėjo santaupų, P. davė susiprasti, kad jie jai padėtų susigrąžinti pinigus. Ji norėjo susigrąžinti pinigus, klausė, ar jie gali padėti susigrąžinti pinigus. Jis sutiko padėti, bet konkrečiai nieko nedarė. Pati kaltinamoji pasakė, kad ta vieta prie P. g., kad D. T., jis gamina paminklus, kad jo automobilis tamsiai mėlynos spalvos „Reno Clio“, jis nepamena, ar ji nurodė kokius individualius jo požymius. Dienos nepamena, jis susitiko V., niekam nesiūlant, jie abu sugalvojo nuvažiuoti jo automobiliu „Volkswagen Passsat“ pasikalbėti į P. g., į įmonę, kur daro paminklus. Nuvažiavo, vartai buvo uždaryti, T. mašinos nebuvo. P. jis neskambino, nieko neaiškino. Jam paskambino P., sakė tik T. nieko nedaryti. Ji dirbo prie keramikos, augino vaiką, buvo išgėrusi, bet ne tiek, kad nesuvoktų ką kalbėti. Nebuvo nuo ko ir prisigerti – pūslę sidro ant trijų išgėrė. Rytojaus dieną P. skambino, kai jis su T. buvo privažiavę prie darbovietės. Sakė, kad jie nieko su nukentėjusiuoju T. nedarytų. Radęs T., jis būtų šį išklausęs ir tiek. Pasakymą, kad reikės pagąsdinti, jis supranta, jog reikės pakalbėti. Kai jis važiavo su T. į tą vietą ir nieko nerado, po kelių dienų paskambino P. ir pasakė, kad D. sumušė, kad jis parašė pareiškimą.

Iš 2009-07-02 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. T. pagal veido formą ir bendrus veido bruožus atpažino M. K. kaip asmenį, kuris 2009-07-01 kartu su kitais dviem asmenimis jam grasino susidorojimu ir reikalavo pinigų (1 t., b. l. 74-75).

Iš 2009-11-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. T. pagal plaukų spalvą, ilgį, kirpimą, veido bruožus, akis, atpažino V. T. kaip asmenį, kuris 2009-07-01 apie 14 val. S. gatvėje ties namu Nr. 162, kartu su kitais dviem vaikinais reikalavo 8 000 litų; šis konkrečiai tuomet jam sakė, kad jis grąžintų pinigus A., kad grąžintų jos banko kortelę; minėtas vaikinas reikalavo, kad jis jam pasakytų savo telefono numerį; šis vaikinas jam grasino, kad susidoros su juo, jo sugyventine ir jos vaikais, kad sudegins jo namą jei jis nesumokės pinigų (1 t., b. l. 78-80).

Iš 2009-12-07 asmens parodymo atpažinti iš Panevėžio apskrities VPK surinktų asmenų vaizdo įrašų kartotekos protokolo matyti, kad D. T. pagal bendrus veido bruožus, kalbos manierą atpažino H. Z. kaip asmenį, kuris 2009-07-01 kartu su kitais asmenimis iš jo reikalavo perduoti jiems 8 000 litų ir jam grasino susidorojimu; būtent šis jam sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą (1 t., b. l. 86).

Iš 2009-12-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. T. atpažino H. Z., kaip asmenį, kuris 2009-07-01 kartu su kitais dviem asmenimis jam grasino ir reikalavo perduoti 8 000 litų; šis vaikinas sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą ir grasino, kad jei A. jis nesumokės 8 000 litų, sudegs jo namai, nukentės sugyventinė ir jos vaikai (1 t., b. l. 88-90).

Iš 2010-05-06 akistatos tarp nukentėjusiojo D. T. ir įtariamojo V. T. protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. T. patvirtino savo parodymus bei nurodė, kad būtent šis prieš jį sėdintis asmuo 2009-07-01 dar su dviem asmenimis jam grasino ir reikalavo 8 000 litų. D. T. taip pat parodė, kad jokio įtariamųjų automobilio prie dirbtuvių tą dieną nebuvo (1 t., b. l. 115-116).

Iš 2010-08-02 akistatos tarp nukentėjusiojo D. T. ir įtariamojo M. K. protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. T. patvirtino savo parodymus bei nurodė, kad būtent šis prieš jį sėdintis asmuo 2009-07-01 dar su dviem asmenimis prie paminklų dirbtuvių esančių Smėlynės gatvėje jam grasino ir reikalavo 8 000 litų. D. T. taip pat parodė, kad M. K. minėto susitikimo metu taip pat jam sakė, kad jei jis tikrai paėmė pinigus, tai turi juos grąžinti. M. K. liepė jam sakyti tiesą – kur jis padėjo pinigus. Sakė duodantis jam savaitę laiko surinkti minėtai sumai. M. K. prieš jį fizinio smurto nenaudojo (1 t., b. l. 127-128).

Iš 2010-09-10 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo matyti, kad A. P. atpažino J. B. kaip asmenį, kurį ji savo parodymuose įvardino kaip „J.“, kuriam ji pasakė, kad D. T. yra jai skolingas 8 000 litų ir kuris kartu su „V.“ pažadėjo jai tuos pinigus iš jo išreikalauti (2 t., b. l. 19-20).

Iš 2009-11-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. P. pagal veido bruožus – akis, antakius, nosį, veido formą, plaukų kirpimą, atpažino įtariamąjį V. T., kaip asmenį kurį savo apklausose įvardino kaip „V.“, su juo ir J. B. ji 2009 m. gegužės mėnesio pradžioje girtavo ir kuriam ji pasakė neva D. T. jai yra skolingas 8 000 litų ir kuris pažadėjo iš D. T. „išmušti“ pinigus (2 t., b. l. 29-31).

Iš 2009-10-29 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo ir užfiksuotų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui telefoninių pokalbių ir sms pranešimų stenogramų matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-07-03 iki 2009-08-26 kontroliuojant mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, 2009-07-10 22:54:56 val. ir 23:10:09 val. buvo užfiksuoti du telefoniniai pokalbiai kurių metu A. P. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinusi į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniui vardu P., pasakoja, kad ji gerdama pasakė J., jog T. nuo jos sąskaitos nuėmė pinigus ir dėl to J. sudaužė T., o T. apie tai pranešė policijai. Taip pat ji sako P., kad T. už tai, kad jis pranešė policijai, reikia „suspardyti negyvai“, bei jei ji norėtų – tai „...užsipūsčiau daugiau, nes vapšė jis mane su skolom paliko...“, t. y. jei ji norėtų – tai pareikalautų daugiau pinigų iš T.. 2009-07-11 19:50:14 val. A. P. į jos mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsiųstas sms pranešimas su tekstu „Labas cia v. ka veiki“. 2009-07-11 20:06:00 val. iš minėto telefono į A. P. telefoną buvo atsiųstas sms pranešimas su tekstu „...beje su t. sutarėm graziai“. 2009-07-11 20:06:01 val. iš minėto telefono į A. P. telefoną buvo atsiųstas sms pranešimas su tekstu „Jis liepos 20 atiduoda pinigus tau visus gražinsiu man už tai tik bonke pastatysi :-) jei tau kada ko reiks padėsiu visuomet“ (1 t., b. l. 18-29).

Iš 2009-11-06 Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus mirties įrašo Nr. 1101 nuorašo matyti, kad H. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2009-11-05 (2 t., b. l. 4).