Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. ir civilinio atsakovo, vaikų laikinosios globos namų ,,X“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 180 str. 2 d. ir 178 str. 3 d. ir nuteistas:

pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir devyniems mėnesiams;pagal LR BK 178 str. 3 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir T. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, ją atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. T. , tačiau dėl jo nuteisimo apeliacinis skundas nepaduotas.

Priteista iš R. T. , o jam iki pilnametystės neturint lėšų – iš civilinio atsakovo, globėjo vaikų laikinosios globos namų,,X“ 200 litų A. D. naudai.

Priteista solidariai iš T. V. ir R. T. , o pastarajam iki pilnametystės neturint lėšų – iš civilinio atsakovo, globėjo vaikų laikomosios globos namų ,,X“ 6370 litų I. A. naudai, 39236 litus K. A. naudai ir 37527 litus M. A. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su R. T. , 2006-02-03 apie 15.00 val., įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur užsirakino buto duris iš vidaus bei panaudojo psichologinį smurtą, pasireiškusį žodžiais "Tylėk, ir nebandyk kviesti pagalbos" mažamečio A. A., gim. 1992-09-24, atžvilgiu, pagrobė I. A. priklausantį turtą: 500 litų., auksinę grandinėlę, 600 litų vertės, auksinį pakabuką "kryžiukas", 200 litų vertės, auksinę apyrankę, 400 litų vertės, du vestuvinius žiedus, 400 litų bendros vertės, du auksinius auskarus, 1000 litų vertės, auksinį žiedą, 500 litų vertės, auksinį žiedą, 300 litų vertės, auksinį pakabuką "I" raidę, 200 litų vertės, sidabrinių papuošalų komplektą, 300 litų vertės, bižuteriją, 100 litų bendros vertės, dezodorantą „Ginera", 10 litų vertės, kvepalus, 80 litų vertės, skaitmeninį fotoaparatą „Sony", 1200 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung X 120", 550 litų vertės, prožektorių, 30 litų vertės, tuo padarė nukentėjusiajai I. A. 6370 litų turtinę žalą.

Be to, T. V. nuteistas už tai, kad veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo 2006-02-17 16.00 val. iki 2006-02-18 01.30 val., įsibrovė pro langą į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė K. A. priklausantį didelės vertės turtą: 21000 litų, platų auksinį vestuvinį žiedą - 336 litų vertės, paprastą auksinį vestuvinį žiedą - 200 litų vertės, auksinius auskarus "Cartier" firmos - 2800 litų vertės, auksinius auskarus su briliantais - 3200 litų vertės, auksinius auskarus - 180 litų vertės, balto aukso auskarus su smalkiais briliantais - 850 litų vertės, 3 vnt. plonų auksinių grandinėlių - 400 litų vertės, auksinį pakabuką zodiako ženklas "žuvys" - 100 litų vertės, auksinį medalioną- 200 litų vertės, auksinį pakabuką su bordo spalvos akute kartu su grandinėle - 160 litų vertės, auksinį žiedą su cirkoniu - 250 litų vertės, auksinį žiedą su cirkoniu - 180 litų vertės, vyrišką auksinį žiedą - 350 litų vertes, auksinį žiedą su raudonos spalvos akute - 300 litų vertės, auksinį žiedą su bordo spalvos akute - 300 litų vertės, komplektą, auksinę grandinėlę ir apyrankę - 2300 litų vertės, auksinę apyrankę - 1200 litų vertės, komplektą, koljė ir auskarus baltos spalvos metalo - 1200 litų bendros vertės, balto aukso grandinėlę su kryžiumi - 1800 litų vertės, 5 rublių auksinę monetą - 500 litų vertės, 15 g aukso laužo - 330 litų vertės, vaikiškus sidabro papuošalus - 120 litų vertės, paauksuotus auskarus širdelės formos - 200 litų vertės, alkoholinius gėrimus: konjako „Henesy"ir „Camus" butelius - 180 litų vertės, krištolines taures „Bochemija" - 140 litų vertės, 3 kg medaus, 60 litų vertės bei M. A. priklausantį didelės vertės turtą: 18300 litų bei juvelyrinius papuošalus - auksinį vyrišką laikrodį, auksinį moterišką laikrodį, auksinę apyrankę laikrodžiui, auksinį žiedą su violetinės spalvos aukute, 5 vnt. vienodų auksinių žiedų su raudonos spalvos akutėmis, 2 vnt. vienodų auksinių žiedų (vienas su mėlynos spalvos akute, kitas - raudonos), ausinį žiedą su pailga raudonis spalvos akute, auksinį žiedą su šviesiai violetinės spalvos akute, auksinį žiedą su išgraviruotomis raidėmis "MB", 5 rublių auksinę monetą, vieną auksinį auskarą su raudonos spalvos akute, auksinius auskarus, 12 vnt. plačių auksinių vestuvinių žiedų, 12 vnt. paprastų auksinių vestuvinių žiedų viso 19272 litų bendros vertės, tuo nukentėjusiajai M. A. padarė 37636 litų turtinę žalą.

Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str., nukentėjusieji dėl nusikalstamos veikos, patyrę turtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Atitinkamai šioje baudžiamojoje byloje tokią teisę turėjo A. D. , I. A. , K. A. ir M. A. . Tačiau, ,,X“ teigimu, šie civiliniai ieškovai privalėjo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis kaip savo reikalavimų pagrindu remiasi, t.y. privalėjo įrodyti jiems nusikalstama veika padarytos žalos dydį, tačiau nė vienas civilinis ieškovas šios pareigos neįvykdė ir civilinių ieškinių dydžio neįrodė. LR BPK 115 str. 1 d. nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina ieškinį arba jį atmeta. LR BPK 115 str. 2 d. numatyta, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atitinkamai, civilinio atsakovo teigimu, šioje baudžiamojoje byloje nebuvo galima apskaičiuoti civilinių ieškinių dydžio, nes nė vienas civilinis ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad turėjo pagrobtus daiktus, nepateikė jokių įrodymų apie tų daiktų vertę, o teismas priteisė civilinius ieškinius remdamasis tik nukentėjusiųjų žodžiais, nesant kitų įrodymų. Civilinio atsakovo nuomone, teismas šiuo atveju privalėjo pasinaudoti LR BPK 115 str. 2 d. suteikta teise perduoti klausimą dėl ieškinių dydžių nagrinėti civilinio proceso tvarka, tačiau to nepadarė ir nuosprendį dėl civilinių ieškinių priėmė remdamasis ne įrodymais, o prielaidomis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes civilinis atsakovas Všį VLGN ,,X“ prašo panaikinti 2007 m. vasario 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį dalyje civilinių ieškinių tenkinimo ir klausimą dėl ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuteistasis T. V. apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus apygardos teismo pozicija dėl jam inkriminuotos vagystės iš namo, esančio (duomenys neskelbtini). Apeliantas nurodo, kad teismas savo sprendimą pripažinti jį kaltu iš esmės grindė tik kito nuteistojo R. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau teisme R. T. nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, atsisakė bei paaiškino, kad apklausos metu buvo verčiamas ir klaidinamas policijos pareigūnų, o tokiais parodymais norėjo palengvinti savo padėtį. Tuo tarpu kitų įrodymų, kad apeliantas galėjo įvykdyti minėtą vagystę, nuteistojo nuomone, nėra. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo teiginiu, kad byloje pareikšti K. A. ir M. A. civiliniai ieškiniai dėl 39236 Lt ir 37527 Lt priteisimo yra pagrįsti ir įrodyti, kadangi nukentėjusieji nepateikė teismui pagrobtų daiktų vertės įrodymų ir negalėjo teismo posėdžio metu paaiškinti jų įsigijimo aplinkybių. Tuo tarpu nenustačius tikslios tariamai pagrobtų daiktų vertės, jų veiksmų, apelianto nuomone, negalima kvalifikuoti pagal LR BK 178 str. 3 d.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistasis T. V. prašo išteisinti jį dėl vagystės epizodo iš namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. V. apeliacinis skundas atmetamas. Civilinio atsakovo Všį vaikų laikinosios globos namų ,,X“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vilniaus apygardos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes ir T. V. pagrįstai pripažino kaltu pagal LR BK 178 str. 3 d. (didelės vertės svetimo turto vagystė iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai priteisė iš T. V. ir R. T. 6370 litų I. A. naudai, 39236 litus K. A. naudai ir 37527 litus M. A. naudai, o iš R. T. taip pat ir 200 litų A. D. naudai. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2007-02-23 nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad iš R. T. priteistos sumos, jam iki pilnametystės neturint lėšų, priteistinos iš civilinio atsakovo – vaikų laikinosios globos namų ,,X“, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina.

