Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nepilnamečio nukentėjusiojo įgaliotai atstovei Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei L. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakų r., Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. E. P. sukėlė fizinį skausmą savo mažamečiui sūnui P. K., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent: 2018-09-17 apie 20:40 val. nuomojamo namo, kuris nuosavybės teise priklauso M. R., adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tęsdama savo nusikalstamą veiką, tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip 4 kartus mažamečiui sūnui P. K. per nugarą, paėmusi už krūtinės jį papurtė, koja spyrė ne mažiau kaip du kartus sūnui P. K. į blauzdą, tada sūnų pastūmė, po ko jis nukrito ir pabėgo iš namų. Tokiu būdu sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam P. K. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

II. E. P., grasino nužudyti savo mažametį sūnų P. K., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent: 2018-09-17 apie 20:40 val. nuomojamo namo, kuris nuosavybės teise priklauso M. R., adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, paėmusi virtuvinį peilį medine kriauna, grasino sūnui P. K., kad tuoj jį papjaus, kas sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad jos grasinimai gali būti įvykdyti. Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji E. P. jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų faktą pripažino ir parodė, kad neprisimena įvykio dienos, tačiau tai gali būti ta diena, kurią paminėjo prokurorė kaltinamajame akte. Paaiškino, jog tą dieną ji gėrė pas kaimynę A. G., tą dieną ji buvo neblaivi, o konfliktą su sūnumi įtakojo tai, kad sūnus P. jos neklausė, nelankė mokyklos. Parodė, kad kai grįžo namo neblaivi, namuose buvo sūnus P. ir todėl, kad jis nelanko mokyklos, ji priėjusi prie jo delnu 4 kartus sudavė per nugarą. Tuomet jis iššoko pro langą. Neatsimena ar turėjo peilį, tačiau pripažįsta, kad tai galėjo būti. Paaiškino, jog kai grįžo namo išgėrusi, paklausė sūnaus kodėl jis bėga iš mokyklos. Parodė, jog tuomet sūnus ją „pasiuntė ant trijų raidžių“ ir tada sudavė 4 kartus ranka per nugarą. Parodė, kad sūnui sudavė grįžusi, tada dar išgėrė ir nuėjo miegoti. Konflikto metu dukra Diana buvo lauke. S. T. gulėjo lovoje. Negali pasakyti ar jis ką nors matė. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu neigė, jog turėjo rankoje peilį, nes tokio fakto neprisimena. Kai sūnus pabėgo nuėjo miegoti. Vėliau ją pažadino policija. Kad būtų spyrusi sūnui – neatsimena. Neatsimena ar sūnus buvo nukritęs ant grindų. Parodė, kad su sūnumi pykosi, nes jis bėgo iš pamokų, vagiliavo, negrįždavo namo, nakvodavo miške. Daug kartų ėjo jo ieškoti. Paaiškino, kad sūnus linkęs meluoti ir jai melavo ne kartą, taip pat ir mokytojams. Kai sūnus pradėjo bėgti iš namų ir vogti, santykiai su sūnumi pablogėjo. Dėl grasinimo kaltinamoji kaltę pripažino, tačiau įvykio aplinkybių neprisimena dėl girtumo. Parodė, kad sūnus P. šiuo metu yra Lentvario vaikų globos namuose. Paaiškino, kad vaikus lanko, bendrauja su jais, dėl įvykio sūnaus atsiprašė. Pati savarankiškai kreipėsi dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui. Užsiėmimuose lankėsi pora kartų. Nuo 2018 m. lapkričio mėn. alkoholio nevartoja.

Nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė L. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai teko ne kartą lankytis šioje šeimoje. Šeima jos manymu darni, vieninga., tačiau dėl motinos girtavimo šeima žlunga. Mano, jog tuo atveju, jei motina nebegers, galimai šeima susitvarkys. Paaiškino, jog su nukentėjusiuoju anksčiau buvo problemų. Parodė, kad dėl įvykio bendravo su nukentėjusiuoju ir jis teigė, kad matė motinos rankose peilį.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios E. P. kaltės pripažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

2018 m. spalio 23 d. nepilnametis nukentėjusysis P. K., apklaustas parodė, kad mama E. P. vos jo namuose nepadūrė peiliu. Paaiškino, kad įvyko apytiksliai prieš mėnesį, vakare, apie 9 valandą. Parodė, jog atėjusi girta mama pradėjo rėkti, kad jie valgė jos sausainius, paėmė peilį, sakė, kad: „tave tuoj papjausiu“. Mama spyrė į koją ir pastūmė. Spyrė gal du kartus į koją į blauzdą. Stūmė vieną kartą, jis nukrito, ir tada jis pabėgo. Parodė, kad jam truputi skaudėjo koją, kai pastūmė, jam neskaudėjo, mėlynių nebuvo. Taip pat parodė, kad peilį mama paėmė nuo stalo, jie valgė sausainius kambaryje, peilis gulėjo ant stalo kambaryje, peilis buvo mediniu kotu, nemažas. Kai jam mama grasino peiliu, jis buvo išsigandęs. Jis galvojo, kad mama galėjo padaryti jam kažką negero (b. l. 51-53).

