Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudž. bylos Nr. 1A-47-64/2010

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 4 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. areštu 30 parų, bausmę atliekant areštinėje poilsio dienomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2006 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), esančioje aikštelėje pateikdamas nenustatytam asmeniui priemones, tai yra savo asmens nuotrauką ir tikslius anketinius duomenis, padėjo nenustatytam asmeniui pagaminti netikrą dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. R., po ko, tęsdamas nusikaltimą, iš nenustatyto asmens aikštelėje prie prekybos cento „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), 2006 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksli data ir laikas nenustatyti, įgytą žinomai netikrą dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) pargabeno su savimi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jį laikė nuo pargabenimo momento iki 2009-04-21 8 val. 30 min., po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, pasiėmęs žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilį “PONTIAC TRANSPORT”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį panaudojo 2009-04-21 8 val. 45 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje pateikdamas jo automobilį sustabdžiusiems Valstybės sienos apsaugos prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių rinktinės pareigūnams.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. R. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, iš anksto apgalvojęs, bei siekdamas asmeninės naudos, nes su suklastotu vairuotojo pažymėjimu važiuodavo už Lietuvos Respublikos ribų parsivežti prekių, kurias parduodavo Lietuvoje. Apeliantas yra išsituokęs, gyvena kartu su sugyventine, augina du mažamečius vaikus su A. R. bei turi vieną vaiką iš pirmos santuokos, kurį, apelianto teigimu, išlaiko (b.l. 67, 160-162, t. 1), nors teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių vaiko išlaikymą. Nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje (b.l. 53, 64, 22-23, 28, 33, t. 1), teismo posėdžio metu nurodė, jog įsidarbino V. B. įmonėje tiekėju (b.l. 146, t. 1), į ką pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė skirdamas bausmę, nors duomenų, patvirtinančių įsidarbinimą nuteistasis teismui nepateikė. Byloje yra duomenų, jog D. R. į medikus kreipėsi dėl širdies ligos – pirminės hipertenzinės kardiopatijos, stuburo osteochondrozės, radikulotopijos, ūmaus bronchito, dėl kasos uždegimo (b.l. 113, 131-133, 159, t. 1). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad nors D. R. anksčiau nėra teistas, tačiau 11 kartų yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 45-48, t. 1), apylinkės inspektorės charakterizuojamas kaip linkęs daryti nusikaltimus bei administracinius teisės pažeidimus (b.l. 51, t. 1). Pirmosios instancijos teismas nustatė ir nuteistojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad D. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veika ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir sutinkamai su BK 55 str., jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė švelniausią BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kadangi BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatytos tik dvi bausmių rūšys – areštas ir laisvės atėmimas iki 4 metų. Nors arešto bausmė yra trumpalaikis laisvės atėmimas, tačiau ši bausmė, pagal jos atlikimo pobūdį, trukmę, atlikimo vietą nėra ir negali būti lyginama su laisvės atėmimo bausme, kadangi maksimali arešto bausmė už nusikaltimą yra numatyta 90 parų, t.y. 3 mėnesiai, kur laisvės atėmimo bausmės minimumas yra skaičiuojamas tik nuo 3 mėnesių, be to, arešto bausmė atliekama areštinėse bei baudžiamasis įstatymas suteikia teisę arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančią ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų pobūdį ir tarpusavio santykį, bei kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, skiriamos bausmės dydį skaičiuoja nuo jos vidurkio. BK 49 str. 3 d. numato, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 paršų arešto, todėl arešto bausmės vidurkis už nusikaltimą būtų 52 paros arešto (pvz., laisvės atėmimo bausmės vidurkis už BK 300 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą būtų 2 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Iš nuteistajam paskirtos arešto bausmės trukmės matyti, kad teismas už padarytą nusikalstamą veiką D. R. paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei arešto bausmės vidurkis. Taigi, nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Be to, BK 49 str. 5 d. numato, kad, jeigu paskirta iki 45 parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino tai, kad D. R. dirba, todėl jam paskyrė arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Lietuvos Respublikos BVK 59 str. numato poilsio dienomis atliekamo arešto ypatumus ne tik dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų (areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko), bet ir dėl kitų bausmės atklikimo sąlygų, tame tarpe ir dėl to, kad arešto bausmė gali būti atliekama ne tik poilsio dienomis, bet ir švenčių dienomis ar nuteistojo atostogų metu, jei nuteistasis dirba. Taip pat BVK 59 str. 4 d. numato, kad nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai. Nuteistasis skunde teigia, kad jam atliekant areštą poilsio dienomis nutrūks jo bendravimas su vaikais, dėl ko vaikai pergyvens, tačiau ši aplinkybė nėra esminė, dėl ko būtų pagrindas manyti, kad tokia bausmė nuteistajam yra per griežtą, be to, pastebėtina, kad nuteistajam atimama teisė bendrauti ir auklėti vaikus kitomis dienomis. Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis dirba, turi šeimą, daro išvadą, kad areštą atliekant poilsio dienomis nebūtų pažeistos nuteistojo teisės į darbą, į šeimą, bei būtų įgyvendinta BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis: ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę, atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nors nuteistajam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau šia priemone siekiama ne BK 41 str. numatytų bausmės tikslų, o tik siekiama užtikrinti asmens dalyvavimą procese. Be to, rašytinis pasižadėjimas neišvykti nėra absoliutus uždraudimas asmeniui išvykti iš jo gyvenamosios vietos, kadangi asmeniui leidžiama pasišalinti iš savo gyvenamosios vietos ar laikino buvimo vietos turint tyrimui vadovaujančio prokuroro ar teismo leidimo. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad nuteistajam paskirta kardomieji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nelaikytina bausme ir, kad nuteistasis jau yra nubaustas.