Apeliaciniame skunde nuteistasis T. V. teigia, kad jo kaltė dėl vagystės iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrįsta vien tik nuteistojo R. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nuo kurių pastarasis bylos teisminio nagrinėjimo metu atsisakė, todėl prašo dėl minėto epizodo jį išteisinti. Visgi apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ikiteisminio tyrimo metu duotais R. T. parodymais dėl vagystės iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vadovavosi visiškai pagrįstai. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis R. T. parodymus apie tai, kad Aliukoniams priklausantį gyvenamąjį namą apvogė kartu su draugu T. V., davė jau 2006-03-24 vykusios apklausos metu, t. y. tą pačią dieną, kuomet jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą LR BK 178 str. 3 d. numatytos veikos padarymu. Be to, 2006-08-17, t. y. praėjus beveik penkiems mėnesiams, R. T. buvo apklaustas LR BPK 189 str. nustatyta tvarka pas ikiteisminio tyrimo teisėją (manant, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus (LR BPK 189 str. 3 d.). Atitinkamai 2006-08-17 vykusios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu R. T. iš esmės patvirtino ankstesnius savo parodymus ir parodė, kad namą, esantį (duomenys neskelbtini), jis apvogė kartu su T. V. ir tai buvo jų bendras sprendimas. Be to, 2006-1102 vykusios apklausos metu R. T. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, įskaitant parodymus, duotus pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tokiu būdu R. T. parodymai dėl vagystės iš A. gyvenamojo namo liko nepakitę viso ikiteisminio tyrimo metu, o tai, kad jo parodymai nebuvo išgalvoti, patvirtina ir parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matoma, kad, dalyvaujant gynėjai, R. T. pats savarankiškai nurodė apvogtą namą bei nuosekliai parodė ir paaiškino, kaip kartu su T. V. į jį įsibrovė, kaip jis pats pavogė name rastus papuošalus, pinigus, medų. Minėti nuteistojo parodymai, duoti 2006-03-24 vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat atitinka 2006-02-18 įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, iš kurių matoma. kad vagystėje dalyvavo du asmenys (dviejų asmenų ėjimo link apvogto namo pėdsakų takeliai). Laikotarpiu, kuomet buvo įvykdytas tiek plėšimas iš buto (duomenys neskelbtini), tiek vagystė iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) nuteistieji R. T. ir T. V. gyveno kartu ir tai patvirtino S. K. , kuri minėtu laikotarpiu taip pat gyveno kartu su nuteistaisiais. Atkreiptinas dėmesys, kad pats T. V. ikiteisminio tyrimo neprisipažino ir kartu su R. T. 2006-02-03 įvykdęs LR BK 180 str. 2 d. numatytą nusikaltimą (plėšimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojus psichologinį smurtą nepilnamečio A. A. atžvilgiu), o kaltu dėl minėto nusikaltimo padarymo prisipažino tik teisme, jau būdamas susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga LR BPK 181 ir 218 str. nustatyta tvarka. Tokiu būdu pasitvirtino jau 2006-03-23 įtariamojo apklausos metu duoti R. T. parodymai dėl to, jog plėšimą 2006-02-03 jis įvykdė kartu su T. V. . Be to, iš pačių nuteistųjų parodymų aišku, kad abu nuteistieji buvo draugai ir kartu iš kitų asmenų atiminėjo mobiliuosius telefonus, todėl teigti, kad R. T. ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo T. V. , nėra jokio pagrindo. Atitinkamai Vilniaus apygardos teismas 2007-02-23 nuosprendyje, kuriuo T. V. pripažintas kaltu padarius LR BK 178 str. 3 d. numatytą nusikaltimą, visiškai pagrįstai vadovavosi nuteistojo R. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o jo parodymų pakeitimą teisme pagrįstai vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės pačiam bei padėti jos išvengti T. V. .

