Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui V. K. (V. K.) dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2017-12-23. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2007-08-01 (duomenys neskelbtini), vairuodamas V. K. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesustabdė transporto priemonės ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. K.. Šio eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio S. B. sveikata ir nesunkiai sutrikdyta to paties automobilio keleivės R. G. sveikata. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-525-35/08 atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį. Nustatyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0700512 yra konstatuota, jog S. B. laikotarpiu nuo 2012-04-19 iki 2014-04-18 neteko 75 proc. bendrojo darbingumo, laikotarpiu nuo 2014-04-07 iki 2016-04-06 – 80 proc. bendrojo darbingumo (darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0824190), o laikotarpiu nuo 2016-04-07 iki 2052-05-25 – 75 proc. bendrojo darbingumo (darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0913378). 2016-05-06 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. PE_SP10-4175 ir 2017-01-23 sprendimu Nr. PE_SP8-485 S. B. laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2052-05-31 pratęsta ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau – Fondo biudžetas) lėšų mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-423-272/2017 patenkino VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį ir priteisė iš atsakovo 3 286,12 Eur žalos, padarytos Fondo biudžetui išmokėjus S. B. netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31, atlyginimą. Pagal ieškovo pateiktus duomenis nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 S. B. iš Fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta dar 3 688,74 Eur netekto darbingumo pensijos. Ieškovo teigimu, šią – 3 688,74 Eur, materialinę žalą turi atlyginti atsakovas V. K.. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovui nurodytą žalą (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalį, asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Pagal byloje esančius duomenis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2014-06-26 raštu Nr. S-7555-(5.10.) informavo VSDFV Vilniaus skyrių, kad V. K. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo draustas privalomuoju draudimu.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. CK 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais– ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad S. B., apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, sužalojimo ir netekto darbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo išmokos, priežastis yra neteisėta atsakovo V. K. veika, ir atsakovas eismo įvykio dieną vairavo nedraustą transporto priemonę, darytina išvada, kad Fondo biudžetui padarytą 3 688,74 Eur materialinę žalą turi atlyginti atsakovas V. K. (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 3 688,74 Eur žalos atlyginimo (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas patenkino ieškinį visiškai, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 83,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, todėl nurodytos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, juridinio asmens kodas 191683350, naudai 3 688,74 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų, 74 euro ct) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 83,00 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.