- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- 1-161-348/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00157-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kaltinamasis
- J. V., E. Š.
- Advokatai
- Angelė Fominienė, Ramutė Budrytė
- Kategorijos
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
- 1.2.7.1.2.3Mažamečio išžaginimas (BK 149 str. 4 d.)
- 1.2.7.7Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas (BK 153 str.)
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Urtei Zagurskytei, Evelinai Dzenytei, Aušrinei Kudžmienei, Gintarei Norkeliūnaitei, Vilmai Marčiukaitytei, Nomedai Vilimavičienei, Rolandai Bučmienei, Indrei Vitkutei,
kaltinamajam J. V., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, jo atstovei pagal įstatymą V. B.,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, be išsilavinimo, bedarbis, gyv(duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį,
E. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2003 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 10 metų, 2003 m. liepos 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu bausmė sumažinta iki 8metų ir 6mėnesių, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir 4 dalį, 153 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. kaltinamas tuo, kad išžagino mažametę A. P., o būtent: 2013 m. liepos 29 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), pasivijęs einančią keliu nukentėjusiąją mažametę A. P., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, bei panaudodamas fizinį smurtą pastarosios atžvilgiu, tyčia pargriovė ją ant žemės ir uždengęs ranka burną, numovė jai kelnes bei kelnaites, nukentėjusiajai pradėjus šaukti, suspaudė ranka jai kaklą, įvedė savo lytinį organą į mažametės A. P. makštį, lytiškai santykiavo su A. P. prieš jos valią, ko pasėkoje po patirtos seksualinės prievartos A. P. buvo konstatuotas potrauminio streso sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Tokiais veiksmais kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 4 dalyje padarymu.
Be to, J. V. kaltinamas tuo, kad toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, veikdamas bendrininkų grupe su E. Š., po A. P. išžaginimo, einant nukentėjusiajai A. P. keliu, pasinaudojęs nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, bei panaudodamas fizinį smurtą pastarosios atžvilgiu, tai yra E. Š. pašaukus, priėjo prie A. P., pargriovė ją ant žemės, numovė kelnes bei apatines kelnaites, ir laikė nukentėjusiajai už rankų, kol E. Š. laikydamas nukentėjusiajai už kaklo įvedęs savo lytinį organą į mažametės A. P. makštį, lytiškai santykiavo su A. P. prieš jos valią, ko pasekoje po patirtos seksualinės prievartos A. P. buvo konstatuotas potrauminio streso sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu E. Š. padėjo išžaginti mažametę A. P..
Tokiais veiksmais kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje padarymu.
E. Š. kaltinamas tuo, kad padedant J. V. išžagino savo mažametę dukrą A. P., o būtent: 2013 liepos 29 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupe padedant J. V., pasivijęs einančią mažametę A. P., gim. (duomenys neskelbtini), keliu, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės bei panaudodamas fizinį smurtą pastarosios atžvilgiu, tai yra, tyčia J. V. pargriovus ją ant žemės, numovus kelnes bei apatines kelnaites ir laikant už rankų bei sugriebdamas nukentėjusiajai už kaklo, o E. Š. užgulus ant A. P., įvedęs savo lytinį organą jai į makštį, lytiškai santykiavo su A. P. prieš jos valią, ko pasėkoje po patirtos seksualinės prievartos A. P. buvo konstatuotas potrauminio streso sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Tokiais veiksmais kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 2 dalyje ir 4 dalyje padarymu.
Be to, jis kaltinamas tuo, jog atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, o būtent: laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, mažiausiai tris kartus, (duomenys neskelbtini), savo namuose, atliko mažametės A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvirkinimo veiksnius, tai yra rankomis glostė jai kojas, lietė krūtis ir sėdmenis.
Tokiais veiksmais kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Kaltinamasis J. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis A. P. nežagino. A. P. pažįsta nuo jos gimimo, nes anksčiau ji gyveno pas jo kaimyną E. Š., kuris yra jos tėvas. E. Š. sugrįžus iš kalėjimo, A. su savo seserimi K. pirmą kartą pas jį atvažiavo tik 2013 metų vasarą. A. ir K. atvažiavusios pas tėvą E. Š. atostogavo. Mergaitėms būnant pas E. Š., jis su jomis nebendravo ir pas E. Š. tuo metu namuose nebuvo buvęs. Niekada nebuvo likęs su A. kartu be pašalinių žmonių. (duomenys neskelbtini) jis niekada nėra sutikęs A.. Į (duomenys neskelbtini) eidavo kartais vienas arba su kaimyne R.. Su kaimyne į (duomenys neskelbtini) eidavo pasėdėti, ji kartu su savimi vesdavosi ir savo sūnų. Vienas į (duomenys neskelbtini) niekad neidavo, nes ten daug žmonių, kurių jis vengdavo. Pas E. Š. yra buvęs namuose, tačiau kol pas jį buvo A., jis nebuvo pas jį namuose. Jį A. apkalba, kodėl, jis nežino. Jis su A. jokių reikalų neturėjo. Gal jai kažkas kitas tai padarė, o kas jis nežino, gal koks vyras iš kaimo. Kaltinamasis neigia aplamai turėjęs lytinių santykių su moterimis. Motinai mirus, gyvena vienas. Kadangi neraštingas, serga psichine liga, tai jį globoja sesuo, kuri jam padeda buityje. Dirba atsitiktinius darbus. Kaltinime nurodytu laiku jis dirbo pas R. F. iki vėlumos. (duomenys neskelbtini) tądien nebuvo.
Kaltinamasis E. Š. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2013 metų birželio 17 dieną, jis dukras A. ir K. buvo atsivežęs pas save. Sekančią dieną mergaites parvežė atgal pas jų mamą. 2013 metų birželio mėnesio pabaigoje ar tai liepos mėnesio pradžioje, jis vėl atsivežė A. ir K. pas save į namus pasivaikščioti. Kol pas jį buvo mergaitės, jomis rūpinosi jis ir jo mama O. Š.. Kol pas jį buvo mergaitės, jos visur vaikščiojo trise, tai A., K. ir jo brolio dukra S.. Mergaitės, būdamos pas jį, antroje liepos pusėje ėjo dirbti pas ūkininką K. P.. Ten mergaitės skynė serbentus ir už tai gaudavo pinigų. Liepos mėnesį jis daug dirbo, todėl mažai būdavo namuose, kol jo nebūdavo namuose, mergaitėmis rūpinosi jo mama. 2013 metų liepos mėnesio pabaigoje, jis dirbo namuose kažką ir jam būnant namo kieme pareinant A. pro jį, jis pamatė, kad A. kelnių klynas kruvinas. Tuo metu A. buvo apsirengusi mėlynos spalvos kelnėmis. Tai buvo dienos metu, kelinta valanda buvo neprisimena. Jis A. paklausė kas atsitiko, ar ji susirgo moteriškomis ligomis. Dar jis pasiteiravo ar jai reikia nupirkti įklotų. A. jam pasakė, kad nieko nereikia ir nuėjusi į namus persirengė. Iš kur tada A. parėjo, jis negali pasakyti. Tai buvo vienintelis kartas, kai A. iš namų išėjo viena be sesers K.. Kur A. padėjo kruvinas kelnes jis nežino. Jis šių kelnių neskalbė. Po to kai A. parėjo su kruvinomis kelnėmis, jis nepastebėjo, kad ji būtų pasikeitusi, ar kad jai kažkas būtų buvę negerai. Mergaitės iš jo namų išvažiavo liepos mėnesio pabaigoje, maždaug apie 25 ar tai 26 dieną. Tai atsimena todėl, kad buvo mamos O. Š. vardadienis, kai jo dukros išvažiavo iš jo. Tą kartą mergaičių atvažiavo paimti kita jų močiutė A. P. su moterimi. Jis išlydėjo mergaites, po to karto jos daugiau pas jį nebuvo atvažiavusios, jos tik buvo atvažiavusios pas ūkininką K. P. dirbti, jos ten skynė serbentus. Mergaitės pas minėtą ūkininką gyveno ir dirbo apie tris savaites, jos ten dirbdamos buvo ne vieną kartą atėjusios pas jį į svečius, bei nakvojusios. Dukros netvirkinęs, nelietė jos krūtų, sėdmenų, kojų. Savo dukters neišžagino. Savo kaltę kategoriškai neigia. Mano, kad ir J. V. neteisingai apkaltintas. 2013m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) su J. V. nebuvo ir savo dukters neišžagino.
Kaltinamasis parodė, kad grįžęs iš įkalinimo vietos iš karto įsidarbino. Jam skambino L. P. ir priekaištavo, kad nepadeda dukroms. Tada jis abiem mergaitėms nupirko mobilaus ryšio telefonus. Mergaitės dažnai pas jį vasarojo. Jų motina L. P. atveždavo jam dukras ir palikdavo svečiuotis. Jis jomis rūpinosi, pirko maistą, rūbus, apmokėdavo už ekskursiją. Dukros turėjo atskirą kambarį. Kartais miegojo jo kambaryje, kur yra televizorius, bet miegojo atskirose lovose. Kai dukros gyveno pas mamą, tai jis telefonu joms pastoviai skambindavo, duodavo pinigų. Dukros jam skundėsi, kad mama girtauja, jomis nesirūpina. Kai A. gulėjo ligoninėje, tai jis ją lankė, vežė vaišių, ja rūpinosi, guodė. A. su juo taip pat normaliai bendravo.
Kai mergaitės pas jį vasarojo, tai į (duomenys neskelbtini) ar pasivaikščioti eidavo kartu su S. arba dviese. Kartą jis buvo leidęs A.i dienos metu vienai išeiti į (duomenys neskelbtini), bet ji neužilgo grįžo atgal.
A. su kruvinom kelnėm matė 2013m. liepos mėnesį. Klausė kas atsitiko, gal susirgo mėnesinėmis, tačiau ji pagalbos atsisakė. Tuo pokalbis ir baigėsi. Kaltinamasis kategoriškai neigia atlikęs bet kokius tvirkinamuosius veiksmus dukters A.s atžvilgiu. Būdavo atvejų, kad tėviškai paglostydavo A., kartais pabučiuodavo, bet daugiau nieko nedarydavo. Visus jam pareikštus kaltinimus kategoriškai neigia.
Nukentėjusioji A. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2013 metais vasarą susipyko su tėvu, jis buvo girtas. Ėjo į (duomenys neskelbtini), kur prie jos priėjo J., pradėjo plėšti rūbus, džinsus, maikę. Sakė jai tylėti. Ji bandė šaukti, bet nepavyko nieko prisišaukti, bandė smaugti, paėmė už kaklo rankomis, liepė tylėti, kitaip pasmaugs. Ji verkė. J. buvo ant jos. Ji gulėjo ant nugaros. Numovė kelnaites ir įkišo varpą. Ji priešinosi, spardėsi, draskė veidą, bet jis vis tiek tą patį darė. Kai įkišo varpą, jai skaudėjo. Kišo daugiau kartų nei vieną kartą. Sakė niekam nesakyti, kai kišo. Neilgai tai tęsėsi, apie 20 minučių. Tėvas prisijungė tą patį vakarą. Nenori pasakyti, nes ją tėvas užmuš, ji bijo tėvo. Tą patį vakarą ją ir tėvas išprievartavo, tą patį vakarą priėjo tėvas. Apsisuko atgal bėgti, nurengė J., o tėvas išprievartavo. Jie abudu išprievartavo ją (duomenys neskelbtini). Tai vyko liepos 29 dieną 21.00 valandą. Ji verkė 20 minučių. Norėjo skambinti į policiją, bet persigalvojo. Prieš tą įvykį, tėvas ją liesdavo, krūtinę, kojas. Pradėdavo liesti nuo kelių ir eidavo į viršų. Liesdavo kirkšnis, liesdavo kojas, spaudė vieną krūtį. Suspaudus kartais skaudėjo. Tris kartus taip buvo. Tai vyko 2013 metų vasarą namie (t. 1, b. l. 22 - 24).
Nukentėjusioji A. P. parodymų patikrinimo vietoje metu savo parodymus patvirtino, ji parodė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančią vietą, kur ją išžagino J. V.. Taip pat parodė kurioje vietoje ir kaip ją išžagino tėvas E. Š., padedant J. V. ( 1 t., b. l. 46– 48).
Specialisto išvadoje Nr. G297/14(02), nurodyta, kad A. P. kūne šviežių sužalojimų nėra, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Sužalojimų, kurie nurodytų prievartinį lytinį aktą, nėra. A. P. mergystės plėvėje rasti seni plyšimai (1 t., b. l. 40–41).
Specialisto išvadoje Nr. pG970/14(02), nurodyta, kad A. P. yra turėjusi lytinių santykių, į ką nurodo seni mergystės plėvės plyšimai (1 t., b. l. 44 ).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės metu nustatyta, kad A. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į jos amžių, individualius psichologinius ypatumus, byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo pakankamai teisingai suvokti su ja atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų pobūdį, tačiau ribotai suvokė jų reikšmę.
A. P., įvertinus turimas žinias, jos amžių, individualius psichologinius ypatumus, būseną (fizinis silpnumas, išgąstis), situacines aplinkybes (įvykio netikėtumas; vienas įtariamųjų - jos tėvas), mėgino priešintis su ja atliekamiems seksualinio pobūdžio veiksmams (bandė šaukti, išsilaisvinti, pabėgti, verkė, draskė veidą, spardėsi), tačiau efektyviau priešintis tiems veiksmams jai nepavyko.
A. P., atsižvelgiant į jos amžių ir protinio išsivystymo lygį, gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti. A. P. gebėjimą duoti parodymus veikia daugelis faktorių, dėl kurių atsiranda skirtingumai apibūdinant neesmines aplinkybes. Tuo pagrindu rekomenduojama atsižvelgti į A. P. duodamus parodymus apie esmines („centrines", arba įvykio dalyvių ir jų veiksmų) aplinkybes.
Šiuo metu A. P. pakankamai teisingai suvokia lytinio potraukio ir lytinių santykių esmę, t. y. įvykio metu su ja atliekamų veiksmų pobūdį.
A. P., duodama parodymus, įvykių aplinkybes nurodo realistiškai; abejoti, jog šių aplinkybių ji nėra patyrusi asmeniškai, nėra objektyvaus pagrindo (objektyvių duomenų).
A. P. natūraliai nėra būdingas padidintas polinkis į įtaigumą, artimų asmenų nurodymų besąlygišką vykdymą, tačiau tais atvejais, kai jai yra daromas poveikis, naudojamas psichinis smurtas (grasina artimųjų susidorojimu ir kt.), A. P. linkusi pasiduoti tokiam poveikiui, nes neturėdama pakankamos patirties, ji nesugeba objektyviai ir visapusiškai įvertinti kitų elgesio ir konkrečių situacijos pasekmių. Visa tai gali paaiškinti, kodėl A. P. skirtingai nurodo įvykių aplinkybes, jų neatskleidžia ir kt. (arba kitaip tariant, atsiranda melas). A. P. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti; jai labiau būdingas apsauginis fantazavimas kaip psichologinės gynybos mechanizmas (jo dėka ji gali įsivaizduoti palankų, teigiamą gyvenimą ar aplinkybes bei užsimiršta apie jai emociškai nepakeliamą tikrovę).
Nustatyta, jog A. P. buvo daromas poveikis ne byloje nagrinėjamų įvykių turinio atžvilgiu, bet tikslu, kad niekam apie juos nepasakotų, arba kad atsiimtų savo parodymus, juos pakeistų ir kt. A. P. parodymus reikalinga vertinti atidžiai, kadangi kalbėdama apie byloje nagrinėjamus įvykius skirtingiems asmenims, ji nurodo skirtingas neesmines detales, tačiau pagrindines įvykių detales nurodo gana nuosekliai (įvertinus ilgą laikotarpį, praėjusį nuo įvykio iki jos apklausos).
A. P. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas F 43.1; vidutinio sunkumo depresijos epizodas F 32.10, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais, t. y. - patirta seksualine prievarta. Konstatuojama, jog pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ A. P. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1.
