Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui P. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais, išdėstytais ieškinyje bei patvirtintais ieškovės J. S. teismo posėdžio metu: ieškovė su atsakovu susituokė 2010 m. rugpjūčio 7 d., santuoka įregistruota Kaišiadorių r. CMS. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra T. S.. 2014 m. liepos 18 d. atsakovas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už padarytą nusikaltimą; šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Šalių santuoka yra iširusi dėl abiejų kaltės ir jos išsaugoti nebeįmanoma. Šalių santykiai visiškai atšalo atsakovą nuteisus laisvės atėmimo bausme. Ieškovės teigimu, jie abu nebuvo tolerantiški vienas kitam, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, išryškėjo požiūrių ir charakterių nesuderinamumai, jie abu pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti vienas kitą, būti lojaliu vienas kitam. Toliau tęsti bendrą gyvenimą neįmanoma. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu šalys jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jokių kreditorinių įsipareigojimų neįgijo. Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas nuo 2014 m., t. y. nuo tada, kai buvo suimtas ir po to nuteistas laisvės atėmimo bausme, nepilnametei dukrai išlaikymo neteikia. Ieškovei yra sunku vienai išlaikyti vaiką, vienai pasirūpinti visais vaiko poreikiais. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu su nepilnamete dukra T. S. gyvena Jungtinėje Karalystėje nuomojamame būste, kurio nuoma kainuoja apie 800 svarų per mėnesį, dukros būreliams išleidžia apie 200 svarų. Ieškovės teigimu, dukrai yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi. Ieškovė šiuo metu dirba nepilnu etatu, jos gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai yra 1100 svarų.

Atsakovas P. S. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad jo ir ieškovės santuokos išsaugoti nėra galimybės, jų tarpusavio ryšiai nutrūkę, nelikę meilės ir pagarbos. Neprieštaravo, kad šalių santuoka būtų nutraukta dėl abiejų šalių kaltės. Tačiau atsakovas nurodė nesutinkantis su iš jo reikalaujamu priteisti išlaikymu nepilnametei dukrai. Atsakovas nurodė, kad jis niekada nevengė išlaikyti nepilnametės dukros, tačiau šiuo metu dėl jo nuteisimo ilgalaike laisvės atėmimo bausme jis objektyviai to padaryti neturi jokios galimybės. Mano, kad ieškovė, teismine tvarka reikalaudama iš jo išlaikymo nepilnametei dukrai, elgiasi nesąžiningai, nes neatsižvelgia į jo dabartinę padėtį ir negalėjimą gauti dukros išlaikymui reikalingų pajamų.

Išvadą teikiančios institucijos Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovė su nepilnamete dukra faktiškai gyvena užsienyje, ne Prienų rajone, Lietuvoje lankosi tik kartą per metus, todėl Skyrius šeimos buities ir gyvenimo sąlygų ištirti neturi galimybės. Skyrius neturi duomenų apie netinkamą tėvų pareigų vykdymą, netinkamą rūpinimąsi nepilnamete dukra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Skyrius negali pateikti išvados byloje sprendžiamu klausimu. Išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad ieškovė J. S. ir atsakovas P. S. susituokė 2010 m. rugpjūčio 7 d., santuoka registruota Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra T. S.. Ieškovė prašo santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes santuoka iš esmės iširo dėl charakterių bei požiūrio į bendrą gyvenimą, šeimą, bendro ūkio vedimą ir santuoką skirtumų. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 str. 2 d.). CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata, kuri nesutampa su CK 6.248 str. pateikta kaltės samprata. CK 3.60 str. 2 dalis yra specialioji norma, palyginti su CK 6.248 str. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str., pažeidimą iš esmės. Ieškovės, atsakovo paaiškinimų ir bylos nagrinėjimo metu ištirtų rašytinių įrodymų pagrindu teismas laiko, kad ieškovės ir atsakovo šeima yra faktiškai iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie jau daugiau kaip 3 metai metų kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, jų norai bei požiūriai į šeimyninį gyvenimą skiriasi, atsakovas nuteistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl santuoka nutrauktina, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys galėtų susitaikyti ar to siektų. Po santuokos nutraukimo ieškovei J. S. paliktina santuokinė pavardė – S., atsakovui P. S. – S. (CK 3.69 str.).

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys santuokos metu nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Šalių tvirtinimu, santuokos nutraukimo metu šalys jokių nei bendrų, nei asmeninių kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečio vaiko T. S. gyvenamąją vietą kartu su ja – vaiko motina J. S.. Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad nepilnamečiam vaikui pas ieškovę sudarytos tinkamos buitinės gyvenimo sąlygos. Ieškovė rūpestingai vykdo motinos pareigas – rūpinasi savo dukters sveikata, vystymusi, lavinimu, stengiasi užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, motiną ir dukrą sieja tamprūs emociniai ryšiai, atsakovas dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su motina neprieštarauja, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks geriausius nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečio vaiko T. S. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina J. S. (CK 3.174 str.).

Pagal CK 3.170 str. 1-4 d., 3.174 str. tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas. Teismo posėdyje ieškovė nurodė neprieštaraujanti, kad atsakovas bendrautų su jų dukra, tačiau šiuo metu atsakovo bendravimo su dukra galimybės apribotos dėl atsakovo padėties (atliekamos laisvės atėmimo bausmės), todėl teismas laiko, kad šiuo metu nėra pagrindų ir sąlygų nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su dukra tvarkos ir konkreti bendravimo tvarka nenustatytina.