Nuteistasis T. V. apeliaciniame skunde taip pat ginčija priteistos 39236 litų turtinės žalos K. A. naudai, o taip pat 37527 litų turtinės žalos M. A. naudai pagrįstumą. Tuo tarpu civilinis atsakovas – Všį vaikų laikinosios globos namai ,,X“- apeliaciniame skunde, be jau aukščiau minėtų, ginčija ir 6370 litų turtinės žalos priteisimą I. A. naudai bei 200 litų priteisimą A. D. naudai nurodydami, kad civilinių ieškinių dydžio jie neįrodė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantų pozicija nesutinka. LR BPK 115 str. nurodyta, kad teismas civilinį ieškinį išsprendžia remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad R. T. ir T. V. , 2006-02-18 įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė A. priklausiusį turtą. Be to, pirmosios instancijos teisme išnagrinėtais įrodymais taip pat nustatyta, kad pagrobtas turtas priklausė K. A. (šeimos turtas) ir M. A. (šeimos turtas), todėl abi nukentėjusiosios turi teisę į nuteistųjų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimą ir pagrįstai pareiškė civilinius ieškinius Atitinkamai turtinė žala dėl abiejų nuteistųjų 2006-02-03 bendrais veiksmais įvykdyto plėšimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsirado I. A. (šeimos turtas), todėl ji taip pat pagrįstai pareiškė civilinį ieškinį dėl nuteistųjų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Be to, civilinį ieškinį pagrįstai pareiškė ir A. D. , kuriam vieno iš R. T. pavogtų daiktų (žiūronų) nekompensavo draudimo bendrovė. Tokiu būdu visi aukščiau minėti civiliniai ieškovai turi teisę į turtinės žalos atlyginimą ir civilinius ieškinius pareiškė visiškai pagrįstai.

Apeliantai teigia, kad nei vienas iš civilinių ieškovų civilinių ieškinių dydžio neįrodė, tačiau su tokiu teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apklaustos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme tiek K. A. , tiek M. A. pakankamai išsamiai apibūdino pagrobtus daiktus, taip pat jų bei pinigų laikymo vietas, sugadintą turtą, o jų parodymai iš esmės atitinka 2006-02-18 įvykio vietos apžiūros protokolą, o taip pat iš dalies atitinka ir paties R. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl vagystės iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tiesa, pats R. T. minėtuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose taip pat ginčijo pagrobtų daiktų kiekį bei pagrobtas pinigų sumas, tačiau jo parodymai kaip tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoto asmens vertintini kritiškai. Be to, R. T. parodymai iš dalies neatitinka ne tik nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių parodymų, tačiau ir 2006-02-18 įvykio vietos apžiūros protokolo (pvz. dėl lagamino ,,Diplomat“), o ir iš paties nuteistojo parodymų aišku, kad jis pats tiksliai nematė, ką paėmė T. V. , kuris pats apie vagystę iš A. namo iš viso nieko neparodė. Tokiu būdu netikėti nukentėjusiųjų K. A. ir M. A. parodymais dėl pagrobto ir sugadinto turto vertės nėra jokio pagrindo. Tiesa, civilinės ieškovės nepateikė jokių pagrobtą turtą bei jo vertę įrodančių dokumentų, tačiau iš pačių nukentėjusiųjų parodymų aišku, kad jokių dokumentų, pagrindžiančių pagrobto turto vertę, jos ir negalėjo pateikti, kadangi juvelyrinių dirbinių ir kitų daiktų pirkimo dokumentai yra tiesiog neišlikę, o pagrobti daiktai taip ir nesurasti, todėl visiškai tiksliai nustatyti pagrobtų daiktų vertę tiesiog neįmanoma.. Visgi daiktų pirkimo dokumentų neišlikimas negali paneigti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių teisės į kitų asmenų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą, o nustatinėdamas padarytos turtinės žalos pagrįstumą teismas remiasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atitinkamai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į visus aukščiau aptartus įrodymus, pagrobtų pinigų, juvelyrinių dirbinių ir kitų daiktų kiekį, sugadintą turtą, K. A. pareikštas 39236 litų civilinis ieškinys ir M. A. pareikštas 37527 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra visiškai pagrįstas bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrobto turto vertė yra daug didesnė nei 250 MGL (32500 Lt), todėl nuteistųjų veika pagal LR BK 178 str. 3 d. kvalifikuota visiškai pagrįstai.