A. P. daugiau apklausti, jai toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose nerekomenduojama.
A. P. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas F 43.1; vidutinio sunkumo depresijos epizodas F 32.10. Byloje nagrinėjamų įvykių pasekmės gali pasireikšti ir ateityje - gali paveikti santykius su kitais asmenimis, socialinę jos adaptaciją, gali kartotis suicidiniai bandymai. A. P. rekomenduojama tęsti psichologo konsultacijas, orientuotas į psichotraumuojančios patirties įveiką (1 t., b. l. 63–92).
Teisiamajame posėdyje apklausta komisijos narė A. Š. ir R. D. patvirtino duotą išvadą ir paaiškino, kad nukentėjusiąja A. P. reikia tikėti.
Liudytoja L. P. parodė, kad E. Š. yra buvęs sugyventinis, tačiau su juo ryšius nutraukė daugiau nei prieš 9 metus. Ryšius su E. Š. nutraukė po to, kai jis išprievartavo savo brolio dukrą. Su juo susilaukė dviejų dukrų, t. y. A. P. ir K. P.. Kaltinamąjį J. V. pažįsta, jis gyveno kaimynystėje. Dukra A. nuo trijų metų, maždaug du metus gyveno pas jos mamą G. kaime, o dukrą K. augino pati. Gyvenant su E. Š., abu vartojo alkoholį, mušdavosi. Tuo metu niekur nedirbo, tačiau vertėsi ūkiškai. A. lankydavo, nuvažiuodavo kartą į savaitę ar kas dvi savaites. tai mama su mergaite pas ją atvažiuodavo. A. būdavo uždara. E. Š. iš pradžių su A. santykių nepalaikė, paskui dovanomis prisiviliojo. E. Š. nei karto nebuvo nuvažiavęs pas A., jis tik matydavo, kai mama atvažiuodavo su ja. 2007 metų gale išsikraustė iš A. k. ir su dukra K. apsigyveno G. k. E. Š. neteikė jokio išlaikymo dukroms. Po kurio laiko susirado kitą vyrą, su kuriuo pradėjo kartu gyventi, susilaukė dar dviejų vaikų. Dukra A. nuo pirmos klasės buvo uždara, nekalbėdavo. A. mokytis sekėsi neblogai, ji domėjosi tik muzika.
Liudytoja parodė, kad po to, kai E. Š. buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, pradėjo skambinti dukroms. Jos slėpdavo tai, kad joms skambina tėvas. Slėpdavo todėl, kad ji buvo uždraudusi bendrauti, nenorėjo, kad jie bendrautų. Tai darė todėl, kad buvo girdėjusi visokių kalbų apie tai, jog E. Š. su motina guli lovoje. Dukra A. su tėvu dažniau pradėjo bendrauti, kai ji buvo šeštoje klasėje. Iš pradžių bendravo telefonu, po to ir susitikdavo.
Apie išprievartavimą sužinojo 2013 m. gruodžio 31 d., kai A. buvo 13 metų. Tuo metu dukra A. buvo gydoma (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad A. buvo išprievartauta jai pasakė jos mama, kai abi važiavo lankyti A.. Iki to laiko neturėjo jokio įtarimo, kad taip galėjo atsitikti su A.. Ligoninėje ji A. neklausinėjo apie įvykį, tačiau pati A. paklausė jos ar ji žino. A. sakė, kad ji išprievartauta. Po ko ji A. pradėjo klausinėti kaip tai atsitiko, tačiau A. susinervavo ir nieko nepasakojusi nuėjo pas sesutę vaistų. Jos slaugytoja prašė A. nieko neklausinėti ir nenervuoti. Ji klausė slaugytojos ar, tai tiesa ką kalba A., ji atsakė, kad tiesa.
Taip pat liudytoja parodė, kad A. į klinikas pateko dėl to, kad neva ėjo žudytis į prūdą. Ji klausė A. dėl ko ji taip darė, tačiau ji neigė norėjusi nusižudyti. Dėl A. uždarumo lankėsi pas psichologus. A. buvo nustatytas sunki depresija. A. (duomenys neskelbtini) buvo gydoma 3 kartus, nes buvo persipjovusi rankas, vartojusi vaistus. A. sakė, kad ją išprievartavo ir liepė daugiau neklausinėti. Paskui ji dukters klausė ar gali pasakyti kas ją išprievartavo, o jei nenori sakyti, tai prašė bent parašyti ant lapelio. A. pasakė, kad J., o paklausus kuris J., atsakė, kad iš A. kaimo, k., kad viskas buvo 2013 m. vasarą, atostogų metu, tikslios dienos nepasakė, prie (duomenys neskelbtini). Ji A. sakė, kad negali taip būti, nes ji ten gyveno, pažinojo jo motiną bei jį patį. A. po to nieko nesakydavo, susinervindavo ir tylėdavo. Apie tai, kad A. gali būti išprievartauta policijai pranešė klinikų administracija.
2013 m., kai baigėsi mokslo metai, A. išvažiavo pas tėvą. Tai buvo maždaug birželio viduryje. Dukros susiskambindavo su G. Š. - E. broliu, jis nevartoja alkoholio, todėl mergaites prižiūrėdavo. G. normalus žmogus buvo, apie jį jokios kalbos nesklido, jis savo dukrą prižiūri. Dukrų pasiimti atvažiavo G.. Jos su savimi turėjo mobiliuosius telefonus, kiekvieną dieną su jomis susiskambindavo. Su savimi pasiėmė rūbų, valgyti, pinigų. A. pabuvo nepilnai savaitę laiko. Po to buvo išvažiavusios ir antrą kartą. Antro išvažiavimo metu skynė serbentus pas ūkininką P.. Pabuvusios savaitę laiko, dukros grįžo patenkintos, viskas buvo gerai. Paskui joms paskambino pusseserė S. ir paprašė, kad vėl atvažiuotų. Dar skambino ir ūkininkas, kuris prašė leisti mergaites skinti serbentus. Joms sutikus, mergaitės kurį laiką gyveno pas jį, ten joms buvo duotas kambarys. Antrą kartą jų atvažiavo paimti G. su kaimynu. Pirmą kartą, kai buvo išvažiavusios, tai gyveno pas tėvą, o antrą kartą mergaitės gyveno pas ūkininką P..
Liudytoja parodė, kad ji su O. Š. ryšių nepalaikė, nes ji piktnaudžiavo alkoholiu. Jis su buvusia anyta nelabai sutardavo. Mergaitės, kai skynė serbentus, gyveno pas ūkininką, bet dieną kai būdavo karšta nueidavo pas Š, tačiau ten nenakvodavo. Jas namo parveržė tas pats ūkininkas pas kurį skynė serbentus. Per tą laiką, kol jos buvo pas ūkininką, ji jų nematė, bet kalbėdavo kiekvieną dieną telefonu. Iš ūkininko grįžo maždaug liepos viduryje. Grįžusios džiaugėsi, parsivežė lauktuvių ir pinigų. Mobiliojo ryšio telefonus 2013 m. vasarą dukroms padovanojo jų tėtis. Po grįžimo A. labai nenorėjo niekur eiti iš namų. Dėl to jai kilo įtarimas, nes į mokyklą ji ėjo, o į lauką jau nenorėjo eiti. Klausdavo, kodėl neina, tai atsakydavo, kad nenori, tingi ir daugiau namie būdavo. Liudytojos teigimu, ji įtarimų neturėjo, kad A. būtų išprievartauta, nes sesuo K. su ja visur kartu vaikščiodavo. Kadangi K. atviresnė, tai ji klausdavo gal ji ką nors žino, tačiau ir K. nieko nežinojo.
Į A. aiškintis dėl išprievartavimo nevažiavo, nes jai skambino G. Š. ir priekaištavo, ką ji prirašiusi. 2014 m. A. buvo patalpinta į (duomenys neskelbtini), nes ji jai buvo negera, sakė, kad nenori namo. Iš K. ji namo nebuvo grįžusi, nes iš karto į (duomenys neskelbtini) važiavo. Ji A. lankydavo, dažnai bendraudavo telefonu. Kiek jai žinoma, E. Š. į (duomenys neskelbtini) namus nebuvo nuvažiavęs. A. ir V. buvo prigėrusi kažkokių tablečių. Ją gaivino, vežė į (duomenys neskelbtini), o paskui atvežė į K., išplovė skrandį. Ryšius su A. iš pradžių palaikė per g.. Taip reikėjo, nes nenorėjo nervinti A.. Buvo nuvykusi A. aplankyti ir į D.. A. susitikimų metu klausinėdavo apie namus. Apie E. Š. niekuomet neklausdavo. Nusiskundimų iš (duomenys neskelbtini) namų dėl jos elgesio negaudavo, g. sakydavo, kad A. nuotaikos labai keisdavosi.
Liudytoja parodė, kad kai A. gulėjo ligoninėje, tai E. Š. ją lankė, vaišių atveždavo. Kartą atėjusi aplankyti A., pas ją rado atvykusius E. Š. ir A. R.. Tada ji su A. išėjo į koridorių. Tuomet A. klausė, ar tiesa, jog ji išprievartauta. A. atsakė, kad jai buvo gėda pasakyti. A. yra melavusi, bet ji nežino net kuo tikėti. Klausė A. apie E. Š., bet ji liepė baigti klausinėti. Pokalbių metu A. susinervina, po ko reikia vartoti vaistus, prasideda nerimas.
Be to, liudytoja parodė, kad dukros į A. 2013 m. vasarą buvo išvažiavusios ir trečią kartą, bet pabuvo nepilną savaitę. Tai buvo liepos viduryje. Tuomet jas iš ten parsivežė mama A. P.. Po šio karto dukros ten važiuoti nenorėjo. Apie J. V. nieko blogo pasakyti negali. Apie jį jokios kalbos nesklido, jis jokios draugės neturėjo. Vaikino A. tikrai neturėjo, nes jos ir telefoną tikrino, bet nieko nerado. Šiuo metu duktė A. jaus suaugusi, gyvena ir dirba užsienyje. Jai grįžus namo, bandė užmegzti pokalbį dėl šios bylos, tačiau A. kalbėti šia tema griežtai atsisakė.
L. R. R. parodė, kad E. Š. buvo jos sesers L. P. sugyventinis. L. su E. turi du vaikus – A. ir K.. D. A. nuo 3 metukų gyveno pas močiutę - A. P.. Tėvas E. Š. dukromis domėtis pradėjo tik 2013 m., grįžęs iš įkalinimo įstaigos, abiem dukroms padovanojo telefonus, nors iki tol jokio išlaikymo neteikė. A. paprasta, tik uždaro būdo mergaitė. 2013 m. vasarą ji buvo išvažiavusi pas tėvą. Po kažkurio laiko paskambino A. ir pasakė, kad nori labai namo. Kai A. parsivežė iš Š., tai ji buvo linksma, žaidė, pas ją liko nakvoti. Ryte išėjo namo pas mamą. Ligoninėje A. atsidūrė dėl to, kad bandė žudytis. Nežino dėl ko ji taip darė. Kadangi ji yra A. krikšto mama, tai jų santykiai artimi.
2013 m. vasarą, prasidėjus vasaros atostogoms, K. ir A. pas tėvą A. viešėjo ne vieną kartą. Jos labai norėjo važiuoti pas jį, nors jų motina nenorėjo, kad jos bendrautų su tėvu. Jai nėra žinoma, kad jis būtų skriaudęs mergaites, nes A. viešėjusi pas tėvą, grįžo namo patenkinta, paskui jos dar du kartus ten važiavo. Kalbant telefonu, A. sakė, kad skina serbentus, jog nori užsidirbti pinigų.
Taip pat liudytoja parodė, kad kai jos mama mergaites parsivežė iš E. Š. namų, sakė, kad rado išgėrusius E. Š. ir jo mamą. Parvažiavusi A. pasakė, kad grįžo dėl to, kad tėtis buvo išgėręs ir nepadaręs valgyti. Tą vakarą jos grįžo linksmos, dar žaidė. Paskui paskambino E. Š., K. kalbėjo su E. Š., o A. ne. A. klausė, kodėl nekalbėjo, ji atsakė, kad tėtis buvo išgėręs ir valgyti nepadarė. Joms grįžus, nieko keisto nepastebėjo, pas ją jos nusirengė ir miegojo, drabužiai nebuvo suplėšyti. A. veide mėlynių nepastebėjo. A. su jokiu berniuku nedraugavo ir K. jokio berniuko neturėjo. Jos permiegojo pas ją ir kitą dieną atsikėlę išėjo namo. (duomenys neskelbtini) buvo švenčiamas jos dukros gimtadienis, tai A. tą dieną buvo uždara, sėdėjo lauke, net torto nevalgė. Dar po kurio laiko A. pateko į (duomenys neskelbtini), apie tai ji pati pranešė telefonu. Ji A. lankė. A. pasakojo jai, kad žudydamasi norėjo pajuokauti. Kitą kartą ji buvo ranką susiraižiusi. Pasakius, kad taip negalima daryti, A. pasakė, kad norėjo pajuokauti. Tada ji prižadėjo savęs nebežaloti. A. nėra jai sakiusi, kad ją išprievartavo. Į g. namus A. išvežė, nes mamai apribojo teises. Mama K. ją lankę, o į g. namus buvo gal kelis kartus nuvažiavusi. Su A. jos susiskambina, žinutėmis susirašo. A. nuotaikos vis keičiasi, vieną kartą telefonu atrodo linksma, kitą kartą ji jau visai kitaip kalba, sako nuotaikos nėra.
Kai A. buvo gydoma (duomenys neskelbtini), buvo susipažinusi su kažkokiu berniuku, bet jį anksčiau išleido. Tas berniukas jai buvo žiedą padovanojęs. Apie prievartinius santykius ji nieko nežino. Sesuo L. pasakojo, kad vieną kartą bandė A. paklausti, tai ji atsakė, kad ji ją šantažuoja, klausinėja kažkokių nesąmonių ir sesuo paskui jos neklausė. A. dabar nori sugrįžti namo. Sesuo L. dabar normalų gyvenimą gyveną, alkoholiu nepiktnaudžiauja, dirba.
Liudytoja A. P. parodė, kad E. Š. kurį laiką gyveno su jos dukra L., turi dvi mergaites. Jie gyveno A. pas E. mamą, nuosavame name. G. Š. gyveno B.. G. turėjo dukrą S.. Kai E. išprievartavo brolio mergaitę S., jos dukra L. su vaikais grįžo gyventi pas ją į G.. Jai nežinoma ar E. palaikė ryšius su mergaitėmis, būdamas kalėjime. E. mama kviesdavo dukrą, kad važiuotų pas jį į kalėjimą, bet ji nevažiuodavo. Jos dukra L. gyvena atskirai, turi kitą draugą ir dar du vaikus.
Anūkės A. ir K. pas ją dažnai lankydavosi. Kai E. atliko bausmę, jis buvo atvažiavęs aplankyti dukrų. K. sakė, kad telefoną atvežė. Pirmą kartą anūkės pas E. Š. išvažiavo 2013 metų vasarą. Tą vasarą buvo išvažiavusios kelis kartus, ten skynė uogas. Kartą jai paskambino A. ir verkdama paprašė ją parsivežti. Dėl ko ji verkė neklausė. Klausė A. kodėl tėvas negali parvežti, tai sakė, kad neranda vairuotojo. Mergaičių nuvažiavo parsivežti vėlai vakare. Nuvykus į A. mergaitės jau laukė. Pasiėmė daiktus ir išvažiavo. Matė kaip jas išlydėjo E. Š., bet su juo nekalbėjo. Tą naktį mergaitės liko miegoti pas ją. Jų neklausinėjo kas nutiko.
