Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-03-08 · Civilinė byla Nr. e2S-242-544/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-08
Bylos Nr.
e2S-242-544/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01683-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Pareiškėjas
UAB „(duomenys neskelbtini)“

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-242-544/2018

Gintautas Būga Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01683-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.11.1.; 3.1.11.4.; 3.3.2.4.; 3.6.3.8;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1836-758/2017 pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-491-758/2015 nutarta Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. 2-491-758/2015 pakeisti išieškotoją D. M. firmą „(duomenys neskelbtini)“ pakeisti naująja išieškotoja A. K.. 2017 m. rugsėjo 7 d. tarp A. K. ir pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis). Šia perleidimo sutartimi A. K. perleido pareiškėjai reikalavimo teisę į D. M. įsiskolinimą pagal Visagino miesto apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-491-758/2015.Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, kad 2015-09-02 Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi nutarta a. k. (duomenys neskelbtini)Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu, vadovaujantis 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 655/2014 (toliau – Reglamentas), išduoti skolininko D. M. atžvilgiu Europinį sąskaitos blokavimo įsakymą. Pareiškėja nurodė, kad vykdant skolos išieškojimą Lietuvoje iš skolininko nebuvo gautas nei vienas mokėjimas. 2017 m. gruodžio 12 d. buvo gautas antstolio S. O. G. patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. VĮ „Registrų centro“ viešame gyventojų registre nurodoma, kad skolininkas 2016 m. balandžio 19 d. deklaravo išvykimą į užsienio valstybę – Vokietiją. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja mano, jog skolininkas šioje užsienio valstybėje gali turėti vieną ar kelias banko sąskaitas, tačiau ji pati neturi galimybės sužinoti tikslių duomenų, t. y. nei užsienio valstybėje esančių bankų pavadinimų ir (arba) adresų, nei IBAN, BIC ar kitų bankų numerių, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti bankus ir juose esančių skolininko sąskaitų numerius. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjai nustatė 10 dienų terminą pateikto prašymo trūkumams pašalinti, išaiškino, kad, laiku nepašalinus trūkumų, procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, jog pareiškėja turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog yra reali rizika, kad, nepritaikius Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo priemonės, priteistos sumos išieškojimas bus neįmanomas; kad blokavimo įsakymas pateiktas laikantis nustatytos formos; pateikti deklaraciją, kad prašyme kreditoriaus pateikta informacija, jo žiniomis, yra teisinga ir išsami, ir kad kreditorius žino, jog dėl tyčinių neteisingų ar neišsamių pareiškimų gali atsirasti teisinių pasekmių pagal valstybės narės, kurioje pateiktas prašymas, teisę arba gali kilti atsakomybė; pateikti deklaraciją, dėl to, ar kreditorius kitiems teismams arba valdžios institucijoms yra pateikęs prašymą dėl lygiaverčio nacionalinio įsakymo arba ar toks įsakymas jau buvo išduotas arba buvo atsisakyta jį išduoti; o taip pat nurodyti priežastis, kodėl kreditorius mano, jog skolininkas turi vieną ar daugiau sąskaitų konkrečios valstybės narės banke.2017 m. gruodžio 28 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo, kuris buvo patikslintas, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartyje nustatytus trūkumus.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo.Teismas sprendė, kad pareiškėjos pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo tenkinti pareikštą prašymą. Nurodė, jog pareiškėja, vykdydama 2017 m. gruodžio 18 d. teismo nutartį, pateikė teismui prašymą dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo, kuris formaliai atitinka procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, tačiau nepateikė 2017 m. gruodžio 18 d. nutartyje siūlomų pateikti įrodymų, patvirtinančių, jog yra reali rizika, kad, šios priemonės skubiai nepritaikius, priteistos sumos išieškojimas bus neįmanomas; nenurodė motyvų, kodėl yra pagrįsta manyti, kad skolininkas turi vieną ar kelias sąskaitas konkrečioje valstybėje narėje; neįrodė teismui, kad jo reikalavimui skubiai reikalinga teisminė apsauga ir kad be įsakymo gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą teismo sprendimą, nes esama realios rizikos, kad iki to laiko, kai atsiras galimybė kreditoriaus atžvilgiu vykdyti teismo sprendimą, skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti prašyme nurodytą reikalavimą visa apimtimi.