Atitinkamai minėtus kriterijus atitinka ir I. A. pareikštas turtinis reikalavimas 6370 litų sumai, nes iš A. buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pagrobti auksiniai bei sidabriniai juvelyriniai dirbiniai, skaitmeninis fotoaparatas, pinigai bei kiti vertingi daiktai (tai iš esmės patvirtina pačios civilinės ieškovės, nukentėjusiojo A. A. , nuteistojo R. T. parodymai bei 2006-02-03 įvykio vietos apžiūros protokolas) ir, nors civilinė ieškovė nepateikė pagrobtų daiktų vertę patvirtinančių dokumentų, tačiau tai, kaip jau minėta, nepaneigia jos teisės į nuteistųjų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą, o jokių pagrobtų daiktų vertę įrodančių dokumentų civilinė atsakovė nepateikė todėl, kad jų neturi, todėl pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį visiškai pagrįstai patenkino neperdavęs jo nagrinėti civilinio proceso tvarka ir nustatinėdamas dėl pagrobto bei sugadino turto padarytos turtinės žalos dydį rėmėsi aukščiau minėtais įrodymais bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei visiškai pagrįstai iš nuteistųjų priteisė 6370 litų I. A. naudai. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis civilinio ieškovo A. D. parodymais, visiškai pagrįstai jam priteisė 200 litų iš nuteistojo R. T. , kadangi byloje nustatyta, jog R. T. iš gyvenamojo namo pagrobė A. D. priklausančius žiūronus, kurie yra seni ir dėl to negalėjo pateikti nei pirkimo dokumentų, nei įvertinti draudimo kompanija. Visgi akivaizdu, kad pagrobus žiūronus A. D. buvo padaryta turtinė žala, kuri privalo būti atlyginta ir, teismo nuomone, 200 litų suma pilnai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Visgi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su civilinio atsakovo – Všį VLGN ,,X“ apeliacinio skundo teiginiu, kad jų globotiniui R. T. pabėgus iš globos namų ir apie tai jiems informavus policiją, vaikų globos namai negalėjo būti atsakingi už jų globotinio po pabėgimo padarytus nusikaltimus. LR BPK 111 str. 1 d. nurodyta, kad civiliniais atsakovais gali būti globėjai. LR CK 6.276 str. 2 d. pažymėta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jį žalos padarymo metu prižiūrėjusi globos institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Tokiu būdu globos institucijos kaltė preziumuojama. Tačiau iš liudytojo D. D. bei pirmosios instancijos teismo posėdyje pateiktos Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 3 – ojo policijos komisariato pranešimo kopijos matoma, kad jau 2005-05-09 Všį VLGN ,,X“ dėl R. T. pabėgimo iš globos namų kreipėsi į minėtą policijos komisariatą ir buvo paskelbta R. T. paieška. Tokiu būdu, teismo nuomone, globos namai elgėsi apdariai ir darė viską, kad globotinis būtų surastas bei grąžintas į globos namus. Tiesa, iš pačių Všį VLGN ,,X“ pateiktos pažymos dėl finansavimo matoma, kad visą laikotarpį nuo kreipimosi į policiją iki pat R. T. sulaikymo, t. y. iki 2006-02-23, Všį VLGN gaudavo globos pašalpą ir tokiu būdu turėjo rūpintis globotinio grąžinimu į globos namus, tačiau konkrečiu atveju, globos namai, 2005-05-09 kreipdamiesi dėl R. T. pabėgimo iš globos namų bei pačiam R. T. slapstantis, padarė viską, kad jų globotinis būtų grąžintas į globos namus, tačiau, nepriklausomai nuo globos namų veikimo, R. T. nebuvo surastas, o Všį VLGN ,,X“ neturėjo galimybės realiai jo prižiūrėti. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, aptartais įrodymais yra paneigiama Všį VLGN kaltė dėl R. T. nuo 2005-09-13 iki 2006-02-18 įvykdytais nusikaltimais padarytos žalos atsiradimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 23 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalis, kuriose numatyta, jog tuo atveju, jei nuteistasis R. T. iki pilnametystės neturės lėšų atlyginti nukentėjusiesiems priteistus civilinius ieškinius (200 Lt A. D. naudai, 6370 Lt I. A. naudai, 39236 Lt K. A. naudai ir 37527 M. A. naudai), tai šios sumos priteisiamos iš nepilnamečio nuteistojo globėjo – vaikų laikinosios globos namų,,X“.

Nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.