- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-04
- Bylos Nr.
- 2A-102-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01507-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- M. K., S. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. P. ir M. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai S. P. ir M. K. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti jų (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką ir patvirtinti šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad gyvena skyrium nuo pat santuokos sudarymo, beveik 5 metus. M. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 2011 metų, bausmės trukmė 18 metų. Teigia, jog santuoka iširo dėl to, kad bendro ūkio neveda ir negyvena santuokinio gyvenimo nuo pat santuokos pradžios. Susituokė kalėjime, todėl santuokinio gyvenimo niekada negyveno. Santuokoje vaikų ir kreditorių neturi. Nutraukus santuoką, pareiškėja prašė palikti dabartinę pavardę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu prašymą patenkino. Nutraukė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp S. P. ir M. K. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo pareiškėjai paliko pavardę „P.“; patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
3. Teismas nurodė, kad iš pateikto santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, santuokoje vaikų ir kreditorių neturi. Sutuoktiniai nuo pat santuokos sudarymo kartu negyvena, nes pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, taikytis nenori. Teismas pripažino, jog pareiškėjams toliau kartu gyventi ir išsaugoti santuoką nėra jokių galimybių, santuoka faktiškai iširusi, todėl sprendė, jog ji nutrauktina, pareiškėjai po santuokos nutraukimo paliktina pavardė „P.“ (CK 3.69 straipsnis).
4. Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.53 straipsnio 3 dalimi, patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde pareiškėjas M. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti, pareiškėjams susitaikius. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantui apie pradėtą santuokos nutraukimo bylą teisme nebuvo žinoma, jam nebuvo įteikti jokie teismo pranešimai, todėl neteko galimybės pasisakyti ir dalyvauti teismo procese.
5.2. Teismo sprendimas priimtas skubotai, nesudarius sąlygų šalims susitaikyti, pabendrauti. Kadangi apeliantas suimtas, o pareiškėja negalėdama bendrauti ir išsamiai aptarti susidariusios situacijos ir pradėjo skyrybų procesą. 2018 m. rugsėjo 1 d. po pasimatymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, išsiaiškinus visus nesutarimus, pareiškėjai sutarė, jog nori likti šeima, nenutraukiant santuokos.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja S. P. nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka. Pareiškėjai vaikų, bendro turto neturi, bendro ūkio netvarko ir negyvena santuokinio gyvenimo nuo pat santuokos pradžios, nes apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjos nuomone, nėra jokių kliūčių, kad šalių santuoka negalėtų būti nutraukta. Nurodo, kad galimybės susitaikyti nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu klausimas.
9. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas nustatė, jog S. P. ir M. K. (duomenys neskelbtini) sudarė ir Šiaulių Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką. 2018 m. liepos 7 d. S. P. ir M. K. pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 1-6). Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą ir tos pačios dienos teismo sprendimu prašymą patenkino, nutraukė S. P. ir M. K. santuoką (b. l. 27, 28).
10. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis). Vadovaujantis CPK 541 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka gali būti nutraukta tokiu būdu. Sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), dėl to teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik formaliai patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, bet ir privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus, t. y. ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 3–4 dalys).
11. Vadovaujantis CPK 540 straipsnio 1 dalimi, teismas bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad negavo pranešimo apie teismo posėdį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo teisėjo rezoliucija šalių prašymas buvo priimtas nagrinėti teisme, byla paskirta nagrinėti 2018 m. rugpjūčio 9 d. 9.00 val. teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka (b. l. 1). Iš rezoliucijos turinio matyti, kad teismas nutarė teismo šaukimą siųsti tik pareiškėjai S. P., ji teismo šaukimu buvo informuota apie teismo posėdžio laiką ir vietą (b. l. 25), dalyvavo bylą nagrinėjat 2018 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdyje (b. l. 26). Pareiškėjui M. K. apie teismo posėdžio laiką ir vietą teismas įstatymo nustatyta nepranešė. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tokiu būdu buvo pažeista M. K. teisė žinoti apie teismo posėdį, jam atimta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, išreikšti savo valią svarstomu klausimu. Teismas atkreipia dėmesį, jog CPK 376 straipsnis reikalauja imtis priemonių šalims sutaikyti. Tai suponuoja, jog paprastai teismo posėdyje turi dalyvauti abu pareiškėjai. Tik tokiu atveju teismas gali įsitikinti ar jų raštu išreikšta valia nutraukti santuoka bendru sutikimu yra nepakitusi, ar santuokos nutraukimo pasekmių sutartis atitinka jų valiai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, posėdyje nedalyvaujant pareiškėjui M. K., nepagrįstai nusprendė, jog šalims yra žinomos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės, nustatytos CK 3.66 – 3.72 straipsniuose.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepranešus M. K. apie teismo posėdį, teismo posėdžio metu tikroji šalių valia dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, jos turinio ir joje sprendžiamu klausimų nenustatyta, neišsiaiškinta ar šalims suprantamos santuokos nutraukimo pasekmės. Dėl to nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad apeliantas galėjo neįvertinti sutarties dėl santuokos nutraukimo sudarymo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nenustačius pareiškėjų valios išspręsti santuokos nutraukimo teisines pasekmes abiejų sutuoktinių susitarimu, liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
13. Kadangi civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, valstybės turėtos išlaidos (b. l. 46) apeliacinės instancijos teisme nepaskirstytinos ir dėl jų paliktina spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.