- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-01
- Bylos Nr.
- A2.6.-765-935/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-17812-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- A. Ž.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ hostelio valdytoju, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. 2015 m. spalio 27 d., apie 13.24 val., Plačioji g. 4, Vilniuje, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino.
Šiais veiksmais A. Ž. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu A. Ž. parodė, kad norėjo buvusiai žmonai padėti nunešti dėžes. Sėdo į automobilį, įsijungė radiją, išvažinėjo iš aikštelės. Priekyje ant šaligatvio buvo sustatytos mašinos, vyko statybos darbai, todėl buvo mažai vietos pravažiavimui. Išsukinėjo automobilį ir lėtai važiavo, tik paskui sužinojo, kad priekiu kliudė automobilį, kuris stovėjo ant bordiūro. Nepajuto, kad kliudė kitą automobilį. Pripažįsta, kad apgadino svetimą transporto priemonę, bet tikrai neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. A. Ž. automobilio bamperis po įvykio buvo nubrauktas, taip pat buvo įskeltas kampas.
Tyrimo metu A. Ž. pripažino, jog kliudė kitą automobilį, stovėjusį ant šaligatvio, tačiau nurodė, kad nepastebėjo, jog jį kliudė. (b. l. 12)
Teismo posėdžio metu liudytoja E. Ž. parodė, kad reikėjo iš jos motinos parvežti kelias dėžes, todėl A. Ž. davė savo automobilį. A. Ž. apie jokį eismo įvykį nepasakojo. Paskui ant automobilio priekinėje keleivio pusėje šoninėje plastmasinėje dalyje matė įbrėžimus, pagalvojo, kad kažkas buvo atsirėmęs į jos automobilį, bet to neėmė į galvą.
Teismo posėdžio metu liudytojas T. E. parodė, kad išėjo iš pastato, esančio Pylimo g. 41A. Eidamas pamatė, kaip automobilis išsukdamas iš stovėjimo aikštelės į Plačiąją gatvę ir darydamas posūkį į kairę kliudė kitą automobilį. Kontakto metu buvo didelis garsas. Paskui automobilio vairuotojas pavažiavo atbuline eiga ir išvažiavo iš įvykio vietos. Apie įvykį pranešė policijai. Nukentėjusiajam automobiliui buvo subraižytas ir šiek tiek įlenktas vairuotojo pusėje esantis sparnas. T. E. teigė, jog kontakto pradžios nematė, išgirdęs garsą, atsisuko ir jau pamatė patį faktą, t. y., kaip automobilis buvo atsirėmęs į kitą automobilį. Visą situaciją matė iš 15-25 metrų atstumo.
Iš žiūryklės ataskaitos duomenų matyti, kad 2015 m. spalio 27 d., 13.24 val., buvo gautas pranešimas, jog automobilis Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino automobilį Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. (b. l. 5)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliuojant buvo gautas pranešimas, jog Plačioji g. 4, Vilniuje, automobilis Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, jog automobilio Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, automobilio vairuotojo įvykio vietoje nebuvo. (b. l. 4)
Šalies argumentai
N. S. paaiškinime nurodyta, kad 2015 m. spalio 27 d. pastatė automobilį Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) Plačioji g. 4, Vilniuje. Apie apgadinimus sužinojo iš atvykusių policijos pareigūnų. (b. l. 8)
T. E. paaiškinime nurodė, jog jis matė, kaip automobilis Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekine dalimi kliudė automobilį Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) Ford Mondeo vairuotojas po kontakto pavažiavo atbuline eiga ir iš įvykio vietos pasišalino. (b. l. 10)
E. Ž. paaiškinime nurodė, kad 2015 m. spalio 27 d. davė A. Ž. automobilio Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) raktelius, kad šis atvežtų keletą dėžių. (b. l. 11)
Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad automobilio Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas priekinis bamperis kairėje pusėje, kontakto vietoje matosi mėlynos spalvos dažų likučių, apgadinimų aukštis 0,39-0,54 cm. Automobilio Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) nubrozdintos ir įtrūkęs priekinis bamperis dešinėje pusėje, apgadinimų aukštis 0,40-0,54 cm. (b. l. 14-15)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad A. Ž. 2015 m. spalio 27 d., 13.24 val., Plačioji g. 4, Vilniuje, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino, t. y., padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.
Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Ž. nurodė, kad buvo įvykio vietoje ir vairavo automobilį Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) Neneigė, kad kliudė kitą transporto priemonę, tačiau tvirtino, jog kontakto tarp automobilių nepajuto. Pažeidimo padarymo faktą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, patvirtina duomenys užfiksuoti tarnybiniame pranešime, ataskaitų žiūryklėje, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole, liudytojų E. Ž. ir T. E. parodymai duoti tyrimo metu ir teisme. Pažymėtina, jog iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, kad automobilių Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) ir Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) sugadinimai ir jų mechanizmas sutampa. Taigi teismas konstatuoja, kad A. Ž. sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, todėl tokia jo veika atitinka pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio.
A. Ž. tiek tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimu metu teisme parodė, kad jis nejautė kontakto tarp automobilių, jo automobilyje grojo radijas. Vis tik teismas nesivadovauja A. Ž. teiginiu, jog jis nepajuto kontakto tarp automobilių.
Liudytojo T. E. parodymai leidžia konstatuoti, jog automobiliams kontaktuojant kilo didelis garsas, kurį jis išgirdo net būdamas pakankamai dideliu atstumu nuo įvykio vietos. Taip pat liudytojo parodymai leidžia konstatuoti, jog po kontakto tarp automobilių A. Ž. pavažiavo atgal, šios aplinkybės neneigia ir pats A. Ž.. Šis nustatytas faktas leidžia daryti išvadą, jog A. Ž. suvokdamas, jog kliudė kitą transporto priemonę, ir siekdamas išvengti sunkesnių padarinių pavažiavo atgal. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. Ž. vairuojamo automobilio apgadinimai, kurių iki įvykio nebuvo, t. y. nubrozdintos ir įtrūkęs priekinis bamperis dešinėje pusėje, parodo, kad kontaktas buvo pakankamai stiprus. Čia būtina atsižvelgti ir į tai, kad nukentėjusiosios automobilis buvo priešais A. Ž., jo matomumo zonoje, jo greitis buvo nedidelis. Taigi, įvertinus aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog A. Ž. turėjo pajusti ir pajuto kontaktą tarp automobilių, suvokė, jog pakliuvo į eismo įvykį, tačiau ignoruodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus iš eismo įvykio vietos tyčia pasišalino, tokiu būdu jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
A. Ž. atsakomybę lengvina (pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo atveju) tai, kad jis dėl pažeidimo gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnyje, nenustatyta.
Skirdamas nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (padaryti du pažeidimai, atsitrenkta į kitą automobilį bandant išvažiuoti iš stovėjimo vietos, įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai, tačiau apgadinimai nėra itin dideli). A. Ž. dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, prisipažino padaręs vieną iš pažeidimų. Teismo įsitikinimu, A. Ž. padaryti pažeidimai yra atsitiktinio pobūdžio, nėra nulemti netinkamo požiūrio į galiojančias Kelių eismo taisykles.
Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, A. Ž. už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra skirtina nuobauda šio straipsnio sankcijoje nustatytose ribose. Tuo pačiu anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga. Taigi už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina mažesnė bauda nei šios normos sankcijoje numatyta minimali be specialios teisės atėmimo. Teismo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias administracines nuobaudas.
Pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,
nutarė:
A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:
už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.
Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 410 Eur (keturių šimtų dešimties eurų) baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį Nr. A2.6.-765-935/2016.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.