Dėl ko A. bandė skandintis nežino. Apie tai, kad A. bandė skandintis, jai pasakojo L.. Kai nuvažiuodavo pas A. į ligoninę, jos neklausdavo. Kai lankė A. (duomenys neskelbtini), A. sakė, kad yra nėščia ir prašė niekam nesakyk. Apie tai tą pačią dieną papasakojo L.. Paskui jos vėl važiavo jos lankyti, tai A. vis juokėsi ir mamai nesakė. A. ja labiau pasitikėjo, bet ji vis tiek pasakė dukrai L.. L. nepatikėjo, galvojo gal ji pati išsigalvojo. Kai A. pasakė, kad ji nėščia, jos neklausė nuo ko ji nėščia. Ji pati nepatikėjo, galvojo gal ji pati sugalvojo. Paskui už kelių dienų su L. buvo nuvykusios aplankyti A.. Tada atvyko E. Š. su broliu ir jiems atvažiavus, A. nuotaika nepasikeitė, ji nenuliūdo.
Liudytojas D. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). A. P. 2013 m. lapkričio 1 d. buvo paguldyta į jo skyrių. Ji buvo gydoma tris kartus dėl vidutinio sunkumo depresijos. A. ketino žudytis, jautėsi niekam nereikalinga. Pirmą kartą A. aiškino, kad susipyko su patėviu, namuose buvo girtaujama, todėl ėjo skandintis. Antro gydymosi metu, 2013 m. gruodžio 25 d. A., budinčiam gydytojui – rezidentui K. T., pasisakė, kad prieš du mėnesius buvo išprievartauta, todėl manė esanti nėščia. Vėliau A. gydytojai – rezidentei A. D., pasakojo, kad yra patyrusi lytinę prievartą 2013 m. spalio mėnesį ir mamos pažįstamo vardu J.. Dėl to A. buvo atliktas nėštumo testas, kuris buvo neigiamas. Vėliau A. nurodė, kad lytine prievartą patyrė iš pažįstamo J. bei močiutės (duomenys neskelbtini). Prievartos patyrimo laikas skyrėsi, bet paskutiniu metu buvo teigiama, kad tai buvo 2013 m. vasarą.
Taip pat liudytojas parodė, kad tikslai neprisimena ką sakė A., bet kiek įmanoma stengiamasi viską surašyti. Priežastys savęs žalojimo arba noro žudytis visą laiką yra kompleksinės ir niekada nėra vienos priežasties. Konkrečios vienos priežasties negali nurodyti, jei ji patyrė seksualinę prievartą, tai turėjo įtakos jos blogesnei savijautai, bet ne vien tai, nes kiek žino ji ir (duomenys neskelbtini) gyveno. Jei galvojant apie depresinę nuotaiką, tai ta nuotaika gali pablogėti, tai pagerėti gydymo eigoje. Konkrečiai kalbant apie savęs žalojimą, galėjo būti nuotaikos pablogėjimas. Jei nėra aprašyta dokumentuose, tai negali detaliai prisiminti tos dienos įvykių. Patiriant lytinę prievartą, savęs žalojimas yra būdingas elgesys. Savęs žalojimas dažnai pasitaiko depresijos atveju ir patyrus seksualinę prievartą. A. buvo diagnozuota depresija, tai bendras būsenos vertinimas, tačiau vaikas gali turėti įvairių motyvų. A. blogai jautėsi, sirgo depresija ir save žalojo, o depresiją gali sąlygoti įvairiausi faktoriai ir prievarta ir kitos. Ji žalojo save dėl to, kad sirgo depresija. Buvo keli gydymo etapai. Pirmą kartą ji pasakė rezidentui apie prievartą 2013 m. gruodžio 25 d., vėliau jie tai analizavo. Kiekvieno gydymo metu viskas yra fiksuojama gydymo istorijoje ir ji lieka archyve. Viską ką ji pasakė gydymo metu, viskas užfiksuota ligos istorijoje. Kiekvieną kartą užvedama nauja ligos istorija ir kiekvienu atveju sutrumpintai rašoma, tai kas iki tol vyko ir daugiau rašoma apie situaciją tuo metu.
Į kiekvieną vaiko pasakojimą žiūrima, kaip į nuoširdų vaiko pasakojimą ir po to daromos išvados. Gydytojo užduotis nėra aiškintis aplinkybes, jo užduotis patikėti tuo ką vaikas pasakoja ir jis stengiasi tai daryti.
Liudytojas K. T. (K. T.) parodė, tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) gydytoju rezidentu. Nors dirbo suaugusiųjų skyriuje, tačiau budėjimų metu tekdavo dirbti ir vaikų skyriuje. 2013 metų gruodžio mėnesį, galimai prieš (duomenys neskelbtini), jam budint ligoninėje, jį pakvietė personalas iš (duomenys neskelbtini). Buvo kviečiamas todėl, kad viena mergaitė, gulinti (duomenys neskelbtini), demonstratyviai pradėjo save žaloti, tiksliau ji smaugėsi polietileniniu maišeliu aplink kaklą. Jam atėjus į minėtą sektorių, jis ėjo pasikalbėti su paciente A. P.. Su ja kalbėjosi jos palatoje ir ji joje tuo metu buvo viena. Jam pasiteiravus, kas jai atsitiko, kodėl ji taip elgiasi, A. jam atsakė, kad jai skauda galvą ir ją pykina. Tuomet jam pasiteiravus kaip ji galvoja, kodėl ji taip jaučiasi, A. jam pasakė, kad ji galvoja, jog yra nėščia. Jis tuomet paklausė, kodėl ji taip galvoja ir kodėl ji taip yra įsitikinusi. T. A. pasakė, kad ji buvo išprievartauta. Tuomet jis paprašė papasakoti išprievartavimo aplinkybes. A. atsisakė tai daryti ir pasakė, kad nekalbės. A. nepaaiškino kodėl ji nenori apie tai kalbėti. Jis A. daugiau apie tai neklausinėjo. A. bendraudama su juo buvo nerimastinga. Jis paskyrė jai vaistų ir į jos ligos istoriją įrašė apie tai, kad ji bandė smaugtis polietileniniu maišeliu ir apie jos patirtą seksualinę prievartą. Daugiau jam neteko bendrauti su šia mergaite. Kadangi A. atsisakė su juo kalbėti apie jos patirtą seksualinę prievartą, todėl su bylos esme susijusių aplinkybių jis nežino.
Liudytojas E. F. parodė, kad J. V. gyvenantį A. kaime pažįsta keletą metų, nes pastaruosius du metu jis ateidavo pas jį dirbti. J. V. 2013 metų vasarą, nuo birželio iki rugsėjo dirbo pas jį namuose. Dažniausiai darbus pradėdavo apie 06.00 val. ir dirbdavo iki 12.00 val., paskui darydavo pertrauką iki 17.00 val., nes būdavo karšta, o nuo 17.00 val., toliau dirbdavo iki 23.00 val. J. visą laiką pareigingai dirbo, niekada nebuvo taip, kad neateitų dirbti arba išeitų darbo metu. J. visą laiką dirbo kartu su juo, jis net valgyti neidavo į namus, valgydavo pas jį. 2013 metų liepos 29 d., jis su J. dirbo namo kieme. Kiek prisimena tą dieną niekur nebuvo išvykęs ir turėjo dirbti su J. namuose. J. yra geras ir paslaugus žmogus, jo paprašius visada padeda nudirbti visus reikalingus darbus. Kiek žino, J. gyvena vienas ir jokia moteris pas jį nėra gyvenusi. Žino, kad jį globoja jo kaimynė R., nes pastaroji bendrauja su J. seserimi, todėl ji J. padeda pasirūpinti maistu, jis eina pas ją maudytis. E. Š. 2013 metų vasarą taip pat pas jį dirbo, tik jis dirbo apie savaitę laiko, liepos pabaigoje, rugpjūčio pradžioje. E. Š. buvo pasikvietęs, nes jis mokėjo betonuoti. E. Š. dirbti ateidavo blaivas. Apie tai, kad pas E. Š. buvo svečiuose jo dukros, jis žinojo, nes pats E. Š. vasaros metu jo prašė parvežti jo dukras į jų namus, esančius kitame kaime prie Rokų. Kaimo pavadinimo neprisimena. Mergaičių vardų nežino. Jas savo automobiliu vežė dienos metu, apie 14.00 ar tai 15.00 val. Pats E. Š. kartu nevažiavo, važiavo jo brolis G. tam, kad parodyti kelią iki mergaičių namų. E. Š. brolis G. sumokėjo už kurą. Vežant mergaites namo, jos tylėjo, su nieko nekalbėjo. Kad jos būtų išsigandusios ar susijaudinusios, to nepastebėjo. Šias mergaites namo vežė tik vieną kartą. Anksčiau, prieš mergaičių vežimą, jas buvo matęs tik pas E. Š. namo kieme. Be to, jos buvo atėję ir iki jo, kuomet E. Š. dirbo pas jį, jos prašė jo pinigų nueiti į parduotuvę. 2013 m. rugsėjo mėnesį matė mergaites pas E. Š., tiksliau matydavo jas einančias pas jį į darbą sulčių spaudykloje. J. pasisakė, kad jis yra kaltinamas E. Š. dukros išprievartavimu. Sakė, kad tai yra nesąmonė. Jis taip pat netiki, kad tai padarė J., nes mano, kad jis nežinotų ką su moterimi reikia daryti, jis yra labai lėtas.
Liudytojas K. P. parodė, kad apie įvykį girdėjo iš aplinkinių kalbų. 2013 m. liepos 7 ar 8 dieną, kai pas jį prasidėjo serbentų skynimas, E. Š. pasiteiravo ar jis sutiktų priimti jo dvi dukras skinti serbentų, kad jos galėtų užsidirbti pinigėlių. E. Š. dukros A. ir K. ateidavo pas jį kiekvieną dieną skinti uogų. Su jomis ateidavo ir jų dėdė G. Š. su savo dukra S. ir jie visi kartu skindavo uogas. A. su K. paskynusios uogas keturias dienas, išvažiavo pas savo mamą. Jis pradėjo domėtis pas E. Š., kodėl mergaitės neateina skinti uogų. Jis sakė, kad mergaitės išvažiavo todėl, kad joms reikia mokyklai gauti medicinines pažymas. Jis E. Š. paprašė, kad jis paskambintų savo dukroms dėl to, kad jos atvažiuoti skinti uogų, nes jos labai buvo darbščios, gerai dirbo, o ir žinodamas kokiomis sąlygomis jos auga, jis suprato, kad joms reikia užsidirbti pinigų. E. Š. jam pasakė, kad jis neskambins savo dukroms, kadangi jos nenori su juo kalbėti. Tada jis paprašė jam duoti mergaičių mobilaus ryšio telefono numerį ir pats paskambino mergaitėms. Telefonu kalbėjo su K. ir pakvietė jas atvažiuoti pas jį skinti uogų, tačiau ji atsisakė ir sakė, kad neturi laiko atvažiuoti, nes reikia ruoštis mokyklai. Suprato, kad jos visiškai važiuoti nenori, jog važiuoti nenori todėl, kad reikės gyventi vėl pas tėvą E. Š., kur gyvenimo sąlygos yra blogos. Pas E. Š. namai yra kaip „landynė“ ir ten pastoviai kiekvieną dieną yra girtaujama. Tuomet jis K. pasiūlė atvažiuoti pas jį skinti uogas ir gyventi pas juos name antrame aukšte kartu su jo giminaičių mergaitėmis, kurios tuo metu pas juos atostogavo. K. pasitarė su A. ir už kelių minučių jam perskambinusi pasakė, kad sutinka pas jį atvažiuoti. Jis tą patį vakarą nuvažiavo pas K. ir A. mamą ir jos atsiklausė ar ji sutinka išleisti pas jį dukras skinti uogų ir tokiu būdu užsidirbti pinigų. Mergaičių mama sutiko, todėl jas atsivežė pas save. Jos pas jį atvyko maždaug už penkių dienų nuo tada, kai jos išvyko iš savo tėvo E. Š. namų. A. su K. pas jį gyveno ir dirbo savaitę laiko. Ar jos per tą laiką buvo nuėjusios pas savo tėvą į namus, nežino. Dėl to kad pas jį gyvena ir dirba A. su K., E. Š. buvo labai nepatenkintas. Jis paskambino jam telefonu ir pradėjo grasinti, kad dėl to, kad jo dukros pas jį gyvena ir dirba, jam bus blogai. Jis buvo nepatenkintas dėl to, kad jos pas jį gyvena užsidirba, o jam neparneša pinigų. Jis dėl to jį buvo paskundęs mokesčių inspekcijai. Jo buvusiai sutuoktinei I. P., A. su K. pasipasakojo, kad joms atostogaujant pas tėvą E. Š., ten buvo girtaujama ir visus jų uždirbtus pinigėlius jis iš jų paimdavo ir išleisdavo alkoholiui. A. tai pat pasakojo, kad jos tėvas E. Š. prie jos priekabiavo, tai yra jis pagriebdavo už krūtinės norėdamas patikrinti ar ji padidėjo, suimdavo rankomis už sėdmenų. Kiek A. sakė, E. Š. tai darydavo tik A., kadangi ji vyriausia ir pradėjusi bręsti, prie K. jis nepriekabiavo. Iš A. pasakojimo suprato, kad jos skinti uogų nenorėjo atvažiuoti todėl, kad reikės gyventi vėl pas tėvą E. Š.. Mergaitėms baigus dirbti pas jį, jas pats parvežė į namus pas mamą. Kol pas jį buvo mergaitės, jos padirbėjusios eidavo pailsėti, eidavo pasivaikščioti į (duomenys neskelbtini). Mergaitės visada vaikščiodavo dviese, arba trise su pussesere S.. Niekada nematė, kad jos būtų kur išėję vienos. Kai jis išvežė mergaites pas mamą liepos mėnesio pabaigoje, daugiau kaime nematė. Taip pat liudytojas parodė, kad J. V. yra labai lėtas ir ramus žmogus, piktnaudžiaujantis alkoholiu. J. kiek žino jokios moters nėra turėjęs ir su ja nėra gyvenęs. Jis turbūt net nežinotų ką reikia daryti su moterimi kaip vyrui. Todėl jis išžaginti E. Š. dukros negalėjo. Kiek žino pats E. Š. yra teistas už savo brolio G. dukros S. išžaginimą, kalbama, kad jis ir dabar S. esant jau pilnametei su ja miega vienoje lovoje. Pačios mergaitės jam pasakojo, kad 2013 metų vasarą, jos pirmą kartą atvyko pas tėvą pabūti ir anksčiau jos nėra pas jį buvusios. Kol mergaitės dirbo pas jį nepastebėjo, kad kuriai nors vienai būtų blogai. Jos abi visada buvo linksmos ir nieko nesiskundė. Nepastebėjo, kad kas nors būtų buvę joms negerai. Taip pat nepastebėjo kad jo rūkytų ar alkoholį vartotų.
Liudytoja O. Š. parodė, kad E. Š. yra jos sūnus. Jis turi dvi dukras - A. ir K.. A. su K. pas juos vasarodavo ne vieną kartą. Būdavo dviračiais važinėja, kai tėvas paprašydavo gražiai, tai darže truputį paravėdavo. Buvo, kad jo abi uogas skynė. Vienu metu skindamos uogas pas ūkininką gyveno. Kai mergaitės gyveno pas ūkininką, ateidavo ir pas juos. Ūkininkui reikėjo, kad uogas skintų, todėl jis nuvažiavo pats ir išsiprašė pas mamą, jas parsivežė. Mergaitės vis tiek ateidavo, sakė, kad nenori ten būti. Pas ją namuose ne visada girtaujama. Po O. šventės, t. y. liepos 27 d. ar 28 d., atvažiavo mergaičių močiutė ir jas išsivežė. Sakė, kad reikia ruoštis dėl mokyklos, pas daktarus eiti. Mergaitės norėjo pas ją svečiuotis. Būdamos pas ją, mergaitės nesiskundė, kad jas kas skriaudžia. Sūnus E. nepiktnaudžiauja alkoholiu. Mergaitės nepasakojo, kad tėvas prie jų „lenda“, čiupinėja. A. yra lėtesnė. J. V. gyvena kaimynystėje. Jis pas juos niekada nenakvojo. J. iki 2013 m. gyveno su mama, po to, kai ši mirė, gyvena vienas. Jam padėdavo jo seserys, kaimynė J. D..
