- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-23
- Bylos Nr.
- 2A-544-343/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- VŠĮ „Naujasis ekocentras“
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Odeta Ragauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 25.3;30.2; 30.10; 121.21
S
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. balandžio 23 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 12 20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16479-568/2007 pagal ieškovo VŠĮ „Naujasis ekocentras“ ieškinį atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl nuosavybės teisių gynimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu (b.l. 3-5) prašė pripažinti VŠĮ „Naujasis ekocentras“ teisę pašalinti savavališkos statybos Gintaro g. 2/ Vytauto g. 22, Kaune, statinio Nr. 4400-1104-7420, pažymėto plane 22A2b, bei statinio Nr. 4400-1104-7453, pažymėto plane 21A2b padarinius parengiant Statinių projektą ir gaunant statybos leidimą, panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 06 11 įsakymą Nr. V-273 „Dėl savavališkos statybos padarinių Gintaro g. 2,4/ Vytauto g. 22, Kaune pašalinimo“. Ieškovas nurodė, kad 2007 06 07 jam buvo surašytas savavališkos statybos aktas bei statybos sustabdymo aktas, kuriuose nurodyta, jog ieškovas savavališkai vykdo statinių, pažymėtų indeksais 22A2b ir 21A2b, esančių Gintaro g. 2,4/Vytauto g. 22, Kaune statybos darbus. Šių aktų pagrindu 2007 06 11 atsakovas priėmė įsakymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kuriuo pareikalauta iki 2007 09 28 nugriauti savavališkai statomus statinius. Kadangi statybos darbai buvo pradėti iki 2006 10 30, atsakovas, priimdamas ginčijamus aktus turėjo vadovautis ne tų aktų priėmimo metu galiojusiais teisės aktais, kuriuose numatyta imperatyvi pareiga nugriauti savavališkai pastatytus statinius, o originalia CK 4.103 straipsnio redakcija bei 2002 04 30 Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ redakcija, kuriuose buvo numatyta galimybė pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant statinio projektą ir gaunant statybos leidimą, jei statinio statyba gali būti vykdoma. Kad statyba gali būti vykdoma patvirtina aplinkybė, jog 1999 04 26 buvo išduotas leidimas statyboms ir tik vėliau žemės sklypo teritorija buvo sumažinta, tokiu būdu pakoreguojant statinių statyboms reikalingus projektus. Šie pakeitimai ir nulėmė neatitikimą išduotam statybos leidimui. Netinkamas teisės normų taikymas lemia priimtų aktų neteisėtumą ir nepagrįstumą, tuo pažeidžiamos ieškovo teisės į nuosavybę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 67-69) atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad 1999 04 26 buvo išduotas leidimas vykdyti ekologinio mokymo centro statybos darbus Gintaro g. 2,4/ Vytauto g. 22, Kaune. Ginčo statinių statybos šis leidimas neapima, nurodyti statiniai nenumatyti ir 2001 03 20 patvirtintame detaliajame plane. Pratęsiant statybos leidimo galiojimą šie statiniai taip pat nebuvo nurodomi, todėl jų statyba vertintina kaip savavališka. Galiojančiose savavališkos statybos padarinius reglamentuojančių teisės aktų redakcijose nenumatyta galimybė įteisinti savavališkai pastatytus statinius. Ankstesnės redakcijos teisės aktų reikalavimai taikytini tik tuo atveju, jeigu administraciniai sprendimai dėl savavališkų statybų priimti iki naujos redakcijos teisės aktų įsigaliojimo. Savavališkos statybos aktas ieškovui buvo surašytas 2007 06 07, todėl atsakovas pagrįstai vadovavosi teisės aktų redakcija, kurioje nenumatyta galimybė pašalinti savavališkos statybos padarinius įteisinant neteisėtai pastatytus statinius. Kauno apskirties viršininko 2007 06 11 įsakymo Nr. V-273 panaikinimas savavališkos statybos konstatavimui neturės reikšmės, kadangi liks galioti 2007 06 07 savavališkos statybos aktas Nr. 7-NSS-2, kurio apskundimo terminą ieškovas yra praleidęs.