- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- 1-2187-369/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- K. S.
- Advokatai
- Jonas Jasiulevičius
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) studentas, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas:
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. S. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir 2021 m. balandžio 30 d. apie 20.13 val. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame automobilyje „Ford Focus“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų: polietileninį maišelį su kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 0,259 g, (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,0 %) Tokiais veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. S. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų. Paaiškino, jog 2021 m. balandžio 30 d. apie 18.00 val. automobiliu „Ford Focus“ atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavo vienas ir palikęs automobilį nuėjo pasportuoti. Sugrįžęs prie automobilio ant žemės rado permatomą plastikinį maišelį, kurio viduje buvo augalinės kilmės medžiaga. Paėmęs surastą maišelį, atsisėdo į automobilio vidų ir jį pradarė. Pauostęs suprato, kad viduje narkotinė medžiaga - „ žolė“. Tada pasidarė suktinę ir surūkė, o maišelį su likučiais padėjo į automobilio panelėje esantį stalčiuką. Po kurio laiko prie jo automobilio priėjo policijos rėmėjai, kurie paklausė, ar jis nevartojo narkotinių medžiagų – „žolės“. Jis prisipažino, kad parūkė „žolės“. Policijos rėmėjui paklausus, ar jis su savimi turi draudžiamųjų ar narkotinių medžiagų, geranoriškai ištraukė plastikinį maišelį ir atidavė policijos rėmėjams. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Pas jį surastų narkotinių medžiagų jis neįsigijo, o jas rado ir pasiėmė. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, blogai vertina savo poelgį. Ateityje nieko bendro neturės su narkotikais. Šiuo metu nedirba, nes sunku buvusį darbą suderinti su studijomis. Kurį laiką gyvens iš santaupų, o vėliau bandys dirbti pavėžėju. Prašė nutraukti jam iškeltą baudžiamąją bylą ir pagal laidavimą ji perduoti jo močiutei A. M., su kuria labai gerai sutaria, palaiko artimus ryšius ir dažnai bendrauja.
Šalies argumentai
A. M. teismui pateikė prašymą nutraukti jos anūkui kaltinamajam K. S. iškeltą baudžiamąją bylą ir prašė jį perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus nurodė, kad jie artimai bendrauja. K. S. dažnai ją lanko ir padeda buityje, nes ji našlė. Garantavo, kad toks anūko elgesys buvo vienkartinis ir daugiau panašūs atvejai nepasikartos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu K. S. pripažino, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis ir gailėjosi dėl savo veiksmų.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. P. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) policijos rėmėjas. 2021 m. balandžio 30 d. apie 20:13 val. patruliuodamas kartu su policijos rėmėju S. B. po 5 PK teritoriją apžiūrėjo automobilių stovėjimo aikštelę, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilių plovyklos. Aikštelėje pastebėjo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame už vairo sėdėjo vienas asmuo. Minėtas automobilis jiems sukėlė įtarimą ir jie priėjo automobilio, kurio vairuotojo pusės durelių lango stiklas buvo pusiau nuleistas. Priėjus prie automobilio, jo kolega prisistatė ir pasiteiravo automobilyje buvusio asmens, kokiu tikslu jis čia stovi. Vairuotojas atsakė, kad šiaip sėdi automobilyje. Kadangi bendraujant su minėtu piliečiu, pajuto, kad iš automobilio sklinda specifinis rūkomų kanapių kvapas, todėl jis pasiteiravo vairuotojo, ar vartojo narkotines medžiagas. Automobilyje sėdėjęs asmuo prisipažino, kad maždaug prieš 20 min. rūkė „žolę“. Tada pasiteiravo, ar šis asmuo turi narkotinių medžiagų. Automobilyje sėdėjęs asmuo atsakė, galbūt ir iš automobilio ištraukiamo stalčiuko išėmė polietileninį maišelį, kuriame buvo žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga ir jį padavė. Įtarus, kad pateiktame polietileniniame maišelyje galimai yra narkotinės medžiagos, apie įvykį pranešė Vilniaus aps. VPK OVS budėtojui ir laukė NVRS automobilio (b.l.8-11).
Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1075336-21 nustatyta, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio (vokas Nr. 1), paimta pas K. S., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,259 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 18,0 %. Nuoplovose (vokas Nr. 2), paimtose nuo K. S. rankų, rasti narkotinių medžiagų –– kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai (b.l. 62-66).
Tyrimo metu sunaudotos visos kanapės (antžeminės dalys). Atlikus tyrimą, du vokai, tuščias plastikinis maišelis, plastikinis indelis su plastikiniu strypeliu bei vatos tamponėliu supakuoti į voką, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius, 2021 m. gegužės 20 d. kvitas Nr. 5PK002432 (b.l 71).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1008/2021(01), nurodoma, kad K. S. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties ( b.l.68).