Taip pat liudytoja parodė, kad A. mama L. pas ją gyveno su E.. Kai E. kalėjime sėdėjo, įtarė, jog L. jam buvo neištikima. Ji negirdėjo, kad E. skriaustų vaikus. A. labai retai su kuo nuoširdžiai bendrauja. Ji yra uždara. Ji ėjo į mokyklą, tai mokytoja sakė, kad su visais vaikais randa bendrą kalbą, o su A. neįmanoma. Ji klausdavo, ko ant mamos pyksta, sakė, kad geria. Tą vasarą A. su K. bendravo su pussesere. Pusseserė vyresnė, bet nelabai sveika. K. su ja gražiai bendrauja, o A., kai aplinkiniai girdi – gražiai kalba, o kai išeina kur toliau, tai negražiai šneka. Jai dėl tokio A. elgesio skundėsi S.. A. mėgsta pameluoti. Ją ne vieną kartą sugavo meluojant. Kai buvo K. pas akių gydytoją, tai E. ją nusivedė į vaikų skyrių. A. buvo ranką įsibrėžusi, atseit žudėsi. Prašė taip nedaryti, A. pažadėjo daugiau taip nedaryti.
Liudytoja I. Z. P. parodė, kad ji su buvusiu sutuoktiniu ūkininkauja, augina juoduosius serbentus ir avietes. Vieną vasarą uogų rinkti buvo atėjusios ir E. Š. dukros. Iš pradžių mergaitės ateidavo su dėde G.. Paskui pasitarė su vyru ir pasiėmė mergaites pas save. Vyras nuvažiavo, su motina jų pasitarė ir atsivežė pas juos. Jos kaip ir atostogavo, ir skynė uogas. Padarydavo pusryčius, jos antram aukšte gyveno. Ji nieko blogo nematė iš jų pusės. Išeidavo retkarčiais į (duomenys neskelbtini), susiskambindavo su kažkuo, kartais nakvodavo pas močiutę. Jos pačios norėjo pas juos būti, nes sakė pas Š girtuokliaujama. Kiek žino, G. Š. negeria. Jai teko su mergaitėmis bendrauti. Apie šeimą nieko nepasakojo. Žiūrėdavo televizorių, skaitė knygas. Girdėdavo, kad telefonu skambindavosi, bet nelindo į asmeninį gyvenimą. Nuo liepos pradžios mergaitės ateidavo retkarčiais. Antrą kartą mergaitės atvažiavo liepos viduryje arba antroje mėnesio pusėje, tiksliai neprisimena. Pirmą laikotarpį mergaitės nesiskundė, kad pas močiutę būtų kas nors negerai, kad skriaudžia, priekabiauja. Jie pasiūlė mergaitėms apsigyventi pas juos. Mergaitės nueidavo pas močiutę. Tik prašė, kad praneštų, jei negrįš pas juos, nakvos pas močiutę. Tai pranešdavo. Eidavo dažnai į (duomenys neskelbtini), ten gal su S. susitikdavo. (duomenys neskelbtini) yra prie jų, prie (duomenys neskelbtini). Tai (duomenys neskelbtini) toks, žmonės gausiai lanko, daug poilsiautojų, t. padaryti, g. p., (duomenys neskelbtini) matosi. Būdavo, kad mergaitės negrįždavo pas juos nakvoti, bet pranešdavo, kad nakvos pas močiutę. Kai grįždavo po nakvynių pas močiutę, nieko blogo nesakė. Jos visada juokėsi, krykštavo. Jokių vaikinų neateidavo. Užbėgdavo nebent uogų skynėjai, jauni berniukai. Apie išprievartavimą ji sužinojo iš G.. Papasakojo, kad A. išprievartavo vaikinas ar kas, kur kartu bendravo. Nežino, koks tai vaikinas, lyg G. baliavojo ar kaip. Smulkių detalių neprisimena. Pasakė, kad kažkur yra gydoma.
Taip pat liudytoja parodė, kad ir S. ateidavo pas juos. Matė, kad ji nepilnavertė mergaitė. G. ją prižiūrėdavo, rūpinosi. G. sakė, kad nesuvaldo S., kartais pamato, kad ji pas brolį lovoje. G. tvarkingas vyras, jiems padeda, uždarbiauja. Apie E. irgi nieko blogo negali pasakyti. Mergaitės yra sakiusios, kad tėvas kartais prašo pinigų cigaretėms. Sakė geriau iš karto joms neduoti pinigų, jos pasitaupys ir paskui apsipirks mokyklai. Mergaitės nenorėjo pas Š nakvoti, nes ten girtaujama ir ten sąlygos ne kokios. Pas ją ir dušas, ir televizorius, ir ramybė, kitokios sąlygos. Kad kas skriaustų, nei jai, nei jos vyrui niekada nesakė. A. nesakė, kad tėvas prie jos priekabiauja. Nėra girdėjusi kalbų, kad E. Š. priekabiautų prie vaikų. A. buvo uždara mergaitė. Daugiau K. viskam vadovavo, linksmesnė buvo. Buvo jaunatviškos mergaitės. Nematė, kad piktnaudžiautų alkoholiu ar rūkytų. Sužinojusi apie A. gydymą ligoninėje, labai nustebo. Neįsivaizduoja, kas galėjo ją nuskriausti. A. bendraudavo su tėčiu telefonu, juokdavosi, viskas buvo normalu. Iš močiutės grįždavo su ledais, sakė, kad tėtis pavaišino. Tėvas lyg ir telefoną nupirko. Jų tarpusavio santykiai buvo normalūs. Buvęs sutuoktinis jai sakė, jai sakė, kad A. kažkas išprievartavo lyg G., ar vaikinas iš G.. Apie tai ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, nes apie tai su niekuo nekalbėjo. Ji klausė, kada tai buvo, sakė lyg link žiemos. Neprisimena tiksliai kaip aptarinėjo tą įvykį. Buvo toks įvykis, kai kažkas paskundė juos Mokesčių inspekcijai. Tai 2014 m. liepą ar rugpjūtį, tačiau ji smulkiau apie tai nežino, nes viską tvarkė buvęs sutuoktinis. Galėjo būti, kad tai padarė E. Š., tačiau jam jokio piktumo nejaučia.
Liudytoja S. M. parodė, kad pažįsta A. P., su ja yra bendravusi. Jai pagal darbo funkcijas priklauso (duomenys neskelbtini), kur gyveno A. šeima. L. P. yra A. P. mama. Mamos sugyventinis R. N.. Nuo 2006 metų žinoma šeima dėl socialinių įgūdžių stokos. Buvo ir smurto atvejų, ir nepriežiūros atvejų. Teko tuose namuose būti, tėvus, kitus vaikus pažinoti. 2013 metų lapkričio mėnesio pabaigoje gavo informaciją iš (duomenys neskelbtini), kai buvo paguldyta A. dėl suicidinių minčių. Tarnyba aiškinosi buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini). Reikėjo pažiūrėti jos emocinę būseną. Kalbėjosi su A.. Buvo aiškintasi, ar ji nenori gyventi namuose, dėl kokių priežasčių ir kokie tolimesni veiksmai. Kreipėsi į prokuratūrą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kai A. buvo (duomenys neskelbtini), buvo sprendžiamas klausimas dėl g., nes ji išreiškė nenorą būti namuose. Bendraujant su A., ji buvo uždara. Reikėjo daug kartų klausti, reikėjo skirti daug dėmesio, kad atsakytų į klausimą. Ji norėjo gyventi pas močiutę, pas mamos sugyventinio R. N. mamą. Močiutė atsisakė būti g.. Buvo nuspręstą ją apgyvendinti (duomenys neskelbtini). Jų tikslas buvo paskirti g. ir, kad būtų specialistas psichologas, nes reikėjo kompleksinės pagalbos. (duomenys neskelbtini)i tai turi ir tai galėjo užtikrinti. Stengėsi apgyvendinti A. toliau nuo namų, nuo įtakos. Įtaką darė A.s močiutė, mama, mamos sesuo. A. gimimo liudijime duomenų apie tėvą nėra. Visi teigė, kad E. Š. yra biologinis tėvas, niekas to neginčijo. Vėliau A. buvo patalpinta (duomenys neskelbtini). Kas pusę metų vykdo g. peržiūrą. A. emocinė būsena ir dabar bloga.
Taip pat liudytoja parodė, kad (duomenys neskelbtini) intensyviai lankosi toje šeimoje, nes yra dar trys vaikai. Pirmiausia, kai pradėjo bendrauti su A., ji jai sakė, kad ją išprievartavo kaimynas J.. Tai pasakė (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo su tyrėja, vyko apklausa. Tai buvo pati pirminė apklausa. Jie kreipėsi raštu į prokuratūrą. Ji asmeniškai apie išprievartavimą sužinojo tada, kai buvo apklausoje (duomenys neskelbtini). Tada įvardintas buvo asmuo, kurį A. nurodė. Į apklausą (duomenys neskelbtini) vyko, nes buvo kviečiama tyrėjos V. V.. Šios apklausos metu ji bendravo su A. antrą kartą. Pirmą kartą jai A. nieko nepasakojo, pokalbis vyko daugiau iš jos pusės, A. praktiškai nekalbėjo. Ji jos iki to laiko nebuvo mačiusi. Ji buvo labai tyli, rami, žiūrėjo su nepasitikėjimu. Ji pasakė, kad nenori gyventi namuose. Ji davė laiko apsispręsti ir po to išreiškė savo nuomonę raštu. Ji klausė, dėl ko nenori gyventi namie. A. praktiškai nekalbėjo. Sakė, kad norėtų pas močiutę, R. N. mamą. A. ją įvardino kaip močiutę. Dėl ko dokumentuose nėra įrašytas biologinis tėvas, ji domėjosi. Buvo pokalbis su A. mama (duomenys neskelbtini), kai vyko K. P. apklausa. A. mama nurodė, kad iš pradžių, kai gyveno kartu su E. Š., nedavė tėvystės, nes neturėjo laiko. Vėliau, kai išėjo iš tos šeimos, sąmoningai nedavė tėvystės, nes E. Š. buvo teistas už lytinio pobūdžio nusikaltimą.
Kai antrą kartą atvyko su tyrėja į (duomenys neskelbtini), palatoje buvo ji, tyrėja ir A.. Klausė, kas ją lanko, kas ateina. Paauglystė mergaitei ir socialinis apleistumas, informacijos stoka. Jai sunku apie moteriškus dalykus kalbėti. Apklausa vyko gal 2,5 val. Labai ilgai kalbėjosi. Ji pirmą kartą nurodė, kad ją išprievartavo kaimynas J.. Išprievartavo būnant pas tėvą vasaros metu. Nurodė, kad išprievartavo (duomenys neskelbtini). Sakė, kad visada dažniausiai būdavo su sese K. ir giminaite S., bet tuo metu ji buvo viena. Susipyko su K. ir nuėjo vakare ant suoliuko pasėdėti (duomenys neskelbtini). Pamatė ateinantį J.. Jis prisėdo prie jos ir gėrė alų. Nurodė, kad tuose krūmuose išprievartavo. Mes klausėme, ar ją užpuolė. Kai prieidavom iki tos vietos, tai A. užsidarydavo. Klausė, ar numovė kelnes. Nepasakojo smulkių aplinkybių. Matėsi, kad jai sunku. Ji nurodė, kad užspaudė burną, kad ji nerėktų, ir ji verkė. Klausė, ar žmonių nebuvo aplink. Sakė, kad negalėjo rėkti, niekas negirdėjo, nieko nebuvo. Klausė, ar tai pirmas kartas. A. nurodė, kad pirmas, kad buvo susitepusi triusikėlius, grįžo namo, susitvarkė ir niekas nepastebėjo. Klausė, ar kam sakė apie tai. A. sakė, kad nesakė niekam. A. gyvena A. tėvas, močiutė. Aiškinosi dislokacinę vietą, kaip jie gyvena. A. nurodė, kad yra namelis, yra pavėsinė, kur visi renkasi. Ten tėvas, močiutė, kaimynai geria. A. dar nurodė, kad yra troboje vienas kambarys, pereinama virtuvė, jei nori išeiti, turi eiti pro virtuvę. A. nesakė, kad ją motina siuntė pirkti stipraus alaus iš parduotuvės. Tokios aplinkybės nėra žinomos. Neatsimena ar A. įvardino J. pavardę. A. nurodė, kad J. gyvena šalia, dažnai pas tėvą ateina – kaip draugas ir kaimynas.
Buvo atvejis, kad tą pačią vasarą A. paskambino mamai ir pasakė, kad nori važiuoti namo. Ji neįvardino dėl ko. Mama jos nepasiėmė. T. A. paskambino močiutei, ji pasamdė automobilį ir išsivežė abi mergaites. Jei A. mama galėtų pasirūpinti tokios emocinės būsenos vaiku, suteikti pagalbą, nebūtų nustatyta globa. Buvo matyti, kad mama negalės pasirūpinti, neužtikrins vaiko saugumo, dėl to buvo skirta globa. Liudytoja parodė, kad dalyvavo ir (duomenys neskelbtini) vykusioje A. apklausoje. Apklausa buvo filmuojama, daromas įrašas, apklausa vyko labai ilgai. Kai buvo išjungti mikrofonai, A. sėdėjo ir pasakė, kad ją išprievartavo tėvas. A. buvo su ja atskirame vaiko apklausos kambaryje. Kaip tai pasakė, apklausa jau buvo pasibaigusi. Buvo jau nusiėmusios ausines. Jei neklysta, buvo lyg protokolas skaitomas ar kas. Apklausoje buvo padaryta pauzė. A. žodžiai buvo tokie : „mane iš tikrųjų išprievartavo tėvas“. Po apklausos A. klausė, ar jai palengvėjo, atsakė, kad taip. A. jautė kaltę kam ji tai pasakė, gal reikėjo pagailėti. Buvo daroma įtaka iš aplinkos. A. buvo gaila abiejų – J. ir tėvo. Bandė paaiškinti, kad ją nuskriaudė, jai sunku. Jos emocinė būsena yra tikrai labai bloga, turi būti specialistų apsuptyje. Paskutinis atvejis buvo, kad A. vėl vaistų prisigėrė. (duomenys neskelbtini) padarė labai didelę teigiamą įtaką A. – ji pasidarė linksmesnė. Ji kalbėjosi su A., ji nesakė, kad iš jos kas tyčiotųsi. Yra (duomenys neskelbtini) aplankymo aktai, specialistė kalbasi su visais vaikais, ir su A.. Kad jai nepatiktų, to nėra. Norėtų būti iki pilnametystės (duomenys neskelbtini), vėliau studijuoti socialinį darbą. Lyginant A. dabar ir tada, kai pamatė pirmą kartą, tai yra skirtumas. Anksčiau sakė, kad nemato prasmės, nenori gyventi, nusižudys. Pagalba jai yra suteikiama V.. Auklėtoja A. L. labai daug padeda, su ja A. daug bendrauja. Aišku, A. pasiilgsta savo šeimos, tai natūralu. Jai kyla klausimas, kodėl mama neskambina, kodėl nelanko. A. mama lanko tada, kai ji atsigula į (duomenys neskelbtini). A. jai nepasakojo, kad gulėdama (duomenys neskelbtini) turėjo berniuką. Ji pasakojo, kad žiedelį ir mobilų telefoną jai tėtis padovanojo. Sunku pasakyti, ar A. jai atsiveria. Liudytoja mano, kad ne. Jai A. nėra melavusi. Negali pasakyti, ar ji linkusi meluoti. Kiek jai teko bendrauti, tai A. yra kaip ir kiekvienas vaikas. Vieną kartą sako, kad nori būti socialine darbuotoja, gerai mokysis, kitą kartą klausia, ar gali pasisvečiuoti pas mamą. Yra taisyklės, kurios numatytos dėl susitikimų su tėvais. A. nepalaiko ryšio su sese K..