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 12 20 sprendimu (b.l. 91-97) ieškinį patenkino, panaikinto Kauno apskrities viršininko 2007 06 11 įsakymą Nr. V-273 „Dėl savavališkos statybos padarinių Gintaro g. 2/ Vytauto g.22, Kaunas, pašalinimo“, pripažino ieškovui teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant statinių projektą ir gaunant statybos leidimą bei priteisė valstybei iš atsakovo 8 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas nurodė, kad, priimdamas ginčijamą aktą, Kauno apskrities viršininkas vadovavosi šio akto priėmimo metu galiojusia savavališkos statybos padarinių likvidavimą reglamentuojančių teisės aktų - CK 4.103 str. ir STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“- redakcija, kur nenumatyta galimybė pašalinti savavališkos statybos padarinius įteisinant savavališkai pastatytus statinius, nors, atsižvelgdamas į tai, kad statybos darbai atlikti 2006 metų birželio- spalio mėnesiais ir juos atlikti toje vietoje turint tinkamai įformintą statybos leidimą nėra draudžiama, bei, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 02 13 nutartimi suformuota praktika, turėjo taikyti statybos darbų atlikimo metu galiojusią minėtų teisės aktų redakciją, kuri, esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, įpareigojo apskrities viršininką priimti sprendimą leisti statytojui parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą. Pritaikęs netinkamas teisės normas atsakovas pažeidė savo kompetenciją, ir priėmė neteisėtą sprendimą, neigiamai įtakojantį ieškovo teises, kadangi statybos darbai kainavo 350000 Lt, jais siekta įgyvendinti vieningo ekologinio centro komplekso idėją, todėl, įvykžius ginčijamą teisės aktą, ieškovas patirtų didžiulius nuostolius, visiškai sutriktų ekologinio mokymo centro funkcionalumas, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Atsakovo argumentas, kad taikytini ginčijamo sprendimo priėmimo metu galioję teisės aktai, atmestinas, kadangi apskrities viršininko sprendimo priėmimas visiškai nepriklauso nuo ieškovo valios, atsakovo delsimas negali paneigti ieškovo įgytų teisių parengti statinių projektą ir gauti statybos leidimą. Teismas taip pat nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymas nereikalauja, kad detaliajame plane būtų nurodyti planuojami statyti statiniai, be to, leidimas statyboms faktiškai buvo išduotas statyti visam ekologiniam centrui, todėl statybos iš esmės buvo vykdomos pagal išduotą leidimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 100-103) atsakovas prašo panaikinti 2007 12 20 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-16479-568/2007 ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, nurodydamas, kad taikytini statybos metu galioję teisės aktai, kartu konstatavo, kad 2007 06 07 surašant savavališkos statybos aktą statyba dar nebuvo baigta, teisės aktų taikymą laike nepagrįstai susiedamas su statybos darbų pradžia.
2. Statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo 15 str. savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančios teisės normos galiojimas laike susietas su administracinio sprendimo priėmimo momentu, tuo būdu užkertant kelią manipuliuoti teisės aktais ir įrodinėti, kad darbai pradėti iki 2006 10 30, nes statybų valstybinės priežiūros pareigūnams neįmanoma nustatyti darbų pradžios datos. Jeigu įstatymų leidėjas būtų siekęs teisės aktų galiojimą susieti su statybos darbų pradžia, jis būtų pasirinkęs kitokią nurodytos teisės normos formuluotę.
3. Ginčijamas teisės aktas buvo priimtas vadovaujantis 2007 06 07 Savavališkos statybos aktu, surašytu pagal STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“. Neginčydamas šio akto teisėtumo ieškovas sutiko, kad atsakovas pagrįstai taikė teisės aktą, nenumatantį savavališko statybos padarinių šalinimo įteisinant neteisėtai pastatytus statinius.
4. Pripažindamas, kad taikydamas iki 2006 10 30 galiojusią savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentavusių teisės aktų redakciją atsakovas privalės priimti sprendimą leisti ieškovui inicijuoti statinių projekto parengimo ir statybos leidimo išdavimo procedūras, teismas viršijo savo kompetenciją, nuspręsdamas dėl viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirto klausimo.
5. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad statybos leidimas buvo išduotas visam ekologiniam centrui statyti, nes leidimas išduotas pagal pateiktą genplaną, kuriame ginčo statiniai nenurodyti. Šie statiniai nenurodyti ir detaliajame plane, nors, vadovaujantis Aplinkos ministro 2004 10 18 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43 p., kuriame nurodyti reikalavimai detaliajam planui, tiesiogiai sietini su statinio charakteristikomis, nesant detaliajame plane nurodytų konkrečių statinių, neįmanoma įvertinti paties detalaus plano atitikino teisės aktų reikalavimams.