Ieškovės teigimu, atsakovas prie nepilnametės dukros išlaikymo neprisideda jau daugiau nei trejus metus, t. y. nuo to laiko, kai buvo suimtas ir nuteistas laisvės atėmimo bausme. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Ieškovė nurodė išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisti neprašanti, prašo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai tik nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

Byloje duomenimis nustatyta, kad ieškovė su nepilnamete dukra šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, Londone, nuomojamame būste. Duomenų apie motinos netinkamą valdžios įgyvendinimą nepilnametės dukros atžvilgiu byloje negauta. Ieškovės teigimu, ji viena sudaro sąlygas dukrai tinkami vystytis ir augti, tenkina jos poreikius dėl gyvenamosios vietos, maisto, rūbų, transporto išlaidų, lavinimo, reikmenų mokyklai ir kt.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi ar kitokiomis priežastimis, už kurias atsakingas pats atsakovas. Tačiau išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų.

Priteisiant vaikams išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytas Lietuvos Respublikos teismų praktikoje, taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2016 m. liepos 1 d. patvirtinta minimalioji mėnesinė alga 380 eurų. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 190 eurų kas mėnesį yra pagrįstas. Ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnametės dukters poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

Ieškovės paaiškinimais, ji šiuo metu dirba (duomenys neskeltini) nepilnu etatu. Jos gaunamos pajamos sudaro vidutiniškai apie 1100 svarų per mėnesį. Ieškovė neturi savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

Iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas P. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2013-08-10, bausmės pabaiga - 2028-08-10. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Pravieniškių pataisos namuose jis dirba, tačiau gaunamos pajamos itin menkos, jų šiek tiek užtenka tik jo paties poreikiams. Galimybių gauti daugiau pajamų šiuo metu jis neturi, pats yra išlaikomas artimųjų. Atsakovas nurodė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, santaupų neturintis. Duomenų apie atsakovo neįgalumą ar kitas sveikatos problemas byloje nėra. Įvertinęs šiuos bylos duomenis apie atsakovą, teismas neturi pagrindo išvadai, jog atsakovas gali būti atleistas nuo pareigos tinkamai išlaikyti savo nepilnametę dukrą T. S.. Tėvų pareiga teikti išlaikymą vaikui yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar jų neturėjimu, išlaikymo teikėjo nerūpestingu ir nesąžiningu elgesiu. Teismo vertinimu, ieškovė šiuo metu turi geresnes finansines galimybes dalyvauti nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje didesne dalimi ir dėl to neprieštarauja.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, bei atsižvelgdamas į tai, kad vaikas gyvena su ieškove, kuri viena užtikrina vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, dengia visas su tuo susijusias ir kitas vaiko išlaikymo išlaidas, taip pat įvertindamas vaiko būtinuosius poreikius bei suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vaikų išlaikymo bylose, ieškovės prašymą tenkina ir iš atsakovo priteisia 190 eurų dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai T. S. periodinių mėnesinių išmokų forma nuo kreipimosi į teismą dienos (2017-05-30) iki vaiko pilnametystės, kurių suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Teismas sprendžia, kad nustačius, jog atsakovas moka išlaikymą nepilnamečiam vaikui 190 eurų dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, CK 3.192 str. įtvirtintas nepilnamečio vaiko poreikių ir jo tėvo materialinės padėties proporcingumo principas pažeistas nebus. Teismas nurodo, kad ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik vaiko interesams (CK 3.203 str.).

Teismas, vadovaudamasis CK 3.201 str., išaiškina šalims, kad iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams, šalių turtinei padėčiai, kiekvienas iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo ar, atitinkamai, sumažinimo.

Nepilnametė T. S. gyvena ir gyvens kartu su motina (ieškove). Ieškovė šioje byloje yra savo nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 str. 2 d., 54 str.). Atsižvelgiant į CK 3.185 str. ir 3.190 str. nuostatas, ieškovė skirtina nepilnamečiui vaikui iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 62 Eur žyminio mokesčio ieškovei (CPK 93 str. 1 d.) ir 51 Eur žyminio mokesčio valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista pagal įstatymą (CPK 80 str. 7 d., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Sutinkamai su CPK 98 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti sudaro 747,78 Eur. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, teismas konstatuoja, kad ieškovės patirtos išlaidos patvirtintos rašytiniais įrodymais ir neviršija nustatytos maksimalios už tokias paslaugas priteistinos sumos. Nustatyto pagrindu teismas iš atsakovo priteisia ieškovei 747,48 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-270 str., 385 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2010 m. rugpjūčio 7 d. Kaišiadorių r. sav. administracijos CMS (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo J. S. palikti santuokinę pavardę – S. P. S. palikti pavardę – S.

Nepilnamečio vaiko T. S., gimusios (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina J. S..

Priteisti iš atsakovo iš atsakovo P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai T. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 190 eurų (vieno šimto devyniasdešimties eurų 00 centų) dydžio išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017-05-30) iki T. S. pilnametystės, pinigines lėšas pervedant vaiko motinai J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai T. S. priteisto iš atsakovo P. S. išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo P. S. 809,78 Eur (aštuonis šimtus devynis eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. S. naudai.

Priteisti iš atsakovo P. S. 51 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, įmokos kodas 5660, įmokos kvitas pateiktas teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Likusią sprendimo dalį vykdyti teismo sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.