Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Ingai Šagamogienei, dalyvaujant pareiškėjai G. B. , suinteresuoto asmens apskrities Kauno viršininko administracijos atstovei Agnei Surblienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvo L. V. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą Žagariškių km., Garliavos sen., Kauno rajone bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Pareiškėja skunde nurodė bei patvirtino teisme, kad tėvas L. V. Žagariškių kaime turėjo žemės. Tikslaus žemės kiekio nežinanti, tačiau nuo vaikystės žino, kad ten buvo tėvo žemė, jai pasakojusi motina. Apie nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą žinanti nuo jo pradžios. Įstatymo nustatytu laiku prašymo dėl teisų atkūrimo bei nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų nepateikusi, kadangi visą tą laiką sunkiai sirgus galvos nervų ligomis, pripažinta pirmos grupės invalide, augino mažametes dukras, sunkiai vaikščiojo.

Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė pareiškėjo prašymą prašė atmesti. Nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimui buvo skirta pakankamai daug laiko, pareiškėja su prašymu atkurti šias nuosavybės teises niekad nesikreipė, jokių duomenų, kad pareiškėjos tėvas L. V. Žagariškių kaime valdė žemę, nėra. Yra tik duomenys apie senelio M. V. turėtą žemės sklypą.

Prašymas netenkintinas.

Įstatymų leidėjas nuo 1991 m.birželio 18 d. įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų- priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo realizuoti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Paskutinį kartą toks terminas buvo pratęstas 2001 m.rugpjūčio 3d.įstatymu. Faktinis terminas prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimt metų, todėl darytina išvada, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalys ( 2004 m.spalio 12 d. įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti LR įstatymo“ Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m.gruodžio 31 d.Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003 m.gruodžio 31 d. šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms.Piliečiams, praleidusiems šį nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėta pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė realizuoti subjektines teises asmenims, kurie to siekė. Priežastys, kurios priklauso tik nuo asmens valios ir jo suvokimo, yra subjektyvaus pobūdžio ir nėra pripažįstamos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

Pareiškėja nurodė, kad apie tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą žinojusi nuo vaikystės. Vienintele priežastimi, kuri sutrukdė įstatymo nustatytais terminais kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nurodė savo sveikatos būklę bei įvardijo šeimynines aplinkybes- dukrų auginimą. Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką nuosavybės teisių atkūrimo bylose, ne vieną kartą savo nutartyse nurodė, kad sveikatos būklė daugumoje atvejų negali būti laikoma objektyvia priežastimi. Vertinant tokias priežastis, reikia atsižvelgti į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Kolegijos nuomone, pareiškėjos nurodyta priežastis šioje byloje negali būti pripažinta svarbia. Pareiškėja teisme teigė, kad apie nuosavybės atkūrimo procesus žinojo. Į bylą pateikti medicininiai duomenys rodo, kad ji sveikatos problemų turi nuo 1973 metų, tačiau apie sveikatos būklę 1991-2003 metų laikotarpyje, kuri jos teigimu, neleido realizuoti savo teisių į nuosavybės grąžinimą, jokių duomenų nepateikė( b.l.33-41). Iš 2009 m.balandžio 29 d. medicininio pažymėjimo (b.l.38) matyti, kad ji ir dabar serga galvos smegenų liga, tačiau jai tai netrukdo kreiptis į teismą ir nesinaudojant teisininko pagalba vienai kelti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nuosavybės atkūrimo teisių įgyvendinimui įstatymas numatė pakankamai ilgą laikotarpį, todėl tinkamai rūpindamasi savo teisių realizavimu, pareiškėja turėjo realią galimybę pasinaudoti teise kreiptis su prašymu bei pateikti visus šiam procesui realizuoti reikalingus dokumentus. Darytina išvada, kad jokių objektyvių priežasčių, kurios kliudė tai padaryti, byloje nėra nustatyta, o pasyvus pareiškėjos elgesys buvo sąlygotas jos pačios valios. Dėl to patenkinti jos prašymą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.,87 str.,88 str.,1d.1p. teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.