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikė pakankamus įrodymus – teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 4763,33 Eur skolos išieškojimo, antstolio patvarkymą atsisakyti priimti dokumentą vykdyti, dėl to, jog skolininko deklaruota gyvenamoji vieta yra Vokietijoje.Tvirtina, kad šiuo atveju yra pažeidžiamos jos kaip kreditorės, kuri yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine – komercine veikla ir siekiantis gauti pelno, teisės, nes neatgaudama teismo priteistos sumos laiku patiria nuostolius. Dėl to, vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais bei atsižvelgdamas į kreditoriaus bei skolininko interesų pusiausvyrą, laikytina, kad yra reali rizika, jog pareiškėja neatgaus jai priteistos sumos, juo labiau, kad skolininkas su pareiškėja nebuvo susisiekęs ir neinformavo apie pasikeitusią finansinę būklę, ar dėl skolos dengimo dalimis. Nors bandė susisiekti su skolininku, tačiau grįžtamojo ryšio negavo. Taigi skolininkas elgiasi nesąžiningai ir vengia įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Todėl yra kilusi reali grėsmė, kad skola nebus padengta, dėl ko yra pagrindas imtis Reglamente numatytų priemonių.Kartu pabrėžia, jog pagal formuojamą teismų praktiką antstolio pažyma yra pakankamas įrodymas tenkinti prašymą dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo. Gyventojų registro išrašas, kuriame matyti, kad skolininkas deklaravo išvykimą į Vokietiją, yra pakankamas įrodymas manyti, kad skolininkas gyvena Vokietijoje. Apeliantė neturi galimybių patikrinti duomenų, ar skolininkas toje valstybėje vykdo veiklą, pateikti informacijos apie galimas skolininko banko sąskaitas užsienio valstybių bankuose, taip pat nežino nei banko pavadinimo ir (arba) adreso, nei IBAN, BIC numerio ar kito banko numerio. Dėl to, vadovaudamasi Reglamento 14 straipsnio 1 dalimi, prašo teismo kreiptis į Vokietijos informavimo instituciją dėl informacijos gavimo, kad būtų galima nustatyti skolininko banko sąskaitas minėtoje valstybėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329 straipsnis 2 dalis).Byloje nustatyta, kad pareiškėja (kreditorė), nepavykus 2015 m. balandžio 28 d. teismo sprendimu už akių priteistų piniginių sumų išieškoti iš skolininko D. M. Lietuvoje, turėdama duomenų, kad skolininkas yra deklaravęs išvykimą į Vokietiją, 2017 m. gruodžio 13 d kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama išduoti Europinį sąskaitos blokavimo įsakymą. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo pagal CPK 115 straipsnio 1 dalies, 137 straipsnio 1 dalies reikalavimus nepriėmė ir 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, nustatė ir nurodė konkrečius nutarties 4 punkte nurodytus procesinio dokumento formos ir turinio trūkumus, kuriuos pareiškėja turi teisę pašalinti nustatytu terminu. 2017 m. gruodžio 28 d. pareiškėja pateikė teismui patikslintą prašymą dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo, kuris buvo suformuluotas atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartyje nurodytus trūkumus jo formai ir turiniui. Šis prašymas po trūkumų pašalinimo pirmosios instancijos teismo taip pat nebuvo priimtas pagal CPK 115 straipsnio 1 dalies, 137 straipsnio 1 dalies reikalavimus, civilinė byla neiškelta. Tačiau teismas skundžiama 2018 m. sausio 3 d. nutartimi, įvertinęs pareiškėjos pateiktą prašymą dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo po trūkumų pašalinimo, nutarė, jog neturi teisinio pagrindo jį tenkinti, nes, nors patikslintas prašymas formaliai atitinka procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, tačiau nepateikti 2017 m. gruodžio 18 d. nutartyje dėl trūkumų pašalinimo nurodyti įrodymai, patvirtinantys, jog yra reali rizika, kad, šios priemonės skubiai nepritaikius, priteistos sumos išieškojimas bus neįmanomas, nenurodyti motyvai, kodėl yra pagrįsta manyti, kad skolininkas turi vieną ar kelias sąskaitas konkrečioje valstybėje narėje, nepateikti įrodymai, kad reikalavimui skubiai reikalinga teisminė apsauga ir kad be įsakymo gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą teismo sprendimą, nes esama realios rizikos, kad iki to laiko, kai atsiras galimybė kreditoriaus atžvilgiu vykdyti teismo sprendimą, skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu. Toks nutarties 16 punkte nurodytas skundžiamosios nutarties motyvavimas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja teismo nutartyje nustatytu terminu nepašalino 2017 m. gruodžio 18 d. teismo nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų. Todėl teismas turėjo taikyti 2017 m. gruodžio 18 d. nutartyje nurodytas procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes, numatytas CPK 115 straipsnio 3 dalyje – procesinį dokumentą laikyti nepaduotu ir nustatytu terminu teismo nutartimi kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas, nepriėmęs pareiškėjos pareiškimo, neiškėlęs civilinės bylos, be pagrindo sprendė pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo pagrįstumo klausimą ir jį išnagrinėjo iš esmės. Atsižvelgęs į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 115 straipsnio 1, 3 dalių, 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl ko yra pagrindas konstatuoti, jog dėl netinkamai taikytų procesinės teisės nuostatų galėjo būti netinkamai išspręsta byla (nustatyta tvarka neiškėlus bylos ir nepriėmus pareiškimo, jis buvo išspręstas iš esmės). Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjos prašymo dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nuo pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo priėmimo stadijos (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nuo šio prašymo priėmimo stadijos.

Teisėja Ramunė Čeknienė