Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-454-1020/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-05-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-09-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-19
Bylos Nr.
1A-454-1020/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04568-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Aušra Bielskė
Nuteistasis
R. B.
Advokatai
Stanislovas Nalivaika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-454-1020/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04568-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,nuteistosios R. B. gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažinta kalta ir nubausta:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 227 straipsnio 2 dalį - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas visiškai sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, R. B. atžvilgiu paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi ir 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iš R. B. konfiskuota 180 eurų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

R. B. nuteista už tai, kad ji neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, o būtent: ji, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 30 d., Vilniuje, iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotines medžiagas - heroiną, kurio bendra masė yra ne mažesnė už 0,087 gramo, ir karfentanilį, kurio bendra masė yra ne mažesnė už 0,0015 gramo, kurias neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir čia jas neteisėtai laikė bei pati šias narkotines medžiagas suskirstė (fasavo) į dvidešimt tris folijos lankstinukus, turėdama tikslą šias narkotines medžiagas parduoti ir kitaip platinti. Šiais veiksmais R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

R. B. nuteista ir už tai, kad ji davė kyšį policijos pareigūnui, o būtent: ji, 2017 m. sausio 30 d., apie 08:50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą išvengti sulaikymo už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, įdėdama dvi 50 EUR kupiūras, dvi 20 EUR kupiūras ir keturias 10 EUR kupiūras Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobiliosios kuopos antrojo būrio vyriausiajam patruliui A. Š. (A. Š.) į kelnių kairę apatinę kišenę, prašė jos nesulaikyti ir ją paleisti, tokiu būdu, tiesiogiai davė 180 eurų kyšį policijos pareigūno įgaliojimus vykdančiam A. Š. už pageidaujamą neteisėtą pareigūno neveikimą, vykdant savo įgaliojimus. Šiais veiksmais R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

R. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jai minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir nurodo, kad ji visiškai pripažino kaltę dėl padarytų nusikaltimų, dėl jų gailisi. Nuteistoji akcentuoja, kad serga ŽIV ir nežino kiek jai liko gyventi. Įkalinimo įstaigoje ji negauna ir negaus tinkamo medicininio gydymo, todėl baiminasi dėl savo sveikatos ir gyvybės. Visa tai sudaro pagrundą apeliacinės instancijos teismui paskirti švelnesnę bausmę.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistosios R. B. apeliacinis skundas atmestinas, nes įvertinus bylos medžiagą ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų nepadaryta, o R. B. paskirta bausmė - teisinga ir ne per griežta. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamos R. B. padarytų veikų faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas ar kiti klausimai, nuteistoji nesutinka tik su jai paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas teismo sprendime pasisakys tik šioje apimtyje.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Apeliantė savo veiksmais padarė vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 227 straipsnio 2 dalis). Narkotinėmis medžiagomis ji disponavo turėdama tikslą jas platinti, kyšį policijos pareigūnui ji davė siekdama išvengti atsakomybės už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Veikos padarytos tiesiogine tyčia. Vilniaus miesto apylinkės teismas R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad ši pripažino savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas R. B. laisvės atėmimo bausmę, tinkamai įvertino ir pastarosios asmenybę, iš kurios matyti, jog kita bausmės rūšimi nei laisvės atėmimas BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekti nėra įmanoma.

Aptariamus nusikaltimus R. B. padarė tuo metu, kai teistumas už ankstesnę nusikalstamą veiką nebuvo išnykęs ar panaikintas (t. 1, b. l. 166-167). Ypatingai pabrėžtina tai, kad anksčiau jos atžvilgiu net dukart taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau ir pritaikius šį institutą bei tokiu būdu išreiškus jai pasitikėjimą, grįžusi į laisvę, nors ir ne probacijos laikotarpiu, R. B. padarė naujas nusikalstamas veikas. Tai rodo, jog ankstesnės bausmės, taip pat ir laisvės atėmimas, nuteistajai nepadarė teigiamos įtakos. Iš bylos matyti, kad nuteistoji teista 2 kartus, abu kartus už nusikalstamas veikas, kurios susijusios su disponavimu narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis (t. 1, b. l. 166-167). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. praeityje bausta už tai, kad šiomis medžiagomis disponavo jos vaikai, taip pat ji bausta už smulkų turto pagrobimą (t. 1, b. l. 169). Šios aplinkybės rodo tipinį R. B. elgesio modelį darant nusikalstamas veikas – ji pelnosi iš narkotinių/psichotropinių medžiagų platinimo. Ankstesnės asmeniui taikytos teisinio poveikio priemonės nepasiekė savo tikslų, nepakeitė jos elgesio teigiama linkme, asmuo nepadarė reikiamų išvadų ir nenustojo elgtis nusikalstamai ir neteisėtai bei siekė įgyti piniginių lėšų neteisėtu būdu. Tokioje situacijoje, akivaizdu, kad švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės skyrimas nebūtų pakankama bei efektyvi baudžiamosios atsakomybės taikymo forma ir bausmės tikslai nebūtų pasiekti.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje skyrė pakankamai švelnią bausmę. Už R. B. inkriminuotą BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą kaip vienintelė bausmė be alternatyvų numatytas laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Laisvės atėmimo bausmės vidurkis už šį nusikaltimą yra 5 metai. Tuo tarpu už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą kaip viena iš bausmės rūšių numatytas laisvės atėmimas iki 5 metų. Laisvės atėmimo bausmės vidurkis už šį nusikaltimą yra 2 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų. Pažymėtina, jog subendrindamas bausmes už šių dviejų nusikaltimų padarymą R. B. atžvilgiu (kartu pritaikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas), teismas skyrė tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu žymiai mažesnė už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytam skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkiui ir artima šios normos sankcijoje numatytam laisvės atėmimo minimumui. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. jau trečiąkart padarė nusikalstamą veiką susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (o taip pat siekdama išvengti sulaikymo siekė papirkti pareigūnus), turint omenyje aiškią įstatymo leidėjo poziciją, jog bausmė esant nusikaltimų recidyvui, turi griežtėti, R. B. paskirtos bausmės nėra pagrindo laikyti per griežta. Tokią išvadą teismas daro net ir įvertinęs apeliantės argumentus dėl jos sunkios ligos - ŽIV.

Apygardos teismas, atsižvelgęs į apeliantės argumentus dėl gydymo nuo ŽIV tariamo nebuvimo laisvės atėmimo vietos ligoninėje, konstatuoja, jog jie yra deklaratyvūs. Viena vertus, nuteistoji nepateikia jokių argumentų, kuo jos gydymas laisvėje būtų pranašesnis, kita vertus, teiginiai apie tai, jog ši liga nėra gydoma atliekant laisvės atėmimo bausmę yra nepagrįsti. Viešai skelbiami laisvės atėmimo vietos ligoninės veiklos ataskaitų duomenys, liudija, kad ši liga yra gydoma nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę vykdomi specialūs projektai ir programos, skirtos ŽIV, lytiškai plintančių infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų prevencijai, profilaktikai ir gydymui (Žr. Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiklos ataskaitos [interaktyvus] <http://www.kaldep.lt/lt/lavl/veikla_539/ataskaitos_544/programu-vykdymas.html). Taigi, vien dėl R. B. nustatytos ligos fakto, teismo nuosprendžiu skirtą ir taip gana švelnią bausmę švelninti teismas neįžvelgia pagrindo.

Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nuosprendis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aušra BielskėJurgita KolyčienėErnestas Rimšelis