- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-30
- Bylos Nr.
- ATP-153-60/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-01721-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Emilija Akelienė
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Emilija Akelienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarimo R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. R. už tai, kad jis 2011-03-12 apie 14.50 val. Kauno m., Taikos pr. 141, vairuodamas transporto priemonę „R. M. 150.65“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Jis taip pat nepažymėjo eismo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais savo veiksmais R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 231.1 punktų reikalavimus. Tuo jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutarimu R. R. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir skyrė jam 100 Lt (vieno šimto litų) baudą. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną nutraukė, nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog R. R. elgėsi neapdairiai, neatidžiai, nerūpestingai, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kito asmens turto saugumui, savo veiksmais sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje nėra pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, požymių, nes jis nepamatė, negirdėjo, nesuprato, kad kliudė kitą automobilį, sukėlė eismo įvykį ir apgadino turtą. Tai, kad jis galėjo nepajusti kontakto tarp automobilių ir nesuprasti sukėlęs eismo įvykį, patvirtina ant abiejų automobilių matomų apgadinimų lokalizacija ir mastas. Apgadinimai yra nedideli, padaryti minimalaus kontakto tarp automobilių metu. Teismas pažymėjo, kad R. R. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jo vairuojamas automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilį jis galėjo vairuoti būdamas neblaivus ar neturėdamas teisės vairuoti. Teismas padarė išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad R. R. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, o visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, teiseną nutraukė, nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-21 nutarimą ir priimti naują nutarimą. Skunde teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, teisena nutraukta nepagrįstai. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. R. nepajuto, nematė, negirdėjo, nesuprato, kad kliudė kitą automobilį, kadangi nukentėjusysis N. S. pasivijo R. R. ir jam pasakė apie eismo įvykį, tačiau R. R., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus, pasišalino. Kadangi R. R. pažeidė nurodyto punkto reikalavimus, jis turi būti nubaustas nepriklausomai nuo automobilio apgadinimo masto. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pažeidimo vietos schema, nukentėjusiojo paaiškinimu, nuotraukomis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. R. prašo pratęsti procesinį terminą atsiliepimui į skundą pateikti, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 65 straipsnio 1 dalis nenumato galimybės pratęsti įstatymo, o ne teismo nustatyto termino.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas nesutinka tik su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarimo dalimi dėl administracinės bylos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukimo R. R. atžvilgiu, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja skundžiamo teismo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą tik prašomojoje dalyje.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, teisena buvo nutraukta nepagrįstai. Anot apelianto, byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. R. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, teiseną R. R. atžvilgiu, nesant jo veikoje pastarojo administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė padarius nusižengimą (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N63-2972/2010, N62-5002/2010 ir t. t.).
Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skyrė pakankamai dėmesio R. R. kaltės formos tyrimui visų surinktų duomenų kontekste bei padarė pagrįstą išvadą dėl tyčios ir atitinkamai – ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties nebuvimo R. R. veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka. Iš byloje esančio R. R. paaiškinimo bei teisme duotų parodymų matyti, kad jis nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino nejutęs automobilių kontakto. Jis tvirtino, kad išvažiavimas iš automobilių turgaus buvo sudėtingas, kadangi neleistinose vietose stovėjo daug automobilių, tame tarpe ir automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurie trukdė eismui. Tačiau jam išvažiuoti iš turgaus nekliudant stovinčių automobilių padėjo klientas, rodydamas ženklus. A. D., kuris padėjo R. R. išvažiuoti iš turgaus, paaiškinime taip pat užfiksuota, kad tiek jis, tiek R. R. manė, kad nekliudė automobilio, o automobilio BMW įbrėžimą galėjo padaryti ir kitos transporto priemonės, kadangi eismas buvo intensyvus, o N. S. automobilis stovėjo neleistinoje vietoje, trukdydamas eismui. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs teismų praktiką analogiškose bylose – kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, daro išvadą, kad ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad transporto priemonės buvo apgadintos nežymiai, yra braukimo žymė ant automobilio BMW galinio bamperio dešinės pusės. Kad R. R. galėjo nesuprasti, jog įbrėžė kitą automobilį, prašyme nurodė ir pats nukentėjusysis N. S. (b.l. 26). Jis nurodė, kad pretenzijų R. R. neturi. Be to, jis tuo metu, kai R. R. išvažinėjo iš turgaus, prie savo automobilio nebuvo. Policijos pareigūno tarnybinis pranešimas leidžia teigti, kad eismo įvykis buvo, tačiau jis neatskleidžia, ar R. R. jo metu pajuto tarp automobilių įvykusį kontaktą. Eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio nepaneigia R. R. pateiktos versijos dėl nesuvokimo apie eismo įvykio sukėlimą. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog kontaktas tarp automobilių buvo labai nestiprus, todėl nėra objektyvaus ir neabejotino pagrindo teigti, jog R. R. pajuto kontaktą tarp automobilių ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
Kadangi sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, apylinkės teismas teisingai, vadovaudamasis nurodytu teisės principu, visas abejones vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo R. R. naudai ir pagrįstai nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.