6. Pripažindamas teisę ieškovui konkrečiu būdu šalinti savavališkų statybų padarinius ir, tuo pačiu nurodydamas, kad statybos leidimas apėmė ginčo statinius, teismas priėmė nenuoseklų ir neaišku kokiais įrodymais pagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 106-109) ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 12 20 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pozicija, kad turi būti vadovaujamasi statybos darbų atlikimo momentu galiojančiais teisės aktais, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007, kurioje įtvirtintas įstatymų galiojimo laike principas. Apelianto minima Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostata reglamentuoja tik jau priimtų sprendimų vykdymą, bet nenustato, kokiomis teisės normomis remiantis turėtų būti priimami nauji sprendimai ir sprendžiamas savavališkos statybos padarinių šalinimas, todėl turi būti taikomi bendrieji teisės principai. Be to, ši teisės norma negali reglamentuoti CK 4.103 str. galiojimo laike. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas viršijo savo kompetenciją, kadangi sprendimu buvo išspręstas pažeistos teisės gynimo klausimas, o ginčus dėl teisės sprendžia teismas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad statinių išdėstymas plane neprivalo būti nurodytas detaliajame plane, ši informacija nurodoma statybos projekte. Pagrįstas ir teismo argumentas dėl to, kad statybos leidimas buvo išduotas visam ekologiniam centrui, įskaitant ir ginčo pastatus, kadangi statybos leidimo nepatikslinimas vertintinas kaip formalumas, nepažeidžiantis niekieno interesų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegijos vertinimu apylinkės teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialinės teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Ginčas tarp šalių šioje byloje kilo dėl teisės normų laike galiojimo. Ieškovas nurodo, kad ieškovo atžvilgiu, surašius 2007 06 07 savavalinės statybos aktą, turėjo būti taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo statybos eigoje. Todėl šioje byloje yra reikšmingas CK 4.103 straipsnio normų aiškinimas ir taikymas. Šis kodekso straipsnis 2006 m. spalio 17 d. įstatymu Nr. X-858 išdėstytas nauja redakcija. Jis įsigaliojo nuo 2006 10 31. 2007 m. gegužės 3d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-243 yra patvirtintas Statybos Techninis reglamentas STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nauja redakcija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija 2007 02 13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007 konstatavo, kad jeigu nukrypimai padaryti galiojant CK 4.103 straipsnio originaliai (2001 m. liepos 1 d.) redakcijai, tai taikytinos šios redakcijos straipsnio normos. Iš į bylą pateiktų įrodymų seka, kad ginčo statiniai, kuriuos ginčijamu sprendimu pareikalauta nugriauti, yra pastatyti iki 2006 10 30 (b.l. 22-46). Priešingų įrodymų atsakovas nepateikė. Atsakovas neįrodinėjo aplinkybės, kad ginčo statiniai ta apimtimi, kuria yra pastatyti, būtų pastatyti po 2007 05 03, kuomet buvo pakeistas STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“. Todėl kolegija sprendžia, kad yra nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas nepagrįstai taikė teisės normas, galiojusias statybos vykdymo metu, t.y. CK 4.103str. originalia redakcija ir STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 2002 metų redakcija.
Statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo 15 str., kuris įsigaliojo nuo 2006 10 31 nustatė, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, t.y. šis straipsnis reglamentuoja priimtų sprendimų vykdymą. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas sprendžiant ginčą tarp šalių nėra teisiškai reikšmingas, nes ginčas yra dėl įsakymo „Dėl savavališkos statybos padarinių Gintaro g. 2,4/ Vytauto g. 22 Kaune pašalinimo“ panaikinimo. Be to, ši teisės norma nenustato, kokiomis teisės normomis vadovaujantis turi būti priimami nauji sprendimai dėl savavališkos statybos.
Kolegija nesutinka su motyvu, kad ieškovas, neginčydamas savavališkos statybos akto, surašyto vadovaujantis 2007 metų redakcijos STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, teisėtumo, sutiko, jog atsakovas pagrįstai taikė teisės aktą, nenumatantį savavališko statybos padarinių šalinimo įteisinant neteisėtai pastatytus statinius. Tokią išvadą kolegija daro dėl to, kad pagrindas nugriauti savavališkai pastatytus statinius yra ne aktas, bet Kauno apskrities viršininko sprendimas, kurio teisėtumą ir pagrįstumą ieškovas ginčija šioje byloje. Statybos vykdymo metu galiojusio CK 4.103 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad kai fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.). Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad asmenys kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, 1 dalyje nurodytu atveju turi teisę kreiptis į teismą dėl statinio statybos taisyklių ar leidimo statybai išdavimo tvarkos pažeidimo. Pagal CK 4.103 straipsnio 3 dalį teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu; 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.; 3) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti.
