- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-371-392/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-01902-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Kreditorius
- R. M.
- Skolininkas
- V. M.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės R. M. pareiškimą skolininkui V. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorė R. M. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš skolininko 711 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 14 Lt žyminio mokesčio priteisimo.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti, nes konstatavo, kad kreditorės pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad iš teismui pateikto pareiškimo dėl teismo sakymo išdavimo ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-09-21 sprendimo LITEKO sistemoje matyti, kad kreditorė iš savo sutuoktinio (skolininko) prašo priteisti Gyventojų turto draudimo išlaidas už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jiems abiems priklausantį gyvenamąjį namą. Pažymėjo, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju kreditorės R. M. ir skolininko V. M. santuoka nėra nutraukta, nes sprendimas dėl jų ištuokos nėra įsiteisėjęs, todėl reikalavimas dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, priežiūros išlaidų priteisimo už 2011-2012 metus yra aiškiai nepagrįstas Negana to, pagal neįsiteisėjusį teismo sprendimą nurodytas nekilnojamasis turtas, kurio draudimą kreditorė prašo apmokėti, paliekamas R. M. nuosavybėje, priteisiant sutuoktiniui kompensaciją.
Kreditorė R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį. Apeliantė nurodo, kad jos ir skolininko V. M. santuoka nėra nutraukta, tačiau teismas atmesdamas prašymą neatsižvelgė į tai, kad teismo procesas buvo vilkinamas ir santuoka nėra nutraukta būtent dėl V. M. veiksmų. Apeliantė pabrėžia, kad nors sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra neįsiteisėjęs ir nekilnojamasis turtas iki šiol yra įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau juo naudojasi tik atsakovas, todėl šiuo atveju turi būti pritaikyta įstatymo analogija ir iš atsakovo, kaip iš uzufruktoriaus, priteistina jos sumokėta suma už namo draudimą. Apeliantė tvirtina, kad atsakovas yra nesuinteresuotas tinkamai rūpintis turtu, kuris gali atitekti ieškovei, todėl nekilnojamąjį turtą buvo būtina apdrausti, kad turtas būtų apsaugotas. Apeliantės įsitikinimu, kadangi šiuo metu turtu naudojasi tik atsakovas, tai jis pagal CK 4.144 str. 4 d. privalo sumokėti už namo draudimą per visą bylinėjimosi laikotarpį. Apeliantė teigia, jog pasibaigus bylinėjimosi procesui dėl santuokos nutraukimo, skolos priteisimas iš V. M. taps neįmanomas, kadangi jis gali išvykti iš Lietuvos. Be to, apeliantė tvirtina, kad teismas santuokos nutraukimo byloje šalis vertino nevienodai prioritetą suteikdamas tik atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kreditorės R. M. pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko V. M..
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kreditorės R. M. pareiškimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.), be to, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.). Pareiškimo nepagrįstumas konstatuojamas įvertinus jame nurodomą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą. Nurodytas atsisakymo pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba pagal materialiosios teisės normas vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu.
Nagrinėjamu atveju kreditorė iš savo sutuoktinio (skolininko) prašo priteisti Gyventojų turto draudimo išlaidas už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jiems abiems priklausantį gyvenamąjį namą. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Pažymėtina, kad pagal CK 3.87 sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, kreditorės R. M. ir skolininko V. M. santuoka nėra nutraukta, nors teisminis procesas ir trunka ilgai, tačiau teismo sprendimas dėl jų ištuokos vis dar nėra įsiteisėjęs, byla su šalių apeliaciniais skundais išsiųsta į apeliacinės instancijos teismą, todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad reikalavimas dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, priežiūros išlaidų priteisimo už 2011-2012 metus yra aiškiai nepagrįstas bei šių išlaidų priteisimas iš sutuoktinio pažeistų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio daikto valdymo ir naudojimosi tvarką bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliantės samprotavimais, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma įstatymo analogija ir atsakovas, kaip uzufruktorius, pagal CK 4.144 str. 4 d. privalo apmokėti už namo draudimą per visą bylinėjimosi laikotarpį. Pažymėtina, kad V. M. turi lygiai tokią pačią nuosavybės teisę į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę kaip ir pati apeliantė R. M., kol turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu, todėl V. M. traktuoti kaip uzufruktorių nėra teisinio pagrindo. Be to, neįsiteisėjusu teismo sprendimui nurodytas nekilnojamasis turtas, kurio draudimą kreditorė prašo apmokėti, paliekamas jos nuosavybėje, priteisiant sutuoktiniui kompensaciją.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl dėl jų nepasisakoma.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti kreditorės R. M. pareiškimą skolininkui V. M. dėl skolos priteisimo, todėl atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo šią nutartį pakeisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutarė:
R. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.