Dabar toje šeimoje nėra problemų dėl alkoholio. Kai L. P. nedirbo, tai ir buvo išgėrinėjama. Pagal savo supratimą L. prižiūri mergaites, jos turi kambarį, maisto pakanka. Ji nesuvokia, kad trūksta pasikalbėjimo, dėmesio. Problema – emocinio ryšio nebuvimas su vaiku. A. galbūt yra iš emociškai silpnesnių vaikų, nei K.. Pati mama sako, kad jos skirtingos, K. moka už save pastovėti. Buvo aiškinamasi, kodėl mama išleido mergaites su nakvyne pas tėvą. Mama nurodė, kad mergaitės norėjo. A. jai pasakojo, kad būdamas išgėręs, jai einant pro šalį, tėvas glostydavo jai šlaunis, krūtis. Ji taip sakė per apklausą (duomenys neskelbtini), kai buvo su tyrėja. Yra tėvo namuose bendra virtuvė, kai A. eidavo, tėvas ten su kuo nors sėdėdavo, perbraukdavo jai per šlaunis, krūtinę. Tėvas jos klausdavo, ar ji ne nėščia. Klausė, ar A. pripažįsta, kad E. Š. jos tėvas. Ji sakė, kad jai taip mama pasakė. Nėra nustatyta tėvystė ir nėra formaliai įrašytas tėvas. Ir tėvas, ir mama gali kreiptis dėl tėvystės nustatymo.
Taip pat liudytoja parodė, kad apklausa (duomenys neskelbtini) nebuvo sistemiška. Apklausa vyko ilgai. L. P. sakė, kad dukrą galėjo išžaginti E. Š.. A. nurodė, kad ji pirmiausia, kai gulėjo (duomenys neskelbtini), viską pasakė mamai. Mama nieko nedarė. Ji klausė mamos, kodėl ji nieko nedarė žinodama tokius dalykus. L. P. nurodė, kad yra spaudimas iš jos dabartinės aplinkos – močiutės, sesers – kam čia viską pradėti, nes pradeda gilintis vaiko teisių specialistai, socialinė darbuotoja, nenori šeimos viešumo. Ji vėliau sužinojo, kad buvo daromi nėštumo testai. Apie tai pasakė A.. A. buvo atliekamos ekspertizės. A. nesakė, kad ji nėščia, tik sakė, kad buvo atliekami nėštumo testai. A. nepasakojo, kad mokykloje ar kitoje aplinkoje turėjo berniuką, su kuriuo draugavo. Ji A. klausė, kaip A. su seserimi K. sutaria. Ir mama, ir pati A. nurodė, kad nėra geri santykiai su K.. Pati A. nurodžiusi, kad pas Š daugiausiai buvo su K., kartais būdavo dar kartu su S.. Tuo metu jos visur eidavo kartu. A. nurodė aplinkybes, kaip ji buvo prievartaujama. Nurodė, kad jai buvo užspausta burna, negalėjo rėkti, žmonių nebuvo. Ji sakė, kad jai numovė kelnaites, kad buvo pirmas kartas, tai nubėgo namo ir susitvarkė. Pirmą kartą išprievartavo kaimynas J.. A. tai buvo pirmi lytiniai santykiai. Liudytoja neprisiminė kaip sakė apie tėvo išprievartavimą. Negali pasakyti, ką A. turėjo omenyje sakydama, kad ją iš tikrųjų išprievartavo tėvas. Po apklausos teisme pas teisėją ji su A. daugiau nebendravo. A. atrado labai didelį ryšį su auklėtoja A. L..
Be to, liudytoja parodė, kad ji dalyvavo ir įvykio vietos apžiūroje (duomenys neskelbtini), nors protokole ir nėra jos parašo. Ją kvietė tyrėja. Nuvyko į (duomenys neskelbtini). Ten yra medinis takelis. A. nurodė vietą prie takelio, krūmus. Tačiau buvo susiklosčius tokia situacija, kad visai šalia vyko kažkokia ekskursija. Buvo vedėjas, ėjo žmonės, A. negalėjo susikaupti. Buvo smalsaujama. Vėliau tyrėja išsikvietė patrulius, uždarė praėjimus. Laikas buvo labai ilgas, A. pavargo. Piktybiškai žmonės trukdė. Dirbo su A. psichologė. Ji pati matė, kad bus sudėtinga. Važiavo į tą vietą, kurią nurodė A.. Tai buvo prie medinio takelio tolėliau paėjus. A. nurodė krūmus, kad viskas buvo apie 22 val. Buvo kilęs klausimas, kaip niekas negirdėjo ir nematė. Klausė, ar ji nešaukė. Sakė, kad buvo užspausta burna ir negalėjo šaukti.
Kai 2013 m. lapkričio mėn. A. buvo gydoma (duomenys neskelbtini), teko bendrauti su gydytoja E.. Buvo gauta informacija, kad paguldytas vaikas dėl suicidinių minčių. Gydytoja E. nepasakojo apie patirtą prievartą. Gydytoja nurodė, kad A. nenori grįžti namo. Gydytoja apie A. žudymosi priežastis nieko konkrečiai nenurodė, nors jos klausė. Apklausoje (duomenys neskelbtini) su tyrėja ji taip pat uždavė A. klausimus. A. pati pasisakė apie prievartą. A. nurodė, kad pereinamoje virtuvėje tėvas sėdėdavo su draugais. A. nurodė, kad tėvas perbraukė per krūtinę jai praeinant. Sakė, kad eidavo atsigerti vandens ar reikėdavo išeiti į lauką. A. tikrai nenurodė, kad tuo metu, kai tėvas ją glostė, J. sėdėjo su tėvu. Ji tik nurodė, kad J. būdavo toje virtuvėje. Apie glostymus A. pati pasipasakojo. A. tai vertino kaip nemalonų, jai nepriimtiną dalyką. Būnant A. (duomenys neskelbtini) su ja apie seksualinę prievartą nekalbėjo. Auklėtoja A. L. nurodė, kad A. pasipasakodavo, bet nesakė, konkrečiai ką. Įvykio vietos apžiūros metu A., nepasakojo visko smulkiai, tik tiek, kiek nufilmuota. Buvo trukdžių. Ji daugiau sakė teisme. Su G. N. jai teko bendrauti telefonu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl A. g.. Ji yra A. autoritetas, su ja norėjo A. gyventi. A. emocinė būsena susijusi vien tik su patirta seksualine prievarta. Anksčiau G. socialinė darbuotoja nieko blogo nepastebėdavo.
Apie A. santykius su tėvu sužinojo iš A. ir jos mamos. Iš mamos sužinojo per K. apklausą. Mama nurodė, kad ilgai nenorėjo leisti bendrauti su tėvu dėl ankstesnių įvykių, bet leido, nes tėtis prašė, vaikai neprieštaravo. Buvo mergaičių noras pabūti pas tėvą. L. P. nurodė, kad po įvykio jai kažkas skambino, prašė atsiimti pareiškimą. Nenurodė, kas skambino. L. nurodė, kad prasidėjo po to įvykio iš tėvo pusės brangūs pirkiniai – telefonas, žiedelis, buvo duodami pinigai. Kilo abejonės, dėl ko mergaitės ten nori važiuoti. A. apklausoje pasakojo, kad jai J. rašė žinutes ir tėvas skambino, rašė žinutes, buvo jos aplankyti klinikose. Sakė, kad neturi tų žinučių išsisaugojusi. A. nurodė, kad tėvas su J. ją aplankė ligoninėje. Sakė, jai skambino, nekeldavo ragelio, tada rašydavo žinutes. Klausė, kodėl taip darė – ji nepasakojo. K. A. su tėvu nenorėjo bendrauti. Kodėl pasikeitė santykiai su tėvu, jai nežinoma. A. sakė, kad nenori bendrauti. Liudytojos teigimu, ji tikrai atsimena, kad J. buvo atvykęs aplankyti A. ligoninėje su tėvu E. Š. kartu.
Liudytoja G. N. parodė, kad A. P. yra jos sūnaus R. N. sugyventinės L. P. dukra. Sūnus su L. gyvena jau daugiau nei 9 metus. L. su jos sūnumi turi du vaikus, dar ji nuo pirmo vyro turi dvi mergaites, tai A. ir K.. Sūnus su savo sugyventine ir vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Jie nuomojasi namo antrą aukštą kur nėra nei vandens, nei tualeto. Sūnus atvažiuodavo kartu su A. ir savo maža dukryte. K. rečiau atvažiuodavo pas ją į svečius. Pati pas juos į svečius į G. kaimą važiuodavo tik per šventes. A. buvo labai tyli ir uždara mergaitė, mažai bendraujanti, visiška priešingybė savo sesei K.. 2013 metų lapkričio mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, jai telefonu paskambino iš (duomenys neskelbtini), kurios nei vardo nei pavardės neprisimenu, ji tuomet pagalvojo, kad sūnaus ir L. vaikus nori atimti, kadangi juos pagavo geriančius, nes sūnus ir L. vedė blogą gyvenimo būdą, piktnaudžiavo alkoholiu. Tačiau skambinusi specialistė paaiškino, kad A. išreiškė norą gyventi pas ją. Jai specialistė paaiškino, kad A. guli ligoninėje (duomenys neskelbtini). Specialistė dar paaiškino, kad A. guli ligoninėje todėl, kad ji norėjo nusižudyti - skandinosi. Tuomet ji 2013 metų gruodžio mėnesį, Šv. Kalėdų antra dieną nuvažiavo aplankyti A. į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Su A. bendravo jos palatoje, ji tada viena joje buvo. Ji A. klausė dėl ko ji žudėsi, ji pasakė, kad jai taip užėjo ir daugiau nieko neaiškino. Ji jos daugiau ir netardė dėl ko ji žudėsi, nes suprato, kad ji gyvena nelabai geroje šeimoje ir, kad galbūt ji taip darė dėl blogų sąlygų gyvenant tokioje šeimoje. A. jai pasakojo, kad ji ėjo skandintis į prūdą ir, kad ją išgelbėjo sargas, kuris jai ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. A. minėjo, kad tai buvo antras kartas, kokiomis aplinkybėmis ir kur ji pirmą kartą skandinosi, nepasakojo, ji jos labai ir neklausinėjo. Dar A. minėjo, kad bandė pjaustytis venas, bet kur ir kada nesakė, lygtais tai darė ligoninėje. Žudymosi priežasčių ji neįvardino. Jos tada bendravo ne tik apie jos žudymąsi bet ir vaikiškomis temomis, apie jos mokslus. Abi kalbėjosi apie pusvalandį. Dar jos klausė kas ją lanko, ji sakė, kad pas ją yra buvęs tėvas su močiute, mama su teta, močiutė. Po to su A. bendravo tik telefonu jau po Naujų metų, tai yra 2014 m. sausio mėn. pradžioje. Ji paskambino į ligoninę, nes norėjo pasveikinti su Naujais metais. Ji su A. kalbėjo skyriaus laidiniu telefonu. Jai kalbant su A., pastaroji netikėtai prasitarė, kad ji buvo prievartaujama. Iš pradžių nepatikėjo, bet A. ją patikino, kad iš tikrųjų taip buvo. Tuomet pradėjo jos klausti kas taip padarė jai, A. pasakė, kad to asmens nepažįsta, kad jis buvo stipriai girtas ir kad jai nepavyko nuo jo pabėgti. Kur tai įvyko A. nesakė, o ji jos ir neklausė, nes pagalvojo, kad tai įvyko G. kaime kur ji ir gyveno. Dar A. klausė kur ji vaikščiojo, kad taip įvyko, A. pasakė, kad ji netikėtai sutiko savo skriaudėją, tačiau kur nesakė. A. klausė ar mama su R. žino, ji atsakė, kad ne, nes ji apie tai pasakė tik jai ir močiutei, tai yra L. mamai. Daugiau jokių prievartavimo aplinkybių ji nepasakojo, o ji A. neklausinėjo, nes nenorėjo jos daugiau traumuoti. Ji po kiek laiko klausė sūnaus R. kodėl A. guli ligoninėje, nors ir žinojo, kad ji buvo prievartauta, tačiau R. jai nieko nesakė, tik paminėjo, kad A. yra negerai su galva. Ji A. nepaėmė g. dėl to, kad visą dieną būna darbe ir neturi galimybės jos gerai prižiūrėti, o be to, žinant, kad ji turi psichinių problemų, bijotų ją palikti vieną namuose. Jai žinoma, kad mergaitės 2013 metų vasarą atostogavo pas tėvą A.. Mergaitėms būnant pas tėvą, su jomis kalbėjo telefonu ir jos pasakojo, kad jos važinėja dviračiu, kad joms viskas gerai, niekuo nesiskundė.
Liudytoja D. R. parodė, kad apie įvykį žino tik iš pasakojimų. Žino, kad E. Š. turi dvi dukras. K. yra jos (duomenys neskelbtini). Mergaitės gyvena pas mamą G. kaime. Kai buvo mažos, gyveno A. kaime. Jų mama išėjo gyventi kitur, kai E. buvo nuteistas, mergaitės buvo dar mažos. O. Š. yra jos anyta, tačiau jos praktiškai ryšių nepalaiko. A. su K. su jos vaikais nebendravo. K., kaip (duomenys neskelbtini), per gimtadienį nusiunčia paštu pinigėlių ar dovanų, pasiskambina. G. gal vieną kartą yra buvusi. 2013 m. liepos mėnesį buvo mergaitės atvažiavusios. Buvo pas ją atėjusios porą kartų. Buvo atvažiavusios, paskui išvažiavo ir vėl grįžo. Viskas buvo liepos mėnesį. Mergaitės buvo atėjusios, kai atvažiavo pirmą kartą. A. nekalbi, uždara, kompleksuota, K. šnekesnė. Sakė, kad gyvena gerai, atvažiavo pas tėvą paatostogauti, eis serbentų skinti. Nesakė, kad kas jas skriaustų. Prabangių dalykų pas mergaites nepastebėjo. Turėjo mobilaus ryšio telefonus. Apie tėvą, močiutę, dėdę G. mergaitės nieko nepasakojo. Mergaitės skynė serbentus. Pradžioje gyveno pas močiutę, paskui pas tą žmogų, kur skynė uogas.
Liudytoja parodė, kad J. V. pažįsta ir nustebo sužinojusi, kad kaltinamas tokio pobūdžio nusikaltimu. Jos vaikai su juo kartu užaugo. Nieko įtartino niekada nepastebėjo, jokio iškrypimo. Jai atrodo, kad J. V. moterys ir vaikai nedomina. Jam labiau rūpi alkoholis. Jis su jokia mergina negyveno, nedraugavo. Jis neturėjo jokios moters. J. V. gyvena vienas, jį sesės prižiūri. Anksčiau gyveno su motina, dabar liko vienas. Jis nedirba, jam seserys padeda. Gal kokią pašalpą gauna. E. Š. alkoholiu piktnaudžiauja. Š. namuose visi geria, išskyrus G.. Jai yra žinoma, kad E. buvo teistas už G. dukros išžaginimą. Tuo metu E. gyveno su L. P..
Kad A. yra išžaginta, jai pasakė vyro brolis G.. Sakė, kad E. yra suimtas už tai, kad išprievartavo A.. Po kurio laiko pasakė, kad kaltinamas dar ir J. V.. Kaime visi buvo nustebę dėl J. V. kaltinimo. Niekas kaime netiki, kad J. V. taip galėjo padaryti. J. V. A. kaime gimęs ir užaugęs. G. sakė, kad tuo laiku, apie kurį visi kalba, mergaičių kaime nebuvo. Ji iš smalsumo skambino L.. Tai L. pasakė, kad A. taip kalba.