Iš bylos aplinkybių seka, kad 1999 04 26 ieškovui nustatyta tvarka buvo išduotas leidimas statyti ekologinį mokymo centrą 0,8863 ha žemės sklype, esančiame Gintaro g. 2.4/ Vytauto g. 22, Kaune. Vėliau Kauno apskrities viršininko administracija dalį paminėto žemės sklypo nutarė įtraukti į Lampėdžių parko teritoriją, sumažinant sklypą iki 0,6210ha (b.l. 52). Dėl nurodyto ieškovas iš dalies pakeitė pastatų išdėstymą žemės sklype. 2007 06 07 buvo surašytas savavališkos statybos aktas (b.l. 54-56), kuriuo konstatuota, kad ieškovas savavališkai vykdo dviejų statinių 22A2/b ir 21A2/b statybos darbus. Ieškovas sutiko, kad šių statinių statybai leidimo neturi.
Įstatymų nustatytas reikalavimas laikytis patvirtinto pastato statybos projekto reiškia, kad draudžiama nukrypti nuo jo. Nukrypimas nuo statinio projekto traktuotinas kaip imperatyviosios teisės normos pažeidimas. Imperatyviosios normos pažeidimas suponuoja pažeidėjui atitinkamos sankcijos taikymą. Dėl normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo sankcijos buvo nustatytos CK 4.103 straipsnio 3 dalyje. Būtent šioje teisės normoje numatytą sankciją ir prašo taikyti ieškovas. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad, pripažindamas, kad taikydamas iki 2006 10 30 galiojusią savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentavusių teisės aktų redakciją atsakovas privalės priimti sprendimą leisti ieškovui inicijuoti statinių projekto parengimo ir statybos leidimo išdavimo procedūras, teismas viršijo savo kompetenciją, nuspręsdamas dėl viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirto klausimo. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad už padarytą teisės pažeidimą teisės normoje nustatytos sankcijos taikymą lemia ne tik pats pažeidimo padarymo faktas, bet ir aplinkybės, kurios turi reikšmės taikant atitinkamą sankciją. Aplinkybės, turinčios reikšmės taikant sankciją, parenkant jos dydį, gali būti įstatyme nustatytos ar net nenustatytos. Taikyti ar netaikyti įstatymo nustatytą sankciją, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Ieškovas šiuo atveju gina savo pažeistas teises. O ginčus dėl teisės sprendžia teismas. Todėl teismas yra kompetentingas spręsti nurodytą ginčą. Kaip yra aukščiau paminėta, pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį ne dėl kiekvieno nukrypimo nuo statinio projekto taikomos šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos, o tik dėl tokio, kuris yra esminis. Esminis ar neesminis nukrypimas nuo projekto, sprendžia sankciją taikanti institucija, šiuo atveju – teismas. Pagal CK 4.103str. 3 dalį teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu; 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.; 3) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti.
Konstatuota, kad ieškovas padarė pažeidimą nukrypdamas nuo turimo leidimo statybai. Minėta, kad toks pažeidimas yra imperatyvaus reikalavimo pažeidimas. Tačiau jis yra susijęs su aplinkybe, kad ginčo statiniai yra statomi pirmajame statybos etape netikslinant leidimo statybai. Tai nurodo atsakovas savo 2007 12 12 rašte Nr. IS-GD-96-590 (b.l. 85). Taip pat paminėtame rašte nurodoma, kad ginčo pastatų tolesnė statyba būtų galima tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka būtų atkoreguota ir suderinta projektinė dokumentacija. Teismui nustačius, kad tokia statyba iš esmės yra galima, pagrįstai buvo nuspręsta ieškinį patenkinti ir pripažinti VŠĮ „Naujasis ekocentras“ teisę pašalinti savavališkos statybos Gintaro g. 2/ Vytauto g. 22, Kaune, statinio Nr. 4400-1104-7420, pažymėto plane 22A2b, bei statinio Nr. 4400-1104-7453, pažymėto plane 21A2b padarinius parengiant Statinių projektą ir gaunant statybos leidimą. Tai visiškai atitinka CK 4.103str. 3d. 1p. . Ieškinys yra dėl pažeistos teisės gynimo. Sprendimu tik pripažinta ieškovo teisė likviduoti savavališkos statybos padarinius. Atsakovas spręs apie projekto įgyvendinimo tinkamumą ateityje.