Taip pat nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, jog jam atliekant areštą poilsio dienomis, bausmės atlikimas pakenks jo sveikatai, nes arešto atlikimo metu neturės galimybės vartoti jam reikalingo maisto ir vaistų, kadangi serga ūmiu pankreatitu, pirmine arterine hipertenzija, stuburo srities osteochondroze. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 str. ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymas ir kt. norminiai aktai, laisvės atėmimo vietose ir areštinėse vykdoma laisvės atėmimo bausmę ar areštą atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūra, todėl nuteistajam D. R. tokios pat kokybės ir lygio medicininė pagalba (gydymas), kaip ir laisvėje esantiems asmenims, turi būti užtikrinta ir jam atliekant areštą. Kaip jau buvo minėta, BVK 59 str. 4 d. numato, kad nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai. Įvertinus paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės atlikimas poilsio dienomis pakenks nuteistojo sveikatai. Be to, Lietuvos Respublikos BVK nedraudžia nuteistajam su Kalėjimų departamento atstovu susitarti ir dėl kitų arešto atlikimo poilsio dienomis sąlygų.

Lietuvos Respublikos BK 62 str. taikymas galimas tokiu atveju, kai be BK 62 str. 2 d. konkrečius punktus tenkinančių aplinkybių, yra mažiausiai bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta. Apeliantas nurodo, kad jis vienintelis išlaiko šeimą (BK 62 str. 2 d. 2 p.), t. y. išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti arba išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. R. turi tris vaikus, kurių vienas yra iš pirmos santuokos (b.l. 67, 160-162, t. 1), tačiau nuteistasis nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jo šeimoje yra asmenų, kurie serga ar yra neįgalūs ir jis vienintelis šeimoje dirba, išlaiko bei prižiūri ne tik mažamečius vaikus, bet ir asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs. Lietuvos Respublikos CK 3.163 str. numato, jog nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (tėvas ir motina), kurių teisės ir pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Vadinasi, mažamečiais vaikais privalo rūpintis tiek D. R., tiek ir mažamečių vaikų motinos. Teismas neturi jokių duomenų apie tai, kad vaikų motinų teisės dėl vaikų auklėjimo bei priežiūros būtų apribotos. Tokiu būdu, vaikų motinoms išlieka pareiga rūpintis savo vaikais. Taigi, teismas šiuo metu neturi pagrindo konstatuoti, jog D. R. išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos bausmės nebus kam prižiūrėti.

Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p. (taip pat ir kitų numatytų punktų) taikymas negalimas ir dėl to, jog nenustatytos bent dvi apelianto atsakomybę švelninančios aplinkybės. Byloje nustatyta ir D. R. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau to neužtenka norint taikyti BK 62 str. nuostatas, kadangi šiuo atveju būtina mažiausiai dar bent viena apelianto atsakomybę švelninanti aplinkybė. Be to, švelnesnės, negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, negalimas nesant nė vienos konkrečius BK 62 str. 2 d. punktus tenkinančios sąlygos, ką teismas aptarė ankstesniais argumentais.

Kita galimybė skirti švelnesnę už įstatymo numatytą bausmę yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., kuri taikoma tais atvejais, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 str., tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdami švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytą, bausmę, teismai, remdamiesi Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju kolegija nemato nė vienos išimtinės aplinkybės, kurios pagrindu būtų galima švelninti bausmę. Aukštesnės instancijos teismo manymu, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta tinkama ir ne per griežta bausmė. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, bendrųjų bausmės pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., nepažeidė.

Taip pat nėra galimybių atidėti D. R. paskirtos bausmės vykdymą. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., reglamentuojanti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus, numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Kaip matyti, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, lemiamą reikšmę turi nusikaltimo pavojingumas ir bausmės rūšis, t.y. minėtų nuostatų taikymas galimas tik esant nesunkiems ar apysunkiams nusikaltimams, už kuriuos paskirtas tik laisvės atėmimas. Nors D. R. yra nuteistas už apysunkį nusikaltimą, tačiau jam paskirta sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis - areštas ir ši aplinkybė (bausmės rūšis) rodo, jog nėra net formalaus pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Pastebėtina, kad, jei ir paskyrus nuteistojo prašomą švelnesnę bausmės rūšį – baudą, nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo metu BK 75 str. nenumatė ir šiuo metu nenumato galimybės ir teisinio pagrindo baudos vykdymą atidėti.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apylinkės teismas, parinkdamas D. R. bausmės rūšį ir paskirdamas 30 parų arešto poilsio dienomis, nepažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo kodekso normų, todėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio ir D. R. paskirti švelnesnę bausmę, jos vykdymą atidedant.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio atmesti.