Liudytoja R. D. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Aptarnauja (duomenys neskelbtini). L. P. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Ji su šia šeima dirbo nuo 2008 m. gruodžio 9 d. Šeima į socialinės rizikos šeimų sąrašą įtraukta dėl socialinių įgūdžių stokos – netinkamo rūpinimosi vaikais, socialinio, pedagoginio apleistumo, girtavimo. Su vaikais buvo netinkamai bendraujama, skiriama per mažai dėmesio, netinkamas supratimas apie vaikų auklėjimą. Teko lankytis L. P. namuose. Su šia šeima dirbo apie du metus. L. gyveno su sugyventiniu R. N., augino dar du bendrus vaikus. Buvo ir K. su A.. Jos yra E. Š. dukros. Gyveno šeima – keturi vaikai ir du sugyventiniai – 2 kambarių nuomojamam bute. Ilgą laiką jie nedirbo arba dirbo pavienius atsitiktinius darbus. Dabar metai laiko abu dirba. Anksčiau gyveno iš socialinių pašalpų ir pavienių darbų. Jiems padėjo ir R. N. mama G. N.. Ji duodavo pinigų ir maisto produktų. Gaudavo socialinę pašalpą už vaikus. Buvo apriboti grynieji pinigai, t. y. 50 procentų pašalpos gaudavo į rankas, o 50 į „Maxima“ kortelę. Dėl girtavimo problemų anksčiau buvo keletas atvejų, kai ankstesnė socialinė darbuotoja planavo paimti vaikus iš šeimos. Namuose visada švaru, tvarkinga, vaikai tvarkingai aprengti, visada namuose būdavo maisto. Iš mokyklos gautos charakteristikos būdavo pakankamai geros, jie problemų jokių nematė. 2013 metais nuo rugsėjo mėnesio sakydavo, kad A. yra pasikeitusi į geresnę pusę, atviresnė, linksmesnė. Iki tol A. buvo nebendraujanti, uždara.
Liudytoja parodė, kad 2014 m. sausio 17 d. lankėsi pas L. P.. Namuose buvo rasta L. P., jos sugyventinis R. N., vaikai D. ir S.. R. gėrė alų, pats neneigė, kad yra išgėręs. Elgėsi agresyviai, reikalavo socialinės darbuotojos nusiauti batus. Sakė, kad vaikai bijo socialinės darbuotojos, ji kelia stresą savo apsilankymais. Vyras įsižeidė, kad buvo paklaustas, kodėl jis ne darbe. Pradėjo šaukti ir įžeidinėti socialinę darbuotoją. G. N. nusiramino tik pasiūlius iškviesti policijos pareigūnus. L. P. ramino sugyventinį, tačiau jis jos neklausė, todėl bendravo kitame kambaryje. L. pasakojo, kad A. iš ligoninės išvežta į (duomenys neskelbtini). Moteris nenuėjo sutartai konsultacijai su psichologu bei į tėvystės įgūdžių užsiėmimus, kuriuos buvo įpareigota lankyti, nes lankėsi dažnai pas A.. Taip pat pasakojo, kad gruodžio 31 d., kai lankėsi pas dukrą ligoninėje, ši prisipažino jai, kad buvo vasarą išprievartauta pas tėvą A.. Jai mergaitė pasakojo, kad bijojo nėštumo, todėl norėjo žudytis. L. teigimu, ji informavo medikus, kad jie atliktų tyrimus. K. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Apie A. išprievartavimą sužinojo po to, kai ji mėgino žudytis. 2013 m. lapkričio 1 d. ar lapkričio 4 d. iš G. pagrindinės mokyklos socialinės pedagogės gavo tokią žodinę informaciją. Tą pačią dieną informavo (duomenys neskelbtini). Susisiekė su L. P. ir ji pasakė, kad jokių žudymosi priežasčių nežino ir mergaitė yra išvežta su greitąją pagalba į (duomenys neskelbtini). Dėl kokių priežasčių bandė žudytis, niekas nežinojo. Ji buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) pas A. 2013 m. lapkričio 11 d. A. buvo išsigandusi ir sutrikusi. Ji pasakojo, kad bandė žudytis ne pirmą kartą. Spalio 26 d. susipyko su patėviu, mėgino šokti į tvenkinį, bet draugės parvedė ją namo. Mama apie tai žinojo, bet nesiėmė jokių veiksmų. Mama tai neigė. Lapkričio 1 d. patėvis A. pasakė, jog geriau būtų, kad nebūtų draugės jos anksčiau išgelbėję. Ji išėjo iš namų susipykusi su patėviu. A. mama jai sakė, kad ligoninės administracija kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl jos dukters išprievartavimo. A. būklė po suicido buvo sunki. K. norėjo, kad kuo mažiau lankytojų pas ją lankytųsi. Reikėjo tiesiog palikti ją ramybėje. (duomenys neskelbtini) nesurašė sąrašo lankytojų, kuriems draudžiama lankyti A.. A. su mama nebuvo artimos. A. sakė, kad ji viena šeimoje, kuria nepasitiki. A. sakė, kad mama ja nepasitikėjo, bet mama visa tai neigė. (duomenys neskelbtini) nusprendė A. patalpinti į (duomenys neskelbtini). Paskutinius metus L. negirtavo ir kaimynai ja nesiskundė. Negali atsakyti, ar A. linkusi meluoti, fantazuoti. Ji linkusi ja tikėti, kad kažkas buvo. Taip pat negali patvirtinti, kad A. niekada nemeluoja.
Be to, liudytoja parodė, kad A. pasakojo, kad R. N. jai dėl visko priekaištauja – dėl maisto, blogų pažymių ir kt. Motina siunčia į parduotuvę parnešti alkoholio prieš jos valią. Mergaitė pasakojo, kad mokykloje patiria patyčias iš kitų vaikų dėl to, kad jos motina girtauja. A. teigė, kad pagalbos nesikreipė nei į mamą, nei į mokyklos socialinę pedagogę, nes buvo kreipųsis anksčiau, tačiau jos nieko nedarė. Mergaitė turi tik vieną draugę, su sese K. taip pat nesutaria, nes ji mamai meluoja apie ją pačią, o mama tiki K., o ne ja. Taip pat teigė, kad K. dažnai ją šantažuoja. A. nenorėjo iš ligoninės grįžti į namus, o norėjo važiuoti į Kulautuvos sanatoriją.
Liudytoja A. L. parodė, kad iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Dirbo socialine darbuotoja ir auklėtoja. A. P. pagal visus (duomenys neskelbtini) raštus buvo jų įstaigai priskirta 2013 metų gruodžio mėnesį, o atvyko 2014 metų sausio mėnesį. Ji buvo išskirtinė fizine ir psichine sveikata ugdytinė. Buvo visų specialistų dėmesys labai kreipiamas. Ji jai buvo priskirta kaip ugdytinė asmeniškai kaip sunkus ligonis. Buvo stebima 24 valandas, nes nestabili psichinė būsena ir fizinė sveikata. Ji po poros savaičių neatlaikė ir buvo išvežta į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Ji ten buvo lankoma. Iki pavasario buvo vis parvežama. Jautėsi jos adaptacijos laikotarpiu geresni požymiai psichinės sveikatos, tačiau visada jautėsi, kad yra kalta. Dėl ko kalta, kas ją įskaudino ir nuskriaudė iki vasaros nepavyko sužinoti. A. kalbėdavo abstrakčiai, niekada neįvardindavo asmens. Kai buvo atvežta į (duomenys neskelbtini) akistatai, ji grįžusi puolė jai į glėbį, padėkojo, kad liepė sakyti tiesą. Ji ten pasakė ir įvardino žmogų, kuris ją nuskriaudė. Tai buvo tėtis. A. laiminga buvo apie 2 valandas. Paskui vėl pasijuto kalta, jautėsi blogai, prasidėjo visos psichinės ligos ir savęs kaltinimas. Kai gulėjo (duomenys neskelbtini), su ja norėjo užmegzti ryšius ir telefonu skambino A. tėtis Š.. Jis norėjo kontakto. Jis lankė A. klinikose. Rašė raštus, kad jo neįleistų, kad jis nedarytų įtakos. Tėvas skambino, klausė, ar negalima atvažiuoti, susisiekti, lankyti dukrą. Buvo sukviesti darbuotojai, specialistai ir atsakyta, kad negalima ir tuo baigėsi. Mergaitės sveikata gerėja.
Taip pat liudytoja parodė, kad šeimynoje buvo 8 vaikai, todėl užtekdavo laiko su kiekvienu individuliai kasdien pabendrauti. A. į g. namus atvažiavo blogos nuotaikos, užsidariusi, nenorėjo kalbėti. Ji nuolat telefonu su kažkuo bendravo, kol nusistatė taisykles, kad bus telefonas naudojamas kaip skatinimo priemonė, nes jis jai darė blogą įtaką. Jos nuotaika pablogėjo, nepriėmė nei darbuotojų, nei vaikų, vis užsidariusi kažkam skambino. A. yra komunikabili, bendraujanti, užmezganti ryšius. Ji sakė, kad nori studijuoti socialinį darbą, kad padėtų kitiems. Kol pati A. neįvardino, nežinojom kas ją nuskriaudė. A. atvežė (duomenys neskelbtini) atstovai. Mums buvo žinomos aplinkybės, susijusios su baudžiamąja byla. Jie laukė kol A. atsivers pati ir viską pasakys. Siekė palaikyti santykį, kad įgytų pasitikėjimą. A. pasakė, kad ji buvo nuskriausta šeimoje. A. jai nieko nepasakojo, kas ją nuskriaudė. Ji eidavo pasipasakoti psichologei. Ji prie darbuotojų akių pjaustėsi rankas. A. ja ilgai nepasitikėjo. A. norėdavo dėmesio. Ji prie kolegės smaugėsi šalikėliu. Eidavo į tualetą, užsidarydavo, sutartu laiku neišeidavo. A. pirmą kartą išvežta į (duomenys neskelbtini) po nepilnų 2 savaičių buvimo (duomenys neskelbtini). Ji vis grįždavo ir vėl būdavo priversti išvežti ją į (duomenys neskelbtini). Grįždavo ramesnė. Kiekvienu kartu jautėsi kažkas naujo. A. knygas skaitydavo, domėjosi psichologija. A. norėjo atkreipti į save dėmesį pavojingais būdais. Ji nebrangino savo sveikatos. Ji galvojo apie savižudybę. Ji norėjo žudytis, kadangi ji jautėsi kalta, jei ji išduos artimą žmogų, jausis visą likusį gyvenimą kalta, nes tai buvo jai brangus žmogus. Ką padarė jai artimas žmogus, jie nekalbėjo. Jai žinoma, kad A. buvo išprievartauta. Iki parodymų patikrinimo (duomenys neskelbtini) A. jai nieko nepasakojo. Sakė, kad jaučiasi kalta ir bijo pasakyti. Ji visą laiką A. mokino sakyti tiesą. A. lankė mama, sesuo, močiutė. Iš (duomenys neskelbtini) grįždavo apdovanota maišais maisto. Per gimtadienį, Kalėdas yra atvežę dovanų. Mama dažnai lankė, kai A. gulėjo ligoninėje. Mamai patogiau buvo lankyti klinikose. Visada parvažiuodavo su brangiu maistu. Ji su mama irgi palaikė ryšius. Mama ją mylėjo, rūpinosi. A. norėdavo, kad patėvis negyventų šeimoje, o gyventų vieni su mama. A. nesakė, kad mama piktnaudžiauja alkoholiu. Jai buvo žinomi faktai, kad šeimoje buvo girtuokliaujama, vaikai buvo siunčiami pirkti alkoholio. Socialinė darbuotoja su A. mama dirbo pagal programą. Mama taisėsi į gerą pusę. (duomenys neskelbtini) mama buvo pas A. du kartus. Kai A. su mama susitikdavo, jų santykiai buvo gražūs. Ji nedalyvavo, kai su A. buvo atliekami procesiniai veiksmai (duomenys neskelbtini). Grįžusi, A. ją apsikabino iš džiaugsmo ir sakė, kad pasakė tiesą. Ji tada pasakė, kad ją išprievartavo tėtis. 2-3 val. jautėsi laiminga ir labai gerai. Vakare atėjo ir pasakė, kad jai darosi blogai.
Taip pat liudytoja parodė, kad A. linkusi meluoti, fantazuoti. Konkrečių atvejų neprisimena, tačiau A. buvo daug kartų pagauta meluojant. Pajutusi alkoholio kvapą, A. kambaryje rado skardinę nuo sidro. A. negalima pilnai pasitikėti. Ji dar paauglė, reikia viską tikrinti. A. mokėjo manipuliuoti žmonėmis. Ji atsirinkdavo su kuriuo darbuotoju kaip galima elgtis. Ji buvo pagrindinė jos socialinė darbuotoja. Kai ateidavo kita darbuotoja, A. taisyklių nesilaikydavo. Seksualine tema nebuvo melavimo. Buvo tik vaikiški, paaugliški melavimai. A. buvo išskirtinė paauglė. Jos nuomonė keisdavosi dažnai. Kartais nesuprasdavo, ar tikrai jai ką skauda. Ji eidavo pas seselę, norėdavo dėmesio, o vaistų negerdavo. A. apie seksualinę prievartą buvo papasakojusi kitoms mergaitės. Jos sakė, kad A. vakare atsigulus pasakė, kad buvo nuskriausta šeimoje. Asmens byloje yra įrašyta, kad A. stengdavosi atkreipti berniukų dėmesį, eidavo pas juos į kambarį, guldavosi į lovą, bet tai buvo šėliojimai, nebuvo seksualiniai priekabiavimai. Vaikų lankymas su administracija derinamas ir dar yra registruojamas žurnale. A. pokalbiai telefonu buvo sekami.
Liudytojas G. Š. parodė, kad kaltinamasis E. Š. yra jo brolis. Jis augina psichinę negalią turinčią dukrą S.. Jis netiki, kad jo dukrą išžagino brolis, kuris atliko laisvės atėmimo bausmę. Kas išžagino jo dukrą S., jam yra žinoma. Žmonių su psichine negalia yra labai didelis lytinis aktyvumas
A. P. ir jos seserį K. močiutė A. P. išsivežė 2013 m. liepos 27 d. Prieš tai šventė O.. Kaltinime minimu laiku A. pas juos namuose nebuvo. Dar kartą ji atvažiavo po keturių dienų. Pirmą kartą A. ir K. buvo atvažiavusios 2013 m. birželio pirmoje pusėje. Jas parsivežė, nes jos labai norėjo gyventi pas tėvą. A. ir K. gyveno E. Š. kambaryje. Kai atvežė A. ir K. į A., tą vasarą visos bendravo gražiai. Valgyti gamino jo motina ir pats E.. Kai mergaitės rugpjūčio mėnesį buvo pas K. P., ateidavo pas tėvą. Sakė, kad blogai valgydina. Grįždavo miegoti pas ūkininką Kazimierą per (duomenys neskelbtini). Niekas mergaičių nevertė ten eiti dirbti. Kai jos skundėsi, E. Š. su K. P. susipyko. Gal per mažai sumokėjo už darbą.
Taip pat A. su K. skundėsi mama, kuri gerdavo ir jų neprižiūrėjo. Tokia ji buvo anksčiau, kai mergaitės buvo mažos. Pasiimdavo pinigus gautus už vaikus ir juos pragerdavo. Mergaites mušdavo. E. irgi kartu išgerdavo, bet jis neleisdavo mergaičių mušti. Mergaitės visada skundėsi. A. sakė, kad nenori pas mamą gyventi. A., K. ir S. bendravo, kartu ėjo maudytis, pasivaikščioti į (duomenys neskelbtini). Vasarą (duomenys neskelbtini) būna labai daug žmonių.