Statinių išdėstymas sklype bei patvirtinimas, kad toks statinys bus statomas yra nurodomas ne detaliajame plane, bet statybos projekte. Pagal STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ privalomąją projekto dalį sudaro sklypo planas – statinių išdėstymo planas, kuriame ir nurodoma statinių išdėstymo vieta ir koordinatės. Detalusis planas – tai tik planavimo dokumentas, nustatantis bendrus principus kaip turi būti tvarkoma konkreti teritorija. Vadovaujantis detaliuoju planu yra rengiamas statybos projektas, kuriame ir numatoma konkreti statinio vieta sklype ir ar apskritai toks statinys gali būti pastatytas. Todėl kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčo statiniai nėra nurodyti detaliajame plane. Pažymėtina ir tokia svarbi aplinkybė, kad detalusis planas buvo patvirtintas 2001 03 20 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 396 (b.l. 85). Tačiau Kauno apskrities viršininkas 2006 11 28 įsakymu Nr. 02-01-12884 (b.l. 52) žemės sklypą sumažino. Byloje nėra duomenų, kad būtų parengtas naujas detalus planas. Ginčo statiniai pastatyti iki 2006 10 30, todėl yra nepagrįsti visi apeliacinio skundo motyvai dėl pažeidimų vertinant detalųjį planą, kuris neatitinka faktinės padėties.
Apeliantas nurodo, jog yra nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad statybos leidimas buvo išduotas visam ekologiniam centrui statyti, nes leidimas išduotas pagal pateiktą genplaną, kuriame ginčo statiniai nenurodyti, šie statiniai nenurodyti ir detaliajame plane, o nesant detaliajame plane nurodytų konkrečių statinių, neįmanoma įvertinti paties detalaus plano atitikimo teisės aktų reikalavimams. Tačiau su tokiomis nuostatomis kolegija nesutinka. Detalusis planas yra tik dokumentas, nustatantis bendrus principus kaip turi būti tvarkoma atitinkama teritorija. Tai nustato Teritorijų planavimo 21 str., 23str. . Remiantis detaliuoju planu yra rengiamas statybos projektas, kuriame yra nurodoma tiksli statinio vieta sklype bei nustatoma ar toks statinys apskritai gali būti statomas. Tai nustato ir STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, pagal kurį privalomąją projekto dalį sudaro sklypo planas – statinių išdėstymo planas. Pažymėtina ta aplinkybė, kad žemės sklypo Gintaro g. 2.4 , Kaune detalusis planas buvo patvirtintas 2001 03 20 Kauno miesto savivaldybės sprendimu Nr. 396 (b.l. 85). Tačiau Kauno apskrities viršininkas 2006 11 28 įsakymu Nr. 02-01-12884 paminėtą žemės sklypą sumažino (b.l. 52). Tuo tarpu ieškovas leidimą statybai gavo esant nesumažintam žemės sklypui, leidimas išduotas statyti ekologinį mokymo centrą (b.l. 7).
Apeliantas skunde nurodo, kad, pripažindamas teisę ieškovui konkrečiu būdu šalinti savavališkų statybų padarinius ir, tuo pačiu nurodydamas, kad statybos leidimas apėmė ginčo statinius, teismas priėmė nenuoseklų ir neaišku kokiais įrodymais pagrįstą sprendimą. Su tokiais motyvais kolegija nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nuoseklus. Teismas sprendime nurodo, kad buvo išduotas leidimas statyti ekologinį mokymo centrą, tačiau esant žemės sklypui iki jo sumažinimo 2006 metais. Dalį paminėto žemės sklypo Kauno apskrities viršininkas nusprendė įtraukti į Lampėdžių parko teritoriją. Ieškovas nurodo, kad dėl to buvo priimtas kompromisinis sprendimas ir pakeistas ieškovo statomų pastatų išdėstymas. Atitinkamai buvo pakoreguoti ir paruošti techniniai projektai. Tačiau jie neatsispindėjo paskutiniuose planuose. Todėl ir buvo surašytas savavalinės statybos aktas, o teismas atitinkamai dėl tos pačios priežasties, nustatęs, kad tokia statyba yra galima ir kad ji nepažeidžia niekieno teisių ir įstatymo saugomų interesų ir pripažino ieškovui teisę pašalinti savavalinės statybos padarinius parengiant Statinių projektą ir gaunant statybos leidimą.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo nekeisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.