Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Rasos Bartašienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. patikslintą ieškinį atsakovams V. A., I. K. ir V. K. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, dalies turtinės žalos atlyginimo natūra, kitos dalies turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. J. patikslintu ieškiniu reikalavo: 1) įpareigoti solidarius atsakovus V. A., I. K. ir V. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu: a) savo lėšomis į šalių bendrą dūmtraukį įdėti įdėklą arba b) dūmtraukį iš atsakovų krosnies išvesti per sieną į lauką, o ieškovės bute išgriauti kaminą bei krosnį, užtaisyti skyles ir įrengti atsakovų lėšomis elektrinius radiatorius; 2) įpareigoti solidarius atsakovus savo lėšomis išvalyti ieškovės sugadintus baldus: 3-jų vietų miegamą sofą, 2-jų vietų sofą, du pufus, staliuką-pufą, tamsų kilimą, užuolaidas, vaikų sofą-lovą, 2-jų vietų miegamą sofą, šviesų kilimą, prieškambario komplekto dirbtinės odos dalį, sofą, dvi žaliuzes/roletus, kiliminį taką; 3) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 731,71 Eur turtinės žalos atlyginimą už sveikatos sutrikdymą; 4) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą už sveikatos sutrikdymą; 5) priteisti ieškovės (duomenys neskelbtini) G. R., A. R. ir D. R., solidariai iš atsakovų V. A., I. K. ir V. K. kiekvienai (duomenys neskelbtini) po 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 6) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Faktinės bylos aplinkybės

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini), esantį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai I. K. ir V. K. pagal susitarimą su buto savininke nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvena (duomenys neskelbtini), esančiame bute, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovei V. A.. Butas, kuriame gyvena atsakovai, yra (duomenys neskelbtini) namo aukšte, o ieškovės butas – (duomenys neskelbtini) namo aukšte, virš buto, kuriame gyvena atsakovai. Minėti butai yra aštuonių butų daugiabučiame name, kuris pastatytas (duomenys neskelbtini) m., yra dviejų aukštų, jo sienos – iš plytų mūro. Nekilnojamojo turto registro išraše apie namo šildymą nurodyta, kad tai vietinis centrinis šildymas. Nekilnojamojo turto registro išrašuose apie atskirus butus nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) bute yra vietinis centrinis šildymas, o (duomenys neskelbtini) bute – vietinė katilinė. Daugiabutis gyvenamasis namas suplanuotas ir pastatytas taip, jog dviejų vienas virš kito esančių butų savininkai bendrai naudojasi šildymo sistemos elementu – dūmtraukiu. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), butų techninės apskaitos bylų brėžiniuose kaminas atvaizduotas tų butų voniose – atitinkamai (duomenys neskelbtini) buto patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) buto patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini). Tačiau faktiškai kaminas yra ne butų voniose, o šių butų virtuvėse, kurios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų techninės apskaitos bylų brėžiniuose pažymėtos atitinkamai indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tokia situacija šalių butuose buvo iki (duomenys neskelbtini) m. spalio pabaigos. (duomenys neskelbtini) m. spalio pabaigoje atsakovas I. K. išmontavo (duomenys neskelbtini) buto virtuvėje buvusį šildymo katilą, o vietoje jo rūsyje po butu savarankiškai įrengė naują šildymo katilą, kaip pats nurodė, – (duomenys neskelbtini), kurio techninių ir įsigijimo dokumentų neturi. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovei su (duomenys neskelbtini) esant (duomenys neskelbtini) ligoninėje, ieškovei priklausančiame (duomenys neskelbtini) bute kietojo kuro katilą kurdavo ieškovės motina I. B.. Pirmas kelias dienas kūrenant jokie dūmai į butą nesiverždavo, o vėliau iš katilo ėmė virsti dūmai, kurie pasklido visame bute. Netrukus butas buvo uždūmintas dar kartą, kai grįžusi iš ligoninės kūrenti bandė pati ieškovė. Dėl bute jaučiamo dūmų kvapo gyventi žiemą jame ieškovė nebepasiliko ir su (duomenys neskelbtini) iš buto išsikėlė į (duomenys neskelbtini), butas nuo (duomenys neskelbtini) negyvenamas ir nešildomas. Ieškovė nurodo, kad pro sienas pradėjo skverbtis kondensatas, buvo sugadinti tapetai, baldai persigėrė dūmų kvapo. Todėl teko išsikraustyti gyventi į kitą būstą, nes ieškovė su nepilnamečiais vaikais apsinuodijo, teko vykti į ligoninę, kilo pavojus jų sveikatai ir gyvybei. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovai savavališkai atliko visus veiksmus – be jos žinios, sutikimo, neturėdami leidimo ir nesilaikant priešgaisrinės saugos reikalavimų. Taip pat atlikti statybos darbai, perkeliant krosnį, yra nekokybiški. Ieškovė iki šiol savo bute negali gyventi, nes apsinuodytu su šeima, yra sugadinti visi baldai, reikalingas remontas, perstatyti kaminą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad šildymo įrenginys buvo perkeltas neteisėtai. Atsakovai, išmontuodami savo krosnį ir perkeldami jį į bendrą rūsį, neturėjo jokių leidimų ar kitų gyventojų sutikimų. Kadangi tai tiesiogiai lietė apeliantės, kaip dūmtraukio bendrasavininkės, teises ir interesus, pirmiausia turėjo būti gautas apeliantės sutikimas. Vien faktas, kad darbai bendro naudojimo objektuose atlikti be bendraturčių sutikimo, yra pakankamas faktas konstatuoti jų teisių pažeidimą.

