- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- I-10467-484/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04009-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Bronius Januška, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Violetos Petkevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. A.(toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 26-32) kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2015-07-14 sprendimą Nr. (6.5) I-4777; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31.
Skunde nurodė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012-08-24 įsakymu Nr. 1P-722 jam paskirta valstybinė pareigūno pensija. Nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 pensijos apskaičiavimui buvo taikomos pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatos, todėl šiuo laikotarpiu jam buvo mokama sumažinta pensija. Pareiškėjo nuomone, valstybinė pareigūnų ir karių pensija buvo mažinama neteisėtai, todėl jam turėtų būti išmokėta dėl neteisėto mažinimo susidariusi nepriemoka (b. l.1-6).
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pareiškėjui mokėjo Muitinės departamentas, todėl ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalis pareiškėjui turėtų būti priteista iš Muitinės departamento. Pažymėjo, kad sprendimus dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo/neskyrimo taip pat priėmė Muitinės departamentas. Be to, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) nutarimu pensijų mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pripažintas neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai (b. l. 52-55).
Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo teisėtas ir neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (b. l. 56–59).
Atsakovas VSDFV atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl negautos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies išmokėjimo VSDFV nebuvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kadangi pareiškėjas praleido Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą ir nenurodė jokių objektyvių, svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymo priteisti iš Lietuvos valstybės laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 negautą pensijos dalį (b. l. 77-82).
Teismo posėdyje proceso šalys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai (b. l. 56).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012-08-24 įsakymu Nr. 1P-722 (b. l. 68) pareiškėjui nuo 2012-06-01 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija neterminuotai. Pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas A. A. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 buvo išmokėta sumažinta pensija.
Pareiškėjo atstovė 2015-04-13 kreipėsi į Muitinės departamentą su prašymu pateikti informaciją, kokį laikotarpį pareiškėjui buvo mokama sumažinta valstybinė pensija pagal Laikinąjį įstatymą, kokio dydžio pensija buvo mokama, koks sumažinimo dydis (b. l.70).
Muitinės departamentas 2015-04-27 raštu Nr. (7.61)3B-4439 išaiškino pareiškėjui paskirtos pensijos sumažinimo pagrindus, pateikė informaciją apie 2012 m. birželio mėn. – 2013 m. balandžio mėn. pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotos pensijos dydį ir neišmokėtą dalį. Taip pat Muitinės departamentas paaiškino, kad nuo 2013 m. gegužės mėn. pensiją moka VSDFV Vilniaus 4-asis pensijų skyrius (b. l. 72-73).
VSDFV Vilniaus skyriuje 2015-05-15 buvo gautas 2015-05-11 pareiškėjo atstovės prašymas išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l.83). Šis prašymas persiųstas VSDFV Utenos skyriui, kuris 2015-05-25 sprendime Nr. (10.120)R3-19364 pareiškėjui pateikė informaciją apie 2013 m. sausio mėn. – 2013 m. gruodžio mėn. pareiškėjui pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotą ir išmokėtą pensiją bei jos skirtumą Taip pat išaiškino, kad prašymas dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo perduodamas pagal kompetenciją VSDFV (b. l. 84-85). VSDFV 2015-06-05 sprendime Nr. (6.5)I-3855 nurodė, kad apie savo teisių galimą pažeidimą, taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2013 m. vasario mėn., t. y. VSDFV Vilniaus skyriui išmokėjus pirmą sumažintą pensiją, todėl konstatavo, kad pareiškėjas pateikė prašymą praleidęs Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str.2 d. nustatytą 6 mėn. terminą. Atsižvelgusi į šią aplinkybę, VSDFV pareiškėjo prašymo išmokėti pensiją iš esmės nenagrinėjo, pasiūlė pareiškėjui iki 2015-07-03 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą. Pareiškėjo atstovė 2015-06-30 pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, kurį išnagrinėjusi VSDFV 2015-07-14 priėmė galutinį sprendimą – atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014-05-11 ir 2015-06-30 prašymo dalį išmokėti pensiją už 2013-01-01-2013-12-31 laikotarpį, kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų pagrindas šį terminą atnaujinti (b. l. 91-92).
Pareiškėjas prašo panaikinti VSDFV 2015-07-14 sprendimą Nr. (6.5)I-4777, kuriuo atsisakyta nagrinėti jo prašymą dėl pensijos nepriemokos už 2013 m grąžinimo. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, VSDFV nustatydama kreipimosi dėl pensijos nepriemokos terminą skaičiuoja atsižvelgdama į nuo 2013-01-01 įsigaliojusias Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pabrėžė, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. Toks aiškinimas nepaneigiamas tuo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo teisinio reguliavimo pakeitimai valstybinių socialinio draudimo pensijų srityje. Nors Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija) iš tiesų numatyta, jog valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjai kompetentingų institucijų sprendimus privalo apskųsti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, tai savaime nereiškia, kad minėta nuostata reguliuoja pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų padėtį. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pabrėžė, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia, pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Pažymėtina, kad pareiškėjas nesutinka su pensijos ribojimu nuo 2013-01-01, o skundą teismui padavė 2015-07-31 (b. l. 21). Taigi, šiuo atveju pareiškėjas nėra praleidęs taikytino 3 metų termino ginti galimai pažeistas teises teisme. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad VSDFV pareiškėjo 2015-05-11 ir 2015-06-30 prašymus dėl pensijos nepriemokos už 2013 metus išmokėjimo atsisakė nagrinėti nepagrįstai, todėl pareiškėjo skundžiamas 2015-07-14 sprendimas Nr. (6.5)I-4777 naikintinas.
Konstatavus, kad pareiškėjas dėl valstybinės pareigūno pensijos nepriemokos į teismą kreipėsi nepraleidęs skundo padavimo termino, nėra procesinių kliūčių pareiškėjo skundo dalį dėl pensijos nepriemokos už 2013 metus nagrinėti iš esmės.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011-12-20 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013-12-31.
Šiam ginčui yra aktualus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, paskelbtas 2012-09-21, kuriame pripažinta, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį yra galimas, t. y. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Be to, Konstitucinis Teismas 2015-05-14 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011-12-20 ir 2012-12-20, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011-12-20 ir 2012-12-20, buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai.
Konstituciniam Teismui 2015-05-14 nutarime konstatavus, jog Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, darytina išvada, kad pareiškėjui 2013 m. mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo mažinama pagrįstai, todėl nėra pagrindo išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo susidariusios pensijos nepriemokos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo dalis dėl pensijos nepriemokos už 2013 metus priteisimo atmestina kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
pareiškėjo A. A. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-07-14 sprendimą Nr. (6.5)I-4777.
Kitą pareiškėjo A. A. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.