2018 m. spalio 3 d. nepilnametė D. K. apklausta parodė, kad ji gyvena su mama E. P., patėviu A. P., broliais P. K., kuriam yra 12 metų, kitu broliu T. K., kuriam yra 8 metai, ir maža seserimi D. P., kuriai yra 5 metai. Parodė, kad 2018-09-17 apie 21.00 val. namuose buvo mama E. P., sesuo ir abu broliai. Ji tuo metu buvo lauke, prie namų, nes ji buvo išėjusi parūkyti. Gal po 5 minučių, parūkiusi lauke, ji grįžo namo ir pamatė, kad verkia brolis P. K.. Ji paklausė brolio, kodėl jis verkia, tačiau į tai brolis nieko neatsakė. Tada ji paklausė mamos, kas atsitiko, į tai mama jai pasakė, kad nieko nėra, nieko neatsitiko. Tada brolis T., kuriam yra 8 metai, jai pasakė, kad mama mušė brolį P.. Kaip jai pasakė T., mama spardė brolį Povilą, kiek kartų spyrė, jai nepasakė. Kaip sakė, mama broliui Povilui įspyrė į šoną, kokį šoną nepaminėjo. Teigė, kad to ji pati nematė, jai taip papasakojo brolis T.. Tada tarp jos ir mamos įvyko žodinis konfliktas, nes ji mamai pasakė kad ji jai iškvies policiją. Susipykusi su mama ji išėjo į lauką, tuo tarpu broliai T. ir P. liko namuose. Ji stovėjo lauke prie namų, ir gal po 10 minučių, iš namų pro duris pas ją atėjo brolis P., kuris jai pasakė, kad mama puolė prieš jį su peiliu, bet peiliu jo nesužalojo. Tada ji paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Parodė, kad anksčiau mama niekada nesmurtavo nei jos, nei brolių atžvilgiu, tai buvo pirmas kartas. Tuo metu, kada viskas įvyko, patėvio A. P. namuose nebuvo (b. l. 64-67).

2018 m. lapkričio 8 d. mažametis T. K., gim. 2009 m., parodė, kad grįžusi mama, ėmė rėkti ant visų, tame tarpe ant sesės D., brolio P. ir jo. Kodėl mama rėkė, nežino. Matė, kai mama grįžo iš kaimynės neblaivi. Tada mama pradėjo mušti brolį P., kaip mama mušė P., jis nematė, nes jis nuėjo į virtuvę praustis. Kai grįžo į kambarį, ir matė, kaip mama kojomis daužė brolį Povilą, daužė į įvairias kūno vietas, kiek kartų sudavėkojomis, jis nežino. Parodė, kad mama broliui P. sudavė kumščiu į šonus ir kitas kūno vietas. Kiek kartų mama sudavė broliui P., nežino. Matė kaip brolis P. verkė. Mama buvo pasiėmusi peilį, ir juo grasino broliui P., kad jį papjaus. Peilis buvo kambaryje ant stalo, jis buvo su ruda rankena, nedidelis. Mama buvo arti P., ji rankose laikė peilį, peiliu Povilui niekur nedūrė (b. l.73-75).

2018 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus aps. VPK Trakų rajono PK vyriausiojo patrulio A. S. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad P. K. paaiškino, kad jo mama E. P. neblaivi grįžo namo ir ėmė bartis, kodėl jis valgo sausainius, ėmė jį mušti rankomis per nugarą ir spardyti per kojas, paėmusi peilį sakė, kad padurs. Jis išsigandęs pabėgo iš namų, pasakė viską sesei, kuri iškvietė policiją. E. P. neigė bendravusi su sūnumi, su juo nesibarė, nemušė, jam negrasino (b. l. 11-12).

2018 m. rugsėjo 17 d. įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėjus gyvenamąjį esantį adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje ant rašomojo stalo rastas peilis medine kriauna (b. l. 14-19).

Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuotus nusikaltimus ir jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 3 d. ir 145 str. 1 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skiriant bausmes kaltinamajai E. P. taip pat atsižvelgiama į tai, kad ji padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka už nusižengimus susijusius su tėvų valdžios nepanaudojimu arba panaudojimu priešingai vaiko interesams, administracinės nuobaudos galiojančios, nedirba, taip pat atsižvelgiama į tai, jos padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė; kaltinamoji turi mažamečių vaikų tai, kad suprato savo nusikalstamos veikos priežastis ir jau pradėjo priklausomybės nuo alkoholio gydymą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BK 54 str. 55 str., 61 str., už nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d. kaltinamajai skirtinas laisvės apribojimas, jo terminą nustatant mažesnį, negu bausmės vidurkis. Įvertinus tai, kad BK 140 str. 3 d. sankcija, iš su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių numato tik baudą, kurios net minimalus dydis sukeltų neproporcingai sunkias turtines pasekmes ne tik kaltinamajai, bet ir jos vaikams, už šį nusikaltimą, jai skirtina laisvės atėmimo bausmė artima bausmės minimumui, jos vykdymą atidedant ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, kurios, teismo manymu, keistų kaltinamosios elgesį.

Atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės subendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo P. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., ir nesiartinti prie jo arčiau nei 100 metrų atstumu vieno mėnesio laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. (b. l. 109-111). Atsižvelgiant į tai, jog minėtos kardomosios priemonės taikymo terminas pasibaigęs, todėl jos panaikinimo klausimas nesprendžiamas, kitą kardomąją priemonę skirti kaltinamajam šioje proceso stadijoje netikslinga.

BPK 103 str. 3 p. nustato, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nepilnamečius liudytojus ir nukentėjusįjį dalyvavo specialistės psichologės E. M. ir J. Š., kurių darbui apmokėti Vilniaus apskrities VPK patyrė 53,03 Eur išlaidų. Todėl šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamosios ( BPK 105 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, 308 straipsniu,

nusprendžia:

E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 8 mėnesių, laisvės apribojimu.

E. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 5 mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 str., paskirtas bausmes subendrinti visiškai jas sudedant, ir subendrintą bausmę E. P. skirti 9 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. P. galutinę bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą E. P. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš E. P. 53,03 Eur proceso išlaidas Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t. y., peilį, saugomą Vilniaus aps. VPK Trakų rajono PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti E. P..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.