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį - butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Bendrą daiktą bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kadangi kaminu naudojosi du butai, kaminas laikytinas bendro naudojimo inžinerine sistema, todėl ir tvarkyti kaminą turi abu bendrasavininkai. Byloje yra duomenys, kad atsakovai, išmontuodami savo krosnį ir perkeldami ją į bendrą rūsį, neturėjo jokių leidimų ar kitų gyventojų sutikimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nesiaiškino teisinio reglamentavimo, ar nagrinėjamu atveju buvo reikalingas ieškovės leidimas šildymo katilo perkėlimui į pastato rūsį, tiesiog apsiribojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento ir apklausto liudytojo nurodytos informacijos aptarimu.

18. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad žala kilo dėl atsakovų kaltės. Apeliantės, kaip turto savininkės, teisės buvo pažeistos jau vien perkėlus krosnį be jos sutikimo ar teismo leidimo. Tiek atsakovai, tiek kiti byloje esantys įrodymai patvirtino, jog dėl perkelto šildymo katilo, ties ieškovės butu kaupiasi šaltesnis dūmas ir dėl to gaminasi pavojingos cheminės medžiagos. Tačiau nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo dūmų patekimo į ieškovės būstą priežasčių, nevertino, ar dūmų patekimui į ieškovės būstą turėjo įtakos tokios aplinkybės, kaip krosnies pakeitimas (kurios įsigijimo dokumentų atsakovai neturi), pakitęs kamino aukštis, kt., ar tam turėjo įtakos aplinkybė, jog ieškovė būsto nešildo.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad „ieškovės į bylą pateiktos įrodinėjimo priemonės nepatvirtina ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, kad žala kyla dėl atsakovų veiksmų, susijusių su naujo šildymo katilo įsirengimu kitoje vietoje, nei buvo senasis katilas. Ieškovės teiginiai, kad jos bute esanti kamino dalis pažeista kondensato ar dervų rūgščių, nėra patvirtinta objektyviais duomenimis. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių techninio pobūdžio duomenų apie tai, kad kaminas būtų apgadintas šių medžiagų. Bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, jog iš kamino būtent kondensatas ar dervų rūgštys skverbiasi į ieškovės butą, o fotonuotraukose užfiksuotos tamsiai rudos spalvos dėmės ant kamino ir vonios sienos ties kaminu sudaro pagrindą prielaidai, jog drėgmė (tikėtina, atmosferiniai krituliai ir kondensatas) su suodžiais paveikė kamino sienas.“ Taip pat teismas vertino, kad ieškovės buto vonioje, ties kamino siena, esančios dėmės gali būti ne kondensatas, o atmosferos kritulių vanduo susimaišęs su suodžiais. Teisėjų kolegijos vertinimu paminėtas išvadas pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis prielaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas įrodymais.

20. Pažymėtina, jog byloje yra duomenys, kad: pro virtuvėje esantį kaminą skverbėsi juodas skystis, ant mūrinio tinkuoto ir dažyto krosnies kamino matomos kondensato dėmės, atšokę tapetai ties kaminu ((duomenys neskelbtini) Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)); virtuvėje (patalpa (duomenys neskelbtini)) nuo kamino sudrėko tapetai, vonioje (patalpa (duomenys neskelbtini)) nuo kamino sušlapo ir pajuodo siena, visose patalpose jaučiasi dūmų kvapas ((duomenys neskelbtini) Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)); byloje pateiktos foto nuotraukos, kuriose užfiksuoti ant virtuvėje esančio kamino matomi iš jo prasiskverbusio skysčio nutekėjimai, tapetai ant kamino, patamsėję nuo juos persunkusio iš kamino prasiskverbusio skysčio, ant kamino rausvai dažytos dalies matomos dėmės, vonioje ant sienos ties kaminu atsiradę tamsios dėmės; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atliko statinio techninės priežiūros patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad šildymo įrenginį įrengiant rūsio patalpose galimai savavališkai buvo pažeistos perdangos konstrukcijos; (duomenys neskelbtini), tirdamas ieškovės pareiškimą, (duomenys neskelbtini) atliko įvykio vietos ir patalpų apžiūrą, kurios metu nustatė, kad bute silpnai jaučiamas dūmų kvapas, aprašyta dėmė vonioje ant sienos.

21. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, ar ieškovės vonioje, virtuvėje užfiksuotos dėmės yra susijusios su šildymo katilo perkėlimu į pastato rūsį, reikalingos specialios žinios ir išsamus tyrimas. Vien liudytojų parodymai, nors iš jų ir buvo apklausti tam tikrų institucijų darbuotojai, nėra pakankami daryti išvadą, ar ieškovės bute užfiksuotos dėmės yra susijusios su šildymo katilo perkėlimu į pastato rūsį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovei turėtų būti pasiūlyta atlikti ekspertizę, kad nustatyti dūmų patekimo į ieškovės būstą tikrąsias priežastis.

22. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų nesilaikė – teismas, atmesdamas ieškinį, nenustatė dalies bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai neišnagrinėjo ir tinkamai neišsiaiškino priežastinio ryšio tarp ieškovės bute užfiksuotų dėmių, dūmų kvapo ir šildymo katilo perkėlimo į pastato rūsį. Taip pat tinkamai ir išsamiai neišsiaiškino, ar atsakovai, šildymo katilo perkėlimui į pastato rūsį, turėjo gauti ieškovės sutikimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, turinčių reikšmės vertinant aptariamo ieškinio reikalavimo pagrįstumą, neatskleidus bylos esmės, sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręstas ginčas ir liko neatskleista bylos esmė (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.