Motyvuojamoji dalis
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Išvardyti objektyvieji veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 19 punkto pagrindu kanapių nedidelis kiekis sudaro ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g, o labai didelis kiekis – daugiau kaip 2500 g.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo K. S. kaltė dėl kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,259 g. (?9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 18%), neteisėto įgijimo ir laikymo visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Kaltinamasis K. S. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje priėjęs prie savo automobilio sudaro maišelį su augalinės kilmės medžiaga –kanapėmis ir jį paėmė. Įsėdęs į automobilį dalį surastos medžiagos panaudojo- surūkė, o likusias medžiagas iš jo išėmė prie automobilio atėję visuomeniniai policijos rėmėjai. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka kitų įrodymų turinį. Juos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustas policijos rėmėjas liudytojas G. P.. Specialisto išvada patvirtina, kad medžiaga, paimta iš kaltinamojo, yra kanapės (antžeminės dalys) ir jų kiekie 0,259 g. neviršija nedidelio kiekio.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo K. S. 2021 m. balandžio 30 d. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Taip pat kaltinime K. S. buvo inkriminuotas neteisėtas narkotinės medžiagos įgijimas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens. Atsižvelgus, kad K. S. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme kategoriškai tvirtino, kad narkotines medžiagas jis surado, todėl teismas tikslina jam pateiktą kaltinimą nustatydamas, kad narkotines medžiagas kaltinamasis K. S. neteisėtai įgijo jas surasdamas, o ne įgydamas iš nenustatyto asmens. Tai nekeičia jo veikos kvalifikavimo.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo močiutės – A. M. atsakomybėn. BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis K. S. yra labai jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), nevedęs, nedirbantis, studentas, neteistas, per pastaruosius penkerius metus baustas tik administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus: KET pažeidimus, važiavimą keleivine kelių transporto priemone be bilieto (b. l. 204-114), kas rodo, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas buvo atsitiktinis. Jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme K. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Kaltinamojo veiksmais turtinė žala svetimam turtui nepadaryta. Įvertinus kaltinamojo charakterizuojančių duomenų visumą – labai jauno amžiaus, kuriame požiūris į visuomenės normas ir visuotines vertybes dar formuojasi ir yra paveikiamas teigiama linkme, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, manytina, jog iš esmės kaltinamasis nėra narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis piktnaudžiaujantis asmuo, kanapių įgijęs ir vartojęs dėl jaunatviško neapdairumo, ir kaltinamojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis K. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Dėl to, kad formaliai šiuo atveju yra visos BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, teismo posėdžio metu sutiko ir prokurorė, neprieštaravo kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal įstatymą, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo močiutę A. M.
Bylos duomenimis, A. M. yra brandaus amžiaus asmuo, pensininkė, nėra teista, praeityje bausta administracine tvarka tik už smulkius Kelių eismo taisyklių nusižengimus, nepasižyminčius pavojingumu (netinkamą automobilio parkavimą, nežymų greičio viršijimą). Ji negyvena kartu su anūku, kaltinamuoju K. S., tačiau abu nurodo, kad jų tarpusavio santykiai labai artimi, grįsti stipriu emociniu ryšiu. Jie dažnai bendrauja ir vienas kitą lanko. A. M. asmenybė tiek pagal ją apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį nesudaro pagrindo ją vertinti prieštaringai ar nepalankiai. Visos šios aplinkybės sudaro laiduotojai galimybę daryti nuolatinę bei teigimą įtaką kaltininko elgesiui.
Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. M. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris darys teigiamą įtaką kaltinamajam K. S. jiems artimai bendraujant, palaikant kaltinamąjį, o tuo pačiu ir turint galimybę K. S. stebėti bei kontroliuoti jo būklę, daryti įtaką jo sprendimams.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam K. S. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino jį ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis K. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu 1 metams be užstato. Teismo vertinimu, nėra tikslinga skirti ilgesnį laidavimo terminą, kaip prašo prokurorė, nes K. S. kaltinamas tik baudžiamojo nusižengimo padarymu, yra jauno amžiaus, praeityje neteistas.
Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BPK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikto prašymo byloje
Perduodamas bylą į teisiamąjį posėdį teismas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi kreipėsi į Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad K. S. būtų paskirtas gynėjas. Šios tarnybos sprendimu kaltinamojo K. S. gynėju parinktas advokatas Jonas Jasiulevičius. 2021 m. rugsėjo 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodė, kad advokato Jono Jasiulevičiaus teiktos antrinės teisinės pagalbos K. S. išlaidos sudaro 104,94 Eur ir prašė jas priteisti iš kaltinamojo.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Pažymėtina, kad kaltinamajam K. S. advokatas buvo skirtas teismo iniciatyva, įvertinus BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą sąlygą, kai teismas turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas. Kaltinamasis K. S. niekur nedirba, yra studentas, išlaikomas tėvų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš K. S. netenkintinas.
Kiti klausimai.
K. S. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 131), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini: 1) vokas su tyrimo objektais, saugomas Vilniaus apskrities VPK saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2020 m. vasario 12 d. kvitas B Ser. BBB Nr. 5PK002432) (b.l. 71).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą K. S. atžvilgiu nutraukti.
K. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš K. S. netenkinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti:
1) voką, su tyrimo objektais, saugomą Vilniaus apskrities VPK saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2021 m. gegužės 20 d. kvitas B Ser. BBB Nr. 5PK002432);
Išaiškinti K. S., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).
Išaiškinti A. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.