Liudytojas parėdė, kad J. V. pažįsta nuo mažens, juo rūpinasi seserys. Jis mokykloje nesimokė. Jis padeda kaimynams. Išgeria daug alaus. Sugyventinės neturi. Moters neturėjo niekada. J. V. ateidavo į svečius. Jis su E. draugavo visada. J. V. bendravo su mergaitėmis. A., K. žaisdavo su juo. Apie J. V. kiekvienas kaimo žmogus pasakys, kad jis nebuvo prisilietęs nei prie vienos mergaitės ar moters, ir turbūt visą gyvenimą neprisilies. Jis to niekada nepadarys ir nėra padaręs. A. nesiskundė dėl J.. Jie draugiškai bendravo. Netiki, kad A. galėjo nuskriausti tiek E., tiek J. V.. A. ir K. žinojo kas yra lytiniai santykiai. Jos klausė S. –„ar tu to nori, ar tau patinka?“. S. to nesupranta. A. turėjo draugą G.. Jam skambindavo, slapta rašydavo žinutes. A. elgesys nuo atvykimo iki išvykimo nebuvo pasikeitęs. K. buvo daug linksmesnė. A. buvo labiau uždara nuo pat pradžių. A. irgi linksmindavosi, viskas gražiai buvo. Taip visada buvo nuo mažumos. A. elgesys nepasikeitė. Nieko keisto, įtartino nematė. E. Š. turėjo draugę iš Š., jos vardas D.. Ji buvo atvažiavusi, kelias naktis nakvojo. E. Š. rūpinosi dukromis, joms nupirko mobilius telefonus, pirko saldumynus.
Liudytoja R. J. parodė, kad su E. Š. tik pasisveikina, santykiai šalutiniai, o su L. V. bendrauja šeimomis, padeda vienas kitam. Žino kuo kalinami kaltinamieji, tačiau netiki, kad j. V. tai galėjo padaryti, nes nuo mažens su juo užaugo, eidavo uogauti, grybauti. Kadangi neturėjo tėčio, tai labai juo pasitikėjo. J. žmonos, sugyventinės -moters niekada neturėjo. Niekada J. prie nei prie jos, nei prie sesers nepriekabiavo, nesakydavo, kad ji jam patinka ar panašiai. Žinojo, kad E. Š. turi dvi dukras, jas matė vieną ar du kartus keliu praeinančias. (duomenys neskelbtini) visą laiką būna daug žmonių nuo ryto iki vakaro. Kadangi ji gyvena prieš (duomenys neskelbtini), tai mato, kad jau nuo 7 val. ryto pilna mašinų, o vakare 23-24 val. dar girdisi, kad dar važiuoja, būna iki 2-3 val. nakties groja muzika.
Liudytoja N. V. parodė, gyvena kaimynystėje su kaltinamaisiais. Ji gyvena kartu su E. F., pas kurį 2013 m. visą vasarą dirbo J. V.. Darbus pradėdavo maždaug 05.00 val. ryte ir dirbdavo iki maždaug 12.00 val., paskui eidavo ilsėtis, nes būdavo per karšta dirbti. Darbus tęsdavo maždaug nuo 17.00 val. iki 22.00 val. kartais net iki 23.00 val. J. dirbo visas dienas nežiūrint į tai ar lietus lydavo, ar ne, nes prie namo darbų visą laiką yra. J. dirbdavo visą laiką su jos sugyventiniu, o jam nesant ji prižiūrėdavo kaip jis dirba. 2013 m. vasarą prie namo dirbo ir E. Š.. Jis pasakojo, kad mergaitės pas jį yra atvykusius atostogauti. Kiek žino iš E. Š. kalbų, kad jo dukros dirbo ir kažkurį tai laiką gyveno pas ūkininką K. P., gyvenantį A. kaime. 2014 m. žiemą E. Š. atėjęs su broliu A., pasakė apie dukros išprievartavimą. Tuo metu, tuo kaltinamas buvo tik J. V.. Tuo niekas nepatikėjo, nes jos draugė yra užaugusi su J. V.. Ji kalbėjusi su E. Š. apie jo dukros išžaginimą ir, jo nuomone, dukrą galėjo išžaginti jos draugas, kurio jis nepažįsta ir apie jį nieko nežino. (duomenys neskelbtini) vasaros metu būna labai daug žmonių. Būna ne tik vietiniai gyventojai, bet ir atvykę iš kitur, todėl einant pasivaikščioti į (duomenys neskelbtini), kviesdavosi kartu eiti J., kad būtų drąsiau. Ji ir visi kaimo žmonės yra įsitikinę, kad J. tikrai neišžagino E. Š. dukros.
Liudytoja D. M. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), todėl pas ją lankydavosi A. P.. Pradžioje A. buvo uždara, nenorėjo kalbėti. Būdavo prislėgta, liūdna, norėdavo pasisakyti, bet neišsisakydavo iki galo. Taip pat jai teko dalyvauti apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, buvo įvykio vietoje, kur A. davė parodymus. Jokio psichologinio spaudimo jai niekas nedarė. Negali pasakyti, ar A. linkusi fantazuoti. Po parodymų davimo A. pradėjo daugiau atsiverti, išsikalbėti, išsakydavo daugiau neigiamų emocijų. Konsultacijose po apklausų A. pardėdavo verkti, užsidengdavo veidą rankomis, paniškai sakydavo „nieko nenoriu kalbėti“. Išsiverkdavo, trumpais sakiniais sakydavo, kad sunku, skaudu. A. buvo gėda ir ji bijojo, todėl iš pradžių nepasiskundė dėl to, kas įvyko. A. jautėsi kalta. Kartais A. mėgo ir pafantazuoti. A. jai buvo pamelavusi dėl konsultacijų, tai buvo ne kartą, kad neatėjo į konsultaciją, pamelavo, kad ji buvo išėjusi pasivaikščioti, o iš tikrųjų buvo šeimynoje, tai yra ji buvo savo kambaryje, kuriame gyveno. Apie išžaginimą A. vengdavo kalbėti: „jeigu mes kalbėsim ir jūs klausinėsite, aš išeinu iš konsultacijos“.
Liudytoja A. B. parodė, kad dirbu socialine darbuotoja (duomenys neskelbtini). A. P. pažįsta, nes ji gyvena (duomenys neskelbtini). Tik apsigyvenus (duomenys neskelbtini), A. jos klausė, ar žino kas jai nutiko. Ji atsakė, kad žino, kad kažkas vyksta. Sakė, kad viską žino jos buvusi auklėtoja. Pastebėjo, kad tai skausminga tema A. ir ji nenori atsiverti. Apie įvykį A. jai nepasakojo. A. bendravo telefonu su močiute, mama bei sese. Po pokalbių ji būdavo nerami, ypač kai mama ją informuodavo, kad vyks teismas. A. mama nelankė, nes sakė neturi pinigų. A. pasakojo, kad motina persikraustė ir išėjo iš darbo, kad gyvena iš patėvio lėšų; kad patėvis jai ir močiutei papildo telefono sąskaitą. A. pergyvena ir dėl sesers, kad jai sunku su mama gyventi, nes mama ja nesirūpina. Taip pat liudytoja parodė, kad R. R. gyvena (duomenys neskelbtini), A. su juo bendravo, tačiau susipyko. Nepastebėjo, kad A. vartotų alkoholį. Buvo įtarimų, kad ji rūko, bet ji neprisipažįsta; jeigu rūko, tai nedaug, bet vaikai sako „jūsų geroji A.“ irgi rūko. A. tai neigė, bet šypsojosi, todėl pagalvojo, kad tikriausiai rūko.
Liudytoja A. Š. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini). Kaltinamuosius pažįsta, nes jie lankėsi medicinos punkte būdami vaikai. Ar J. V. buvo nustatytos kokios psichinės ligos, ji nežino. J. V. motina jo niekur nevedė, tik sakydavo, kad šiek yra nukrypimai nuo normos. J. V. mama mirė 2009 m. ir jis liko vienas, jį globoja sesuo. J. V. mama yra pasakojusi tokį atvejį, kad J. V. norėjo pripiršti merginą ir pakvietė pas jį į namus. Jie ten pasivaišino ir mama stebėjo, kas ten bus, sugulė jie į lovą, jis nusisuko nugara, ta mergina bandė apsikabinti, pabučiuoti, o jisai nereagavo.
Taip pat liudytoja parodė, kad A. P. žinojo iki tol, kol ji išvažiavo gyventi į G. gyventi. Ji jos niekaip negalėjo prakalbinti. Apie tą įvykį, kuris įvyko 2013 m. apie išžagintą A. kaime niekas nekalbėjo, nes kaimas buvo šokiruotas tokia žinia, nes (duomenys neskelbtini) labai daug žmonių, ten labai didelis žmonių judėjimas, todėl tuo sunku patikėti, kad tokioje judrioje vietoje ir tokiu laiku, nematant žmonėms, A. buvo išžaginta..
Liudytoja apklausta nukentėjusiosios A. P. atstovė pagal įstatymą J. B. parodė, kad 2014 m. sausio 20 d. A. P. buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini). Mergaitė buvo atvežta labai sunkios psichologinės formos, užsisklendusi, nebendraujanti, verksminga, atsiribojusi nuo šeimynos, darbuotojų. Jai iš karto suteikta psichologo pagalba. Ji labai mažai kalbėjo, pasakojo, kas ją slegia. Gyvendama (duomenys neskelbtini) 5 kartus bandė nusižudyti, buvo suicidinės situacijos, pastoviai gydoma (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2015-01-23 A. bandė nusižudyti, mokykloje prisigėrė neaiškios kilmės tablečių. Ji buvo patalpinta į Kauno klinikų reanimacijos skyrių, po to išvežta į sanatoriją reabilitacijai. Psichologinė jos situacija niekada nebuvo pagerėjusi. Nebuvo atgavusi dvasinės, psichologinės pusiausvyros. Pastoviai buvo konsultuojama psichologų, šeimynoje socialinė darbuotoja su ja bendravo, miestelio socialinė darbuotoja bendravo. Kas A.s atžvilgiu yra padaryta, ji yra papasakojusi socialinei darbuotojai. Kai ji su A. kalbėjo, A. nesileido į labai gilius pasakojimus. Ji tiek tepasakė, kad jaučiasi stipriai nuskriausta, nori, kad viskas greičiau baigtųsi, būtų teisingumas. Ji pastoviai kalbėjo, kad jai gaila biologinio tėvo. Tėvas norėjo bendrauti su A., bet jam nebuvo leista.
Kaltinamojo J. V. atstovė pagal įstatymą V. B. paaiškino, kad apie kaltinimus broliui J. V. sužinojo 2014 m. sausio ar vasario mėn. Ji netiki, kad brolis galėjo taip padaryti, nes jis bijo žmonių, jų vengia, mažai kalba. J. V. protiškai atsilikusių vaikų internate mokėsi tik du metus. Iki mamos mirties J. gyveno su mama. Kariuomenėje netarnavo dėl psichinės sveikatos būklės. J. nemoka nei skaityti, nei rašyti. Dokumentus dėl neįgalumo susitvarkė tik po motinos mirties. Jam nustatytas tik 35 procentų darbingumas, dėl to, kad jis protiškai atsilikęs. Maistu rūpinasi ji. Jam dažnai skambina, jis telefonu moka tik atsiliepti. J. niekada jokių merginų neturėjo. Kiek žinoma, J. neturėjęs jokių lytinių santykių. Š.i yra J. kaimynai. Žino, kad E. Š. turi dvi mergaitės, tačiau jų nėra mačiusi.
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalaies tvarka buvo perskaityti mažametės liudytojos K. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Liudytoja K. P. parodė, kad A. yra jos sesė. 2013 m. vasarą, pasibaigus mokslo metams, su A. buvo A. pas tėtį. Išvažiavusios buvo tris kartus. Gyveno pas tėtį namuose. Ten dar gyveno S., tėčio brolis G. ir močiutė. Skynė serbentus. Kurį laiką gyveno pas žmogų, pas kurį skynė serbentus. Aplinkybių dėl sesė išprievartavimo nežino. A. nesakė kad ją kas nors nuskriaudė. Apie tai, kad ji išžaginta, pasakė mama. A. elgėsi kaip visada. Su A. nekalbėjo kaip viskas nutiko. Buvo toks nutikimas, kai tėtis būdamas neblaivus rėkė, tada ji paskambino močiutei A. P. ir paprašė atvažiuoti jų parsivežti. J. yra tėčio kaimynas, gyvena kitoje kelio pusėje. J. kartais ateidavo pas tėtį. Su tėčiu apie tai, kas nutiko A.i nekalbėjo. Apie tai, kalbėjo tik su tėčio broliu G. ( t.1, 117–118).
Iš 2015-01-30 apžiūros protokolo matyti, kad yra apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame yra nufilmuota ligoninės palata ir koridorius. Vaizdo įraše yra užfiksuota kaip koridoriuje ir palatoje du vyriškiai, tai E. S. ir A. R., atėję lankyti A. P.. Vaizdo įraše matyti, kaip E. Š. tiek koridoriuje, tiek palatoje sėdi ant lovos šalia A. P. ir kalbėdamas vis glosto jai koją, plaukus, veidą, glaudžia pastoviai ją prie savęs. Kelis kartus ją pabučiuoja. Vaizdo įraše matyti kaip A. pokalbio nepalaiko ir visą laiką beveik tyli, daugiausia kalba E. Š., kuris kalbėdamas A. glosto plaukus, veidą, kojas, vis ją apsikabina ir glaudžia prie savęs ( t.2, b. l. 88–89).
Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad vyresnioji tyrėja L. B. informuoja Kriminalinės policijos skyriaus viršininkę apie tai, kad iš ligoninės buvo gautas skambutis, kad A. P. nori pakalbėti su ikiteisminį tyrimą atliekančiu tyrėju.
2014 m. vasario 11 d. nuvykus pas nukentėjusiąją A. P., pastaroji papasakojo, kad maždaug 2013-11-05, jai gydantis (duomenys neskelbtini), pas ją atvyko J. V., kuris dirbančiam personalui prisistatė kaip jos dėdė vardu G. ir užėjęs pas ją į palatą grasino, kad jei ji papasakos kam nors apie tai kas įvyko, tai yra apie išžaginimą, tuomet bus blogai jai pačiai ir jos mamai. A. P. minėjo, kad ji norėjo eiti pakviesti med. sesutes, tačiau jis sugriebęs jai už rankos ją laikė ir jos neleido išeiti iš palatos. A. P. minėjo, kad jų pokalbis truko 15-20 minučių. Taip pat A. P. sakė, kad ji naudojasi mobilaus ryšio telefonu, kurio abonentas yra Nr. (duomenys neskelbtini). Pradėjus kalbėtis apie išžaginimo aplinkybes, nukentėjusioji vangiai ir nenoriai, bet papasakojo, kad ji prisimena dieną kuomet tai įvyko, tai buvo 2013 metų liepos 29 diena. Ji 21.00 val. viena išėjo į (duomenys neskelbtini) todėl, kad su savo tėvu E. Š. susipyko dėl telefono, tai yra dėl to, kad ji daug SMS pranešimais susirašinėja su savo draugu R., kurio tikslesnių anketinių duomenų nežino, žino tik, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), jo nėra mačiusi ir jo mobilaus ryšio abonento neprisimena. Po konflikto su tėvu ji išėjo į (duomenys neskelbtini) ir ten eidama, ji pamatė sėdintį J., kuris gėrė alų „Šnekorių“, plastikinėje 1 1 talpoje. Prie jo dar gulėjo tušti trys buteliai tokio pačio alaus. Tuomet J. ją užkalbino prašydamas prieiti priėjo, tačiau ji apsisuko ir ėjo atgal, o J. ją pasivijo ir pargriovė ant žemės. Daugiau A. P. atsisakė pasakoti kas tą vakarą įvyko. Tik paminėjo, kad sekančią dieną, tai yra 2013 liepos 30 dieną, jos tėvas E. Š. paprašė atnešti skalbti rūbus ir jai atnešus prieš tai dėvėtas džinsines kelnes, tėvas pastebėjo, kad jų klynas yra kruvinos. Pats tėvas E. Š. greitai tas kelnes išskalbė, nors prieš tai, kaip minėjo A., tėvas jos rūbų niekada nėra skalbęs. A., pokalbio metu, stebėjosi kodėl jos tėvas nesuprato dėl ko jos kelnės yra kruvinos. Daugiau pokalbio tęsti nukentėjusioji nenorėjo ( t.2, b. l. 90).
2014 m. kovo 4 d. tarnybiniu pranešimu vyresnysis tyrėjas J. H. Kriminalinės policijos skyriaus viršininkei praneša apie tai, kad 2014 m. kovo 4 d. nuvykus į (duomenys neskelbtini) buvo peržiūrėti vaizdo fiksavimo kamerų įrašai nuo 2014 m. sausio 14 dienos, tačiau nei J. V., nei asmuo vizualiai panašus į J. V. vaizdo fiksavimo kamerose neužfiksuotas.
Iš 2014 m. liepos 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad yra apžiūrėti asmens kratos metu iš E. Š. paimti mobilaus ryšio telefonai. Mobilaus ryšio telefone NOKIA 6080 ir mobilaus ryšio telefono „NOKIA E 63” galerijoje vaido įrašuose yra du vaizdo įrašai, kuriuose yra nufilmuoti lytiniai santykiai, o fotonuotraukose, vienoje jų yra nufotografuoti lytiniai organai ( t.3, b. l. 54–72).
2014 m. spalio 21 d. ekspertizės akte konstatuota, kad vaizdo dokumentuose esanti medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, masturbacija, oralinis lytinis aktas, tikras lytinis aktas, analinis lytinis aktas ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Šiuose vaizdo dokumentuose esanti medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio ( t. 3, b. l. 79–80, 84– 85).
Motyvuojamoji dalis
Motyvai
Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas rodo, kad pareikšti kaltinimai J. V. ir E. Š. nepasitvirtino ir štai dėl ko.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atvejų, jeigu yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Kaltinant asmenis padarius konkrečią nusikalstamą veiką, kiekvienu atveju turi būti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.
Įstatymas numato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis).
Teismas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje atliktas neišsamiai, paviršutiniškai, nebuvo atlikti kai kurie procesiniai veiksmai, kuriuos atliko teismas, dėl ko užsitęsė teisminis bylos nagrinėjimas, tačiau teismui nepavyko pašalinti byloje esančių prieštaravimų, kas nulėmė išteisinamojo nuosprendžio priėmimą.
Kaltinamieji J. V. ir E. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo kaltę kategoriškai neigė. Kaltinimas grindžiamas nukentėjusios A. P. parodymais bei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu. Nukentėjusios parodymai teismui kelia abejonių, nes neatitinka kitiems bylos duomenims. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) rašto (1 t. b. l. 10), adresuoto (duomenys neskelbtini) skyriui matyti, kad (duomenys neskelbtini) administracija praneša apie tai, kad A. P. gydytojų personalui pasakojo, kad 2013 m. spalio mėn. patyrusi seksualinę prievartą iš šeimos pažįstamo asmens „J.“ bei 2013 m. vasarą iš močiutės brolio sūnaus. Pirmą kartą – 2014 m. sausio mėn. apklausta kaip liudytoja A. P. parodė, kad 2013 m. liepos mėnesį apie 21 val. vaikščiodama (duomenys neskelbtini) ji sutiko kaimyną J.. J. sėdėjo ant suoliuko ir gėrė alų. Jis buvo girtas ir kvietė prieiti prie jo, tačiau ji apsisukusi ėjo atgal. Tada J. ją pasivijo ir sugriebęs parvertė ant žemės. Kad ji nešauktų, ranka uždengė burną. J. jai nutraukė džinsines kelnes, buvo agresyviai nusiteikęs. Jos J. nemušė, tik naudojo stiprią fizinę jėgą. Jis nutraukė apatines kelnaites, nusimovė savo kelnes. J. rankomis lietė jos lytinius organus, krūtinę. Tada jis savo lytinį organą įkišo jai į lytinius organus. Ji visą laiką šaukė, tai jis ranka užimdavo burną. Ji išsigandusi pasėdėjo, o J. užsimovė kelnes ir vėl atsisėdęs gėrė alų. Ji apsirengė ir parėjo į namus, o J. liko (duomenys neskelbtini). Jai kraujavo, susitepė apatinės kelnaitės ir džinsai. Kraujuotus drabužius pati išskalbė. Apie tai niekam nieko nepasakojo. Praėjus kiek laiko, ji sutiko J. kieme. J. pagrasino jai niekam apie tai nepasakoti, nes jai bus blogai. Ji daugiau su J. nebendravo. J. dažnai girtas prie jos kibdavo. Ją liesdavo ranka, kartą bandė ranką užkišti už kelnių iš priekio. J. taip darydavo tada, kai jos tėvas nematydavo. Jos tėvas E. Š. jos klausė ar prie jos niekas nelenda, tai ji atsakydavo, kad ne. Liudytoja buvo apklausta dalyvaujant (duomenys neskelbtini) specialistei S. M. (t.1, b. l. 19– 20). Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2014 m. gegužės 20 d. nukentėjusioji A. P. parodė, kad 2013 m. vasarą susipyko su tėčiu ir nuėjo į (duomenys neskelbtini). Prie jos priėjo J. ir pradėjo plėšyti drabužius. Sakė tylėti. Bandė šaukti, bet nepavyko nieko prisišaukti. Bandė smaugti, paėmė rankomis už kaklo, liepė tylėti, kitaip pasmaugs. Ji verkė. J. buvo ant jos. Ji gulėjo ant nugaros. Suplėšė džinsus per klyną. Numovė kelnaites ir įkišo varpą. Ji priešinosi, spardėsi, draskė veidą. Varpą kišo tris kartus. Tai truko maždaug 20 minučių. Smaugė. Liepė niekam nesakyti, nes kažką mamai padarys. Atsistojo ir nuėjo. Tada ji verkė, jos maikė buvo suplėšyta. Maikę suplėšė prieš smaugimą. Grįžus namo, tėvas klausė kodėl kelnes suplėšytos. Pasakė, kad pargriuvo ir susiplėšė. Praėjus keliems mėnesiams, atsigulė į ligoninę, kur atvažiavo tėvas su J. ir pagrasino niekam nesakyti. Gulėjo (duomenys neskelbtini). Tėvas su J. atvažiavo gruodžio mėnesį 2013 m. Į ligoninę atsigulė, nes norėjo nušokti nuo tilto, nenorėjo gyventi po to įvykio. Pamačiusi J. praėjus dviem savaitėms, šis klausė ar niekam nieko nepasakojo. J. glostė jai kojas. Toliau apklausoje ji nurodė, kad to įvykio laiką ir vietą prisimena dėl draugės A. K. gimtadienio. Ji su draugais turėjo atvažiuoti 21 val., bet ji paskambino ir pasakė nevažiuoti, nes į gimtadienį neišleidžia tėvas. Susipykusi su tėvu, ji viena išėjo į (duomenys neskelbtini), kur ją pargriovęs ant žemės išžagino J.. Ją išžaginęs, J. atsisėdo ant suoliuko ir gėrė alų. Tada prisijungė tėvas. Ji bandė bėgti, bet J. ją nurengė, o tėvas išprievartavo. Ji tėvo bijo, kad neužmuštų. Kai priėjo J. prie jos, tai tėvas sėdėjo ant suoliuko. Po to kai J. išprievartavo, ją išprievartavo ir tėvas. Kai tėvas prievartavo, tai ją laikė J.. Pirmoje apklausoje, kai ją ligoninėje apklausė pareigūnė, nenurodė, kad J. ir tėvas ją smaugė, nes nenorėjo visko pasakoti. Po smaugimo buvo likusios mėlynės ant kaklo. Apie išprievartavimą pasakojo G. N.. Prieš išžaginimą tėvas E. Š. jai liesdavo krūtinę, krūtis, kojas, jai sakydavo, kad ji nėščia. Kai jai spausdavo krūtis, tai skaudėjo. Mamai apie išžaginimą nieko nepasakojo, nors skambino viena kitai.
Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. P. kūne šviežių sužalojimų nėra, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Sužalojimų, kurie nurodytų į prievartinį lytinį aktą, nėra. A. P. mergystės plėvėje rasti seni plyšimai. Mergystės plėvės švieži plyšimai sugyja per 2 – 3 savaites ir jiems sugijus, kaip šiuo atveju, pasisakyti apie jų padarymo laiką bei mechanizmą nėra galimybės. Mergystės plėvės plyšimai sužalojimu nevertinami, sveikatos sutrikdymo mastu nekvalifikuojami. Išangėje bei jos raukuose, makštyje sužalojimų nėra. Papildomoje specialistės išvadoje nustatyta, kad A. P. yra turėjusi lytinių santykių, į ką nurodo rasti seni mergystės plėvės plyšimai. Nustatyti, ar lytiniai santykiai buvo vienkartiniai ar dauginiai / pastovūs nėra galimybės.
Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją K. P. parodė, kad jai nežinomos aplinkybės apie sesers A. išžaginimą, nors jos kartu tuo metu atostogavo pas tėvą A.. Iš tėvo namo grįžo todėl, kad pastarasis gėrė ir rėkė ir joms nusibodo toks jo elgesys.
Liudytojos R. J. parodymais nustatyta, kad ji užaugo kaimynystėje kartu su J. V.. Su juo nuo mažens eidavo į mišką uogauti, grybauti. Visiems buvo žinoma, kad su J. saugu, nes jis nepriekabiaudavo, neturėjo moterų ir jomis nesidomėjo, todėl kaime niekas netiki, kad J. galėjo išžaginti A. P..
Liudytojos N. V. parodymais nustatyta, kad J. V. po motinos mirties gyveno vienas, moterų neturėjo ir jos jam nerūpėjo. Apie tokį J. elgesį žinojo visas kaimas. Jie niekada nematė, kad J. draugautų su kokia nors moterimi ar ją būtų parsivedęs namo.
Liudytojos A. P. – nukentėjusios močiutės parodymais nustatyta, kad jos anūkėms A. ir K., kurios atostogavo pas tėvą A. sugrįžus namo, mergaičių nuotaika buvo gera. Ji nepastebėjo kažko įtartino A. elgesyje. Mergaitės buvo nepasikeitusios. Apie tai, kad A. guli ligoninėje, ji sužinojo iš K.. Nuvažiavusi aplankyti A. ir paklausiusi kodėl ji norėjo nusižudyti, A. jai pasakė, kad ji taip pajuokavo ir patikino ją, kad taip pasielgti ji neketinusi. A. jai minėjo, kad jai depresija, todėl nori žudytis.
Liudytojos R. R. – nukentėjusiosios tetos parodymais nustatyta, kad A., kuri jai paskambino ir paprašė, kad atvažiuotų ir parsivežtų iš tėvo namų A. namo, jai nieko nepasakojo, kad buvo išžaginta.
Liudytojo D. K. – A. P. gydančio gydytojo parodymais nustatyta, kad A. buvo nustatyta liga – vidutinio sunkumo depresija. A. jam pasakojo, kad bandė žudytis todėl, kad susipyko su patėviu, namie buvo girtaujama, todėl nutarė eiti skandintis. A. į ligoninę buvo atvykusi ir gydėsi tris kartus. Antrą ir trečią kartą A. buvo atvežta iš sanatorijos ir vaikų g. namų. Iš sanatorijos buvo atvežta todėl, kad atsirado minčių vėl save žaloti. Trečią kartą jis skundėsi dėl nerimo, įtampos, nenoro gyventi, noru save žaloti. Būdama vaikų (duomenys neskelbtini), A. bandė save žaloti, braižydama riešo odą, sukonfliktavusi su vaikų g. namų personalu, buvo rasta tualete, bandanti kartis. Antrą kartą gydantis ligoninėje, 2013 m. gruodžio 21 d. ji gydytojui rezistentui K. T. pasipasakojo, kad prieš du mėnesius buvo išprievartauta. Tą dieną ji demonstratyviai bandė žudytis, polietileniniu maišeliu bandė smaugtis. Šį poelgį ji paaiškino tuo, kad prisiminė apie išžaginimą, nusprendė, kad yra nėščia ir atsirado noras negyventi. A. pasakojo, kad yra patyrusi lytinę prievartą 2013 m. spalio mėnesį iš matymo pažįstamo J. bei močiutės brolio sūnaus. A. buvo atliktas nėštumo testas, kuris buvo neigiamas. Neturėjo duomenų apie tai, kad artimųjų lankymas A.i darytų neigiamą įtaką.
Liudytojo K. T. parodymais nustatyta, kad 2013 m. gruodžio mėnesį A. P. bandė save žaloti. Polietileniniu maišeliu ji smaugėsi aplink kaklą. Jam paklausius kodėl taip daro, A. sakė, kad jai skauda galvą ir ją pykina. A. jam pasakė mananti, kad yra nėščia, nes buvo išprievartauta. Jam paprašius pasakoti apie išprievartavimo aplinkybes, ji atsisakė tai daryti. Bendraudama su juo, A. buvo nerimastinga.
Liudytojo E. F. parodymais nustatyta, kad 2013 m. vasarą pas jį ūkyje dirbo J. V. nuo 6,00 val. iki 12 val. Po to darydavo pertrauką, nes būdavo karšta ir dirbo nuo 17,00 val. iki 23,00 val. J. niekur neidavo, pietaudavo pas jį, tik vėlai vakare grįždavo į namus. J. labai lėtas, paslaugus, gyvena vienas, moterų neturėjo ir neturi. Kaimo gyventojai ir jis pats netiki, kad jis galėjo išžaginti E. Š. dukrą. Pas jį dirbo ir E. Š., kurį lankydavo dvi dukros, prašydamos pinigų apsipirkti parduotuvėje. Nieko įtartino mergaičių elgesyje jis nepastebėjo.
Liudytojų K. P. ir I. Z. P. parodymais nustatyta, kad jų ūkyje 2013 m. vasarą dirbo E. Š. dukros K. ir A.. Jos skynė serbentus. Po to mergaitės grįžo namo. Tada jis pradėjo teirautis pas E. Š. ar šis negali paskambinti ir pakviesti mergaites dirbti. Šiam nesutikus, jis pats paskambino ir susitarė, kad mergaitės skins serbentus ir gyvens pas jį. Pats nuvažiavo ir atsiklausęs mamos, mergaites parsivežė pas save. Mergaitės darbščios, dirbo gerai. A. jam nepasakojo, kad tėvas prie jos priekabiavo, pagriebdavo už krūtinės, suimdavo rankomis už sėdmenų. Tai fantazija. Žino, kad Š. namuose yra dažnai girtaujama, netvarka. Mergaičių elgesyje nieko keisto ar įtartino nepastebėjo. J. V. pažįsta senai. J. gyvena vienas, niekad neturėjęs moterų, todėl netiki, kad jis galėjo išžaginti A.. Mergaičių pasikeitusio elgesio nepastebėjo, nors anksčiau dirbęs teisėsaugos institucijoje, todėl žmones gerai pažįsta.
Liudytojos O. Š. parodymais nustatyta, kad 2013 m. birželio mėn. viduryje jos sūnus E. Š. parsivežė į namus abi dukras A. ir K., kurios svečiavosi jos namuose apie mėnesį laiko. Dukromis rūpinosi sūnus. Jos draugavo su pussesere S., visur vaikščiodavo kartu. Vėlai vakare iš namų jos niekur neidavo. Mergaitės miegojo vienam kambary su tėvu, bet skirtingose lovose. Jų kaimynas J., viešint A. ir K., pas juos nebuvo atėjęs. A. ir K. su J. V. nebendravo. Visos trys anūkės eidavo pasivaikščioti į (duomenys neskelbtini). Anūkės buvo geros nuotaikos, jai nesiskusdavo. K. jai sakė, kad A. turi draugą. Ji girdėjo kaip A. telefonu kalbėdavosi su draugu. Kol A. viešėjo pas ją, tai nematė, kad ji būtų nusiminusi, apsiverkusi. Po kurio laiko joms paskambino mama L. P. ir pasakė, kad reikia grįžti namo. Tą vakarą mergaites pasiimti atvažiavo jų močiutė A