- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-107/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1585-605/2010 pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji Vaišvydava“ (trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Swedbank“) dėl įmokų grąžinimo, netesybų ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2007 m. liepos 5 d. ieškovas D. J. ir UAB „Naujoji Vaišvydava“ sudarė preliminarią buto / turto pirkimo - pardavimo sutartį, kuria atsakovas UAB „Naujoji Vaišvydava” įsipareigojo parduoti, o ieškovas D. J. įsipareigojo nupirkti 2 (dviejų) kambarių (preliminaraus bendro ploto 64,01 kv. m) butą / apartamentus Nr. 8 su viena įstiklinta veranda (preliminarus verandos bendras plotas 9,70 kv. m), esantį (duomenys neskelbtini), kurio kaina 325 050,00 Lt, ir automobilio saugyklos vietą Nr. 8, esančią(duomenys neskelbtini), kurios kaina 30 000,00 Lt, už bendrą 355 050,00 Lt sumą. Vykdydamas sutarties sąlygas, ieškovas D. J. 2007 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 įmokėjo 8 200, 00 Lt rezervacijos mokestį, 2007 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 - 138 740,00 Lt įmoką, kurią jis sumokėjo iš AB „Swedbank” gautos būsto paskolos pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. kredito sutartį Nr. 07-086793-FA. 2009 m. gegužės 8 d. šalys pasirašė susitarimą dėl preliminariosios buto / turto pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo ir 2009 m. gegužės 8 d. pasirašė preliminariąją buto / turto pirkimo – pardavimo sutartį dėl buto Nr. 1, esančio (duomenys neskelbtini), ir automobilio saugyklos vietos Nr. 1, esančios(duomenys neskelbtini), nustatant bendrą turto kainą - 368 520,00 Lt, įskaitant į šios sutarties nustatytos bendros turto kainos sumokėjimą ieškovo sumokėtas įmokas pagal ankstesnę 2007 m. liepos 5 d. preliminariąją sutartį. Šia sutartimi šalys įsipareigojo (sutarties 3 p.) laikotarpyje nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. liepos 1d. sudaryti pagrindinę turto pirkimo - pardavimo sutartį. Tačiau ieškovas atsisakė pasirašyti turto priėmimo – perdavimo aktą, nes atsakovas vietoje gamtinių dujų įdiegė suskystintas dujas, neįvedė miesto vandentiekio tinklų, neprijungė kanalizacijos, be to, objektas nėra priduotas valstybinei komisijai.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo patirtus nuostolius: atsakovui pagal 2009 m. gegužės 8 d. preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį sumokėtą 138 740 Lt avansinę įmoką, 8200 Lt rezervacijos mokestį, 1 738,42 Lt pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. kredito sutartį AB „Swedbank“ sumokėtas kasmetines įmokas iki 2009 m. spalio 12 d., 22 250,34 Lt palūkanas, 600 Lt kredito administravimo mokestį, 14 694 Lt baudą (iš viso 186 222,76 Lt).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui D. J. iš atsakovo UAB „Naujoji Vaišvydava“ 138 740 Lt avansinę įmoką, 8 200 Lt rezervacijos mokestį, 22 250,34 Lt palūkanų, 5 000 Lt baudą, 4 484 Lt žyminio mokesčio ir 4 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismas nustatė, kad gyvenamojo namo ar buto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti būtina sąlyga yra gyvenamojo namo ar buto pastatymas. CK 6.401 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad neatskiriama preliminariosios sutarties dalis yra gyvenamojo namo ar buto projektas. Tokiu būdu projekto neįvykdymas arba nukrypimai nuo projekto laikytini sutartinių įsipareigojimų nevykdymu. Atitinkamai atsakovas pripažino, kad ginčo bute šildymas yra įrengtas suskystintomis dujomis ir kad prie miesto vandentiekio namas nėra prijungtas. Be to, su ieškovu nebuvo derinamas projektinių sąlygų pakeitimas. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas, vykdydamas profesinę veiklą, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas ir pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Šalims nesudarius pagrindinės sutarties per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė (CK 6.165 str. 5 d.) ir kalta šalis privalo atlyginti kitai šaliai turėtus nuostolius (CK 6.258 str. 1 d.). Be to, kadangi atsakovas, tinkamai nevykdydamas sutarties sąlygų, pažeidė ieškovo teisėtus lūkesčius, jis privalo įvykdyti pagal sutartį (11.5 punktas) prisiimtą įsipareigojimą - sumokėti baudą. Tačiau, teismo nuomone, ieškovo prašoma 14 694 Lt bauda neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, kadangi atsakovo turtinė padėtis yra bloga, iš esmės atsakovas nevykdo veiklos, negauna pajamų, todėl baudos dydis mažintinas iki 5000 litų.
Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo motyvai dėl jo, kaip laiduotojo, sumokėtų sumų bankui už ieškovą šios bylos nagrinėjimui reikšmės neturi, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, teismas nurodė, kad ieškovui iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, kurį jis sumokėjo kreipiantis į teismą, o taip pat išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios mažintinos iki 4000 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas D. J. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimą, priteisiant iš atsakovo UAB „Naujoji Vaišvydava“ ieškovui D. J. 1 738,42 Lt pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. kredito sutartį AB „Swedbank“ sumokėtas kasmetines įmokas iki 2009 m. spalio 12 d , 600 Lt kredito administravimo mokestį, 14 694 Lt baudą, 4 731,06 Lt žyminio mokesčio, 6 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Be to, prašo priteisti iš atsakovo 361 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 4 000 Lt išlaidoms už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas pažeidė sutartinių netesybų mažinimo pagrindus (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.), nes neįvertino, kad netesybų dydis buvo pasirinktas šalių valia, o taip pat sutartyje nustatytą netesybų proporcingumą sutartyje numatytų įmokų sumai. Tuo tarpu teismo nurodytos aplinkybės dėl atsakovo prastos turtinės padėties ir veiklos nevykdymo yra grįstos tik prielaidomis. Be to, adekvati atsakomybė pagal sutartį buvo numatyta ir apeliantui, jeigu sutartis būtų nutraukta dėl apelianto (pirkėjo) kaltės, o savo prievolės grąžinti sumokėtas įmokas ikiteismine tvarka atsakovas dalinai neįvykdė.
2. Pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl apelianto bankui sumokėtų 1 738,42 Lt kasmetinių įmokų iki 2009 m. spalio 12 d., o taip pat 600 Lt kredito administravimo mokesčio, kurį apeliantas sumokėjo bankui sudarydamas kredito sutartį.
3. Teismas nepagrįstai sumažino apelianto išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir neįvertino, kad apeliantui advokato pagalba buvo teikiama dar sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka.
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Naujoji Vaišvydava“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2009 m. gegužės 8 d. sudarytą preliminariąją turto pirkimo – pardavimo sutartį, neteisingai ją vertino kaip būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį (CK 6.401 str.). Ieškovo pastabos dėl sienų drėgnumo, neleidžiančio jam atlikti apdailos darbų, buto registravimas nekilnojamojo turto registre 2009 m. liepos 24 d. įrodo, kad ginčo sutarties pasirašymo metu ginčo butas buvo pastatytas, o ginčo sutarties pasirašymo metu pardavėjas jokių įsipareigojimų, susijusių su parduodamo buto statyba, neturėjo (priešingai, pirkėjas prisiėmė įsipareigojimus atlikti buto apdailos darbus). Atitinkamai šalys gali sudaryti pirkimo – pardavimo sutartis ir tais atvejais, kai pirkėjui perduodamas namas ar butas pastatytas be apdailos darbų, kuriuos įsipareigoja atlikti pirkėjas (atlikus apdailą, daugiabutis gyvenamasis namas priduodamas Valstybinei statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai).
2. Teismas, konstatuodamas nukrypimą nuo projekto statant namą, nevertino aplinkybės, kad ginčo sutartis sudaryta dėl pastatyto buto pirkimo, t. y. sutarties pasirašymo metu atsakovas jau buvo įvykdęs prievolę pastatyti butą ir ieškovas turėjo galimybes susipažinti ne tik su buto projektu, bet ir su pastatytu butu.
3. Kauno apygardos teismas nepagrįstai nusprendė priteisti 138 740 Lt D. J., nes už kredito grąžinimą pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. kredito sutartį laidavo UAB „Naujoji Vaišvydava“, o 2009 m. gegužės 8 d. preliminariosios sutarties 11.4 punktu nustatyta, jog pirkėjui nevykdant sutarties sąlygų dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, tai tuo atveju, jei pirkėją finansuoja AB „Swedbank“, grąžinama suma pervedama AB „Swedbank“, grąžinant pirkėjui suteikto kredito dalį.
4. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis pasirašyta 2009 m. gegužės 9 d., o jau liepos 1 d. pateikiamos pretenzijos dėl neatitikimo projektui, galime teigti, kad D. J. preliminarios sutarties pasirašymo metu turėjo ir galėjo gauti pakankamai informacijos apie namo ir numatomo pirkti buto statybos eigą. Nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės ir jis neturi pagrindo reikalauti atlyginti nuostolius.
5. Teismas nepagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovo 5 000 Lt baudą, nes ginčo sutarties 11.5 punkte numatyti tik du atvejai, kai pardavėjui atsiranda prievolė sumokėti baudą, nutraukus sutartį dėl pardavėjo kaltės, t. y. pardavėjui ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti buto / apartamentų statybos darbus (11.3.1 p.) ir pardavėjui nevykdant įsipareigojimo pakviesti pirkėją sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį arba nepateikiant pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui reikalingų dokumentų, arba nepagrįstai nepasirašant pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties (11.3.2 p.). Tačiau pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta būtent ieškovo iniciatyva, o ginčo sutartis nebuvo nutraukta – ji pasibaigė CK 6.165 straipsnio 5 dalies pagrindu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo „Swedbank“ AB prašo apeliacinius skundus nagrinėti teismo nuožiūra. Kartu nurodo, kad 2009 m. lapkričio 27 d. D. J. paimtos ir negrąžintos paskolos likutis buvo 136 132,37 Lt, o D. J. bei UAB „Naujoji Vaišvydava“ nesutarimai nepanaikina nei D. J., kaip kredito gavėjo, nei UAB „Naujoji Vaišvydava“, kaip laiduotojo, atsakomybės pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. kredito sutartį Nr. 07-086793-FA.
Atsiliepimu į atsakovo UAB „Naujoji Vaišvydava“ apeliacinį skundą ieškovas D. J. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties sąlygos pilnai atitinka CK 6.401 straipsnyje numatytos būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas ir turinį, o VĮ Registrų centro 2009 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje Nr. 780160 nurodyti atsakovo pagal preliminarią buto pirkimo sutartį pastatyto buto duomenys paneigia atsakovo argumentus, kad jis sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir laiku. Be to, atsakovas, vienašališkai pakeisdamas projekto sprendinius (apšildymo būdą – 4.2 p.), pažeidė preliminariąją buto pirkimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu atsakovas, visų pirma, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi būsimo buto pirkimo - pardavimo sutartį reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis, nes tiek ginčo sutarties sąlygų visetas, tiek ir bylos aplinkybės leidžia šalių sudarytą sutartį kvalifikuoti kaip preliminarią sutartį dėl pagrindinės buto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo (CK 6.401 str., 6.165 str.). Sprendžiant dėl tokio teiginio pagrįstumo pastebėtina, kad pats atsakovas, susirašinėdamas su ieškovu, sutarties objektą įvardijo kaip nebaigtos statybos statinį (2009 m. liepos 9 d. raštas Nr. 10-2009, 1 T. b. l. 60). Be to, atsakovo siūlomas ginčo sutarties teisinis kvalifikavimas nepanaikina pastarojo ginčo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl namo autonominio šildymo būdo bei jo vandentiekio prijungimo prie miesto tinklų (sutarties 4.2 punktas, priedas Nr. 1). Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog šie atsakovo prisiimti įsipareigojimai buvo įvykdyti ne tik suėjus šalių sutartam buto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo terminui, bet ir skundžiamo sprendimo priėmimo dienai (UAB ,,Kauno vandenys“ 2010 m. vasario 18 d. raštas (1 t., 131 b. l. ). Tuo tarpu tai, kad sudarant ginčo sutartį ieškovui buvo žinomos paminėtos aplinkybės dėl namo šildymo suskistintojomis dujomis bei dėl vandentiekio prijungimo prie miesto tinklų, patikimais įrodymais nepatvirtinta. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad ginčo sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną, kai buvo nutraukta 2007 m. liepos 15 d. tarp šalių sudaryta preliminari pirkimo - pardavimo sutartis dėl kito tame pačiame name esančio buto, kurioje taip pat buvo aptartas atsakovo įsipareigojimas dėl namo šildymo gamtinėmis dujomis bei vandentiekio prijungimo prie miesto tinklų. Nors iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovui buvo žinoma tai, kad šie įsipareigojimai tinkamai nebus įvykdyti, paminėtos sutarties sąlygos (priedas Nr. 1) iki pat jos nutraukimo nebuvo pakeistos. Priešingai, jos buvo perkeltos ir į 2009 m. gegužės 8 d. sutartį. Tuo tarpu bylos duomenys rodo, kad atsakovas apie tai, kad visi sutarties priedo Nr. 1 reikalavimai nebus įvykdyti, ieškovui pranešė tik 2009 m. liepos 9 d. raštu, pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo laikui. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta atsakovui neįvykdžius visų preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Būtent šių išvadų pagrindu pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies bei priteisė ieškovo naudai jo dėl pagrindinės sutarties neįvykdymo patirtas išlaidas.
Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir atsakovo apeliaciniame skunde išsakyta prielaida, kad ieškovas sąmoningai vengė sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį, pasikeitus nekilnojamojo turto rinkai. Tokia prielaida ne tik kad neparemta įrodymais, bet ir paneigiama ta aplinkybe, kad ginčo preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2009 m. gegužės 8 d. t. y. ekonominės krizės ir atitinkamai nekilnojamojo turto kainų kritimo metu, o pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta nuo tų pačių metų birželio 1 d. iki liepos 1 d. Tuo tarpu duomenų, kad būtent per šį trumpą laikotarpį nekilnojamojo turto kainos ypač ženkliai kito, atsakovas nepateikė.
Iš dalies tenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis preliminariosios sutarties 11.5 punktu, kuriuo buvo aptartos sutarties nesudarymo dėl atsakovo kaltės teisinės pasekmės, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas privalo grąžinti visas ieškovo sutarties pagrindu sumokėtas sumas, apmokėti ieškovo išlaidas, kurias jis pagrįstai prisiėmė, bei mokėti baudą, kuri sudaro 10 procentų sumokėtos pagal šią sutartį sumos. Tačiau padaręs tokią išvadą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė (bei neargumentavo, kodėl to nepadarė) sudarant kredito sutartį ieškovo sumokėto 600 Lt kredito administravimo mokesčio. Tuo tarpu priteisti iš atsakovo, kaip to prašo ieškovas, jo bankui sumokėtą 1738,40 Lt įmoką nėra pagrindo, nes šie pinigai buvo sumokėti dengiant ieškovo paimtą (ir atsakovui sumokėtą) 138 740 Lt kreditą, o būtent ši suma sprendimu ieškovui priteista iš atsakovo.
Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu atsakovas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė baudą, nes sutarties 11.5 p. numatyti tik du atvejai, kuomet pardavėjui atsiranda tokia prievolė, nutraukus sutartį dėl jo kaltės. Tuo tarpu nagrinėjamuoju atveju, atsakovo nuomone, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ieškovo iniciatyva, o ginčo sutartis nebuvo nutraukta, nes pasibaigė CK 6.165 straipsnio 5 dalies pagrindu. Tačiau, kaip jau buvo nustatyta anksčiau, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, jam neįvykdžius visų preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Antra vertus, aiškinant šią sutarties nuostatą, pažymėtina, kad tiek susirašinėjant su ieškovu, tiek teikiant procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui, atsakovas nurodė, kad ginčo sutarties 11.5 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju neturi būti taikomos ne dėl šiuo metu apeliaciniame skunde išdėstytų ir anksčiau paminėtų aplinkybių, bet dėl atsakovo kaltės nesudarius pagrindinės sutarties nebuvimo (1 t. 67, 106-109 b. l., CK 6.193 str., CPK 306 str. 2 d.).
Mažindamas prašomos priteisti baudos dydį pirmosios instancijos teismas rėmėsi bloga atsakovo turtinė padėtimi bei tuo, kad atsakovas nevykdo veiklos. Tačiau kokiais įrodymais remiantis tokia išvada buvo padaryta, sprendime nenurodyta ir byloje minėtų duomenų nėra. Tokie įrodymai nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Be to, 10 procentų bauda vertintina kaip šalių laisva valia ginčo sutartimi aptartos netesybos, kurios atitinkamais sutarties neįvykdymo atvejais turėjo sumokėti tiek atsakovas (11.5 p.), tiek ir ieškovas (11.4 p.). Tokiu būdu šioje dalyje sprendimas keistinas priteisiant ieškovo naudai visą pagal sutartį numatytą baudos dydį – 14 694 Lt.
Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 138 740 Lt, nes minėta suma pastarajam buvo suteikta kredito sutartimi, o už kredito grąžinimą (dalinai) laidavo pats atsakovas. Tačiau pačios šalys, nors nurodytos aplinkybės sudarant sutartį jiems buvo žinomos, visgi sutarė, kad sutarties neįvykdymo dėl atsakovo kaltės atveju, pastarasis visas pagal sutartį jam sumokėtas sumas įsipareigojo grąžinti būtent ieškovui (Sutarties 11.5 p.), o atsakovo nuoroda į sutarties 11.4 punktą nėra pagrįsta, nes pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl jo kaltės. Pastebėtina, kad ir pats bankas, byloje dalyvavęs trečiuoju asmeniu, neprašo, kad jo ieškovui suteikta ir pastarojo atsakovui sumokėta 138 740 Lt suma būtų priteista tiesiogiai bankui. Kita vertus, bylos duomenys rodo, kad atsakovas, vykdydamas savo kaip ieškovo laiduotojo prisiimtus įsipareigojimus, sumokėjo bankui 17 789,53 Lt (2 t., 27-32 b. l.). Taigi minėta aplinkybė, priešingai negu konstatuota skundžiamame sprendime, turi reikšmę nagrinėjamam ginčui, nes priteistus iš atsakovo visą 138 740 Lt sumą neatsižvelgiant į pastarojo pagal laidavimo sutartį už ieškovą bankui atliktus mokėjimus, ieškovas nepagrįstai praturtėtų. Tokiu būdu ši sprendimo dalis taip pat keistina mažinant ieškovo naudai priteistiną avansinės įmokos sumą 17 789,53 Lt, priteisiant iš atsakovo 120 950,47 Lt.
Apeliaciniu skundu ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, tačiau pažymėtina, kad ieškovui priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis (4000 Lt) netgi viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus dydžius (CPK 98 str. 2 d.), o tai, kad advokato pagalba buvo teikiama dar nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo didinti pirmosios instancijos teismo priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš kitos pusės, ieškovas teisus nurodydamas, kad pirmosios instancijos teisme jis sumokėjo ne 4484 Lt, o 4731,06 Lt žyminio mokesčio (1 t., 9 – 12, 184 b. l.), tačiau keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Tokiu būdu, kadangi patenkinta 89,8 % (166 694,81 / 185 603,04 * 100 %) ieškovo reikalavimų, pastarajam iš atsakovo priteistina 4248,50 Lt (4731,06 * 0,898) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio. Tuo tarpu ieškovui priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma nekeistina, nes ieškinys iš esmės yra pagrįstas, o minėtų teisinės pagalbos išlaidų sumą jau buvo iš dalies sumažinęs pirmosios instancijos teismas. Atitinkamai nekeistinas ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentu dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, paskirstymas.
Iš dalies tenkinant ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas patyrė 361 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų (56 b. l.), todėl tenkinant 72 % (10 294 / 14 279,48 * 100 %) ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 260 Lt (361 * 0,72) žyminio mokesčio. Kita vertus, atsakovas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 4564 Lt žyminio mokesčio, todėl tenkinant 9,98 % (17 789,53 / 178 190,34 * 100 %) atsakovo reikalavimų, pastarajam iš ieškovo priteistina 455,50 Lt (4564 * 0,0998). Tokiu būdu, įskaičius šalių viena kitai priteistinas žyminio mokesčio sumas, atsakovui iš ieškovo priteistina 195,50 Lt (455,50 – 260) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Be to, ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 4000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau šios išlaidos nagrinėjamu atveju neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl mažintinos (CPK 98 str. 2 d.) ir, atsižvelgiant taip pat ir į patenkinto ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteistina 1800 Lt išlaidoms advokato pagalbai atlyginti. Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), iš ieškovui priteistinos išlaidų advokato pagalbai dalies atimtina atsakovui iš ieškovo priteistina žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis, ko pasekoje ieškovui iš atsakovo priteistina 1604,50 Lt (1800 – 195,50) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“ (į. k. 300142102) 120 950,47 Lt (šimtą dvidešimt tūkstančių devynis šimtus penkiasdešimt litų 47 ct) avansinės įmokos, 8200 Lt (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų litų) rezervacijos mokestį, 22 250,34 Lt (dvidešimt du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt litų 34 ct) palūkanų, 14 694 Lt (keturiolikos tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt keturių litų) baudą, 600 Lt (šešis šimtus litų) kredito administravimo mokesčio, 4248,50 Lt (keturis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 50 ct) žyminio mokesčio ir 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) išlaidoms advokato pagalbai atlyginti.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“ 32,08 Lt (trisdešimt du litus 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei“.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“ 1604,50 Lt (tūkstantį šešis šimtus keturis litus 50 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.