- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- e1-544-805/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12030-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- J. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje J. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2002 m. rugsėjo 17 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 1/3 turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 47¹ straipsniu pagrindinės bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) 2007 m. birželio 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį. 2007 m. gruodžio 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi paskira 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista 16 parų arešto bausme (bausmę atlikęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis J. D. 2021 m. balandžio 17 d. apie 16.00 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su V. Č., tyčia kumščiu sudavė mažiausiai septynis smūgius V. Č. į veidą ir kitas kūno vietas, taip mušdamas nukentėjusiajam V. Č. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairiame smilkinyje, kairiame skruoste, odos nubrozdinimais kakle, dešinėje plaštakoje, muštinėmis žaizdomis lūpose, dešinio žando ir dešinės alkūnės sumušimais, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2021 m. balandžio 17 d., pietų metu, tikslaus laiko nežino, su savo broliu E. T. ir mažamečiais vaikais atvažiavo pas pusbrolį R. D., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Buvo neblaivus, todėl jį atvežė brolis. Pas R. D. važiavo pasiimti rakto, kuris buvo reikalingas vilkikui. Buvo su R. D. jo sodybos kieme, jis taip pat buvo neblaivus. Jų vaikai žaidė sodybos sode. Netrukus išgirdo, kad sodybos sode šaukia jo vaikai. Greitai nubėgo iki vaikų ir pamatė, kad ant jų šoko R. D. kaimyno V. Č. didelis, kaip vokiečių aviganis, šuo. Vaikai šuns labai išsigando, todėl, pribėgęs prie šuns, kuris tuo metu šoko ant jo 11 metų amžiaus sūnaus, jį koja spirdamas nuo jo atgynė ir šuo nubėgo. Šuo nubėgo į kiemą, esantį už sodo, kuris ribojasi su R. D. sodyba. Supykęs, kad svetimas šuo išgąsdino vaikus, nuėjo į kiemą kur nubėgo vaikus išgąsdinęs šuo. Su juo kartu ėjo jo prancūzų veislės šuniukas. Įėjus į kiemą prie eglučių gyvatvorės pamatė to šuns šeimininką V. Č., kurį pažinojo iš seniau. Konfliktų anksčiau su šiuo asmeniu neturėjo. V. Č. paklausė, kodėl jis spyrė jo šuniui. Supyko, ir liepdamas jam prisirišti šunį, kumščiu sudavė vieną smūgį jam į veidą. Po jis V. Č. sudavė dar daugiau nei vieną smūgį, kiek tiksliai sudavė smūgių, nepamena, tačiau neneigia ir sutinka, kad smūgiavo ne vieną kartą tiesiog iš susijaudinimo ir tuo metu kilusio pykčio dėl šuns išgąsdinto vaiko. Po ko abu pradėjo tarpusavyje stumdytis ir nugriuvo ant žemės. V. Č. stvėrė jį už dėvimų drabužių, tai yra rudos spalvos dėvimo džemperio ir laikė pagriebęs už peties bei liepė savo šuniui jį pilti. Jis išsinėrė iš savo viršutinių drabužių – džemperio ir marškinėlių ir pabėgo, nes V. Č. šuo pradėjo ant jo šokinėti, apdraskė nugarą. R. D. ir E. T. buvo kieme prie tvenkinio, jie nieko nematė. Kai grįžo jo paklausė kur jis buvo ir kas atsitiko. Jiems pasakė, kad susimušė su V. Č.. Konflikto metu buvo neblaivus, bet mano, kad tai įtakos jo veiksmams neturėjo. V. Č. atsiprašė, jam atlygino padarytą žalą, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą.
Nukentėjusysis V. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 17 d. apie 10.30 val. išėjo į kiemą taisyti jam priklausantį automobilį. Vaikštant kieme pastebėjo, kad pas kaimynus galimai vyko šventė, buvo atvažiavęs automobilis. Apie 16 val. jam taisant automobilį į jo kiemą per neaptvertą jo sodą pamatė ateinantį nepažįstamą, akivaizdžiai neblaivų asmenį, apie 30 metų amžiaus, apie 1,80 m. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kuris kartu su savimi vedėsi palaidą šunį. Nepažįstamojo asmens pasiteiravo kodėl vaikšto po jo kiemą. Jis atsakė „aš tave sutvarkysiu“ ir sudavė vieną smūgį jam į veido sritį, į lūpą. Mėgindamas apsiginti jis vyriškį pastūmė, abu susistumdė ir minėtas asmuo jam rankos kumščiu dar sudavė apie keturis smūgius į įvairias veido vietas. Besistumdydami buvo nuvirtę ant žemės. Mėgindamas jį sulaikyti ir nuraminti, paėmė jam už rūbų, tačiau jis iš rūbų išsinėrė ir iš jo kiemo pasišalino. Kiek matė, minėtas asmuo nuėjo pas kaimyną R. D., kur galimai vyko išgertuvės. Jo viršutiniai drabužiai liko ant žemės kieme, prie jo automobilio. Nepažįstamas asmuo suduodamas jam penkis smūgius į veido sritį sukėlė jam fizinį skausmą, iš lūpos bėgo kraujas, skauda kairės ir dešinės pusės žandikaulius bei smilkinį. Kiek jam žinoma, jį sumušti galėjo jo kaimyno R. D. pusbrolis J. D., kurį žino iš anksčiau, tačiau tą kartą neatpažino ir, kuris buvo atvykęs pas jį į svečius. Įvykį matė jo dukra K. Ž.. J. D. dėl 2021 m. balandžio 17 d. įvykio jo atsiprašė, pripažino jį sužalojęs, atlygino jam padarytą žalą, todėl J. D. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytoja L. C. parodė, kad su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Gretimoje sodyboje gyvena kaimynas V. Č. su dukra K. Ž.. Tarp sodybų yra didelis sodas. Jų sodyba apsodinta eglutėmis, V. Č. sodyba dalinai aptverta tvora. V. Č. laiko belgų aviganių veislės šunį, kuris dažnai būna paleistas be priežiūros, todėl dažnai užsuka ir į jų kiemą. Kadangi augina du mažamečius vaikus, kurie būna dažnai kieme, bijo dėl vaikų saugumo, todėl V. Č. ne kartą žodžiu įspėję, kad šis prisirištų savo šunį, bet į jų perspėjimus jis nekreipia dėmesio. 2021 m. balandžio 17 d. apie 14 val. pas juos atvažiavo jos sutuoktinio R. D. pusbrolis J. D.. Apie 16 val. jų vaikai lakstė po sodą ir juos užsivijo atbėgęs V. Č. šuo. Vaikai labai išsigando šuns ir bėgdami nuo jo šaukė „gelbėkit“. Tuo metu J. D. ir R. D. žvejojo prie tvenkinio kieme. J. D. išgirdęs šaukiančius vaikus bėgo žiūrėti kas atsitiko. Vaikai, atėję į kiemą, paaiškino, kad juos išgąsdino kaimyno V. Č. šuo. J. D. vienas nubėgo paskui šunį kartu su savo augintiniu, mažu prancūzų buldogų veislės šuniuku. J. D. nuėjo iki V. Č. sodybos. Ką toliau darė J. D. ji nematė. Kalbėdama telefonu savo sodybos kieme po keleto minučių per sodą iš toliau pamatė, kad V. Č. suėmęs J. D. už sprando ranka jį traukiasi link savęs garsiai sakydamas „ateik čia“. V. Č., stovėdamas savo sodybos, kieme ragino savo šunį, kad šis kastų J. D.. Ji pradėjo rėkti šaukdama savo vyrą, kad jis eitų žiūrėti kas vyksta. Kad J. D. ir V. Č. naudotų vienas kito atžvilgiu fizinį smurtą ir suduotų smūgius vienas kitam to nematė, pačio konflikto pradžios nematė. Netrukus per sodą pamatė link jų ateinantį iki pusės nuo viršaus nuogą J. D.. Pamatė, kad J. D. kūnas sužalotas, matėsi nubrozdinimai ir kandimo žymės ant jo nugaros, rankų, kaklo ir sprando bei nubrozdinimas pakaušio srityje. Suprato, kad V. Č. sužalojo J. D. skambino 112 telefonu kviesti pagalbos, po to antru skambučiu ji pagalbą atšaukė, kadangi J. D. išvyko namo. V. Č. matė per sodelį iš toli, jis kvietė ateiti R. D. pakalbėti bandydamas jį provokuoti. Kiek matė iš toli, V. Č. jautėsi gerai, vaikščiojo ir fotografavo savo telefonu jų ir pravažiuojančius automobilius.
Liudytoja K. Ž. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Labai dažnai pas juos būna, t. y. beveik gyvena jos tėvas V. Č.. Gretimoje sodyboje, toje pačioje gatvės pusėje, per sodą, gyvena jų kaimynai R. D. su sugyventine L., kurios pavardės nežino. 2021 m. balandžio 17 d. ji buvo namuose. Apie 16 val. ji iš tėvų namo išėjo į kiemą ir ėjo link kito toje sodyboje esančio savo namo. Tuo metu jos tėtis V. Č. patraukinėjo į kiemo šoną savo automobilį Ford Galaxy. Kai V. Č. patraukė savo automobilį ir išlipinėjo iš jo, ji pamatė į kiemą iš kaimynų sodo ateinantį nepažįstamą vyriškį, kuris buvo apie 1,86 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, dėvėjo šviesius drabužius. Paskui vyriškį ėjo nedidelis rudos spalvos šuniukas. Tėtis paėjo link atėjusio į kiemą vyriškio ir lyg kažką vienas kitam pasakė, ką būtent, negirdėjo. Atėjęs vyriškis iškart kumščiu sudavė vieną smūgį V. Č. į veidą, tėtis jį atsistūmė nuo savęs ir jie abu pradėjo grumtis ir stumdytis, nusistumdė už automobilio. Ji daugiau nieko nebematė, nubėgo ieškoti savo mamos pagalbos, nes nežinojo kaip elgtis. Ji nubėgo į kitą kiemo pusę ir užtruko keletą minučių kol surado mamą. Netrukus pamatė link jos jau ateinantį V. Č., kuris buvo visas išsigandęs, buvo kraujuota lūpa, ištąsyti jo dėvimi drabužiai. Tėtis paaiškino, kad kai jis patraukė mašiną savo kieme, pamatė ateinantį nepažįstamą vyriškį, kuris jam pasakė „tave padės į vietą“ ir jį puolė, abu susistumdė, susivoliojo nukritę prie metalo laužyno bei kopėčių. Jau kai tėtis atėjo, to vyriškio daugiau nematė, tik iš toli matė jį pusnuogį stovintį kaimynų kieme. Girdėjo kaip L. pradėjo iš savo kiemo rėkauti į jų pusę dėl šuns. Suprato, kad tas vyriškis galimai atėjo dėl jų šuns. Jų šuo yra belgų aviganis, jis būna palaidas ir laksto, išbėga iš sodybos. Suprato, kad konfliktas įvyko dėl jų šuns. Paėjus link tėčio automobilio pamatė ant žemės numestus šviesių spalvų marškinėlius ir megztinį. V. Č. paaiškino, kad kai jis vedėsi tą vyriškį į savo kiemą iškviesti policiją, šis vedamas išsinėrė iš savo dėvimų drabužių ir pabėgo.
Liudytojas R. D. parodė, kad kartu su sugyventine L. C. gyvena sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Augina dvi mažametes dukras. Kaimynystėje per sodą gretimoje sodyboje gyvena kaimynas V. Č. su šeima. V. Č. laiko didelį belgų veislės šunį, kuris dažnai būdavo nepririštas ir atbėgdavo pas juos į kiemą. 2021 m. balandžio 17 d. dienos metu pas jį į svečius atvažiavo pusbrolis J. D. su vaikais. Pats tuo metu buvo stipriai neblaivus, nes buvo grįžęs iš gimtadienio. Bendravo su J. D., nepamena ar su juo vartojo alkoholį. Buvo namuose, neprisimena nei kada, nei kaip ir dėl ko J. D. nuėjo pas kaimyną ir iš jo parėjo. Nepamena daugiau nieko, nes buvo neblaivus, todėl nieko daugiau paaiškinti negali. Prisimena, kad tą dieną jis, būdamas neblaivus, sėdėjo savo sodybos kieme prie balos ir neturėjo jėgų, todėl niekur nėjo. L. C. jo prašė, kad jis eitų pažiūrėti pas V. Č. kas ten vyksta, nes ten buvo nuėjęs J. D., bet jis niekur nėjo, nepajėgė. Neprisimena kaip atrodė J. D. grįžęs iš V. Č. sodybos, nežino kas ten įvyko. J. D. išvažiavo namo.
Kaltinamojo J. D. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, be visiško kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiojo V. Č., liudytojų L. C., K. Ž., R. D., parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:
2021 m. balandžio 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad V. Č. pareiškė, jog 2021 m. balandžio 17 d. apie 16 val. į jo namų kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjęs jam nepažįstamas, akivaizdžiai neblaivus, apie 30 m. asmuo, be jokio konflikto sudavė jam ne mažiau kaip penkis kartus rankos kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą;
2021 m. balandžio 17 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini), kieme. 1,5 m atstumu nuo ūkinio pastato kampo rasta rudos spalvos megztinis ir gelsvos spalvos apatiniai marškinėliai. Už ūkinio pastato, tiesiai, yra takelis vedantis į sodą.
2021 m. gegužės 10 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi 2021 m. balandžio 17 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolu paimti rudos spalvos, ilgomis rankovėmis megztinis ir šviesiai gelsvos spalvos apatiniai marškinėliai. Marškinėliai murzini, suglamžyti, apdriskę. Marškinėlių apykaklės apsiuvas apiręs, prie apsiuvo kairėje, taip pat kairėje rankovėje yra plyšimo žymės, priekinėje apatinėje dalyje ir nugarinėje skylutės. Marškinėlių kaklo apsiuvo kairėje (priekinėje pusėje), žemiau užrašo, ant kairio peties nugarinės pusės yra rausvos spalvos dėmės panašios į kraujo. Marškinėliai purvini. Nuo megztinio apykaklės žemyn į apačią yra 15 cm ilgio plyšimas, pats drabužis purvinas, apdriskęs;
2021 m. balandžio 21 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tyrėjo S. D. tarnybinis pranešimas dėl įtariamojo asmens nustatymo nurodyta, kad pagal 2021 m. balandžio 17 d. V. Č. pareiškimą atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad asmuo sudavęs rankomis smūgius V. Č. yra J. D.;
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje V. Č. konstatuota poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje, kairiame skruoste, odos nubrozdinimai kakle, dešinėje plaštakoje, muštinės žaizdos lūpose, dešinio skruosto ir dešinės alkūnės sumušimai, padaryti kietais bukais daiktais, septyniais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Dešinės alkūnės sumušimas galėjo būti padarytas ir griuvimo metu, tačiau sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dešinės alkūnės sumušimas galėjo būti padarytas ir griuvimo metu, tačiau sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga. Kiekvienas sužalojimas padarytas vienu ar daugiau trauminiu poveikiu. Sužalojimai tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2021 m. balandžio 17 d. apie 16.00 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su V. Č., tyčia kumščiu sudavė mažiausiai septynis smūgius V. Č. į veidą ir kitas kūno vietas, taip mušdamas nukentėjusiajam V. Č. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairiame smilkinyje, kairiame skruoste, odos nubrozdinimais kakle, dešinėje plaštakoje, muštinėmis žaizdomis lūpose, dešinio žando ir dešinės alkūnės sumušimais. Bylos duomenimis nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą, kurio pasėkoje nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, patvirtina ne tik specialisto išvada, bet ir paties kaltinamojo kaltės pripažinimas, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, tarp kurių prieštaravimų nėra, kurie sutampa detalėse, yra logiški bei nuoseklūs, bei kiti faktiniai bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme ir kurie papildo vienas kitą, ir patvirtina kaltinamojo kaltę. Tokie kaltinamojo veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, jie netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, ko pasėkoje atsiradusios pasekmės – nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už J. D. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajam pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas pasirašytinai 2021 m. gegužės 31 d., nukentėjusysis nurodė, jog su šiuo prokuroro sprendimu sutinka.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš nukentėjusįjį, veikė nesant tam rimtos dingsties. Kaltinamojo J. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis J. D. praeityje teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir užsienio valstybėse, du kartus baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, dirba, turi du nepilnamečius išlaikytinius, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nukentėjusiojo poziciją – sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinio ieškinio nereiškia, didelių liekamųjų reiškinių nėra. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nubausti ir pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, su kuria kaltinamasis sutinka ir, kuri, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų.
Vertinant tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl teismo iniciatyva jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisys programoje, kuris, teismo vertimu, kaltinamojo elgesiui darys teigiamą įtaką.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamųjų atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausyti elgesio pataisos programą, bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. D. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausyti elgesio pataisos programą, bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam J. D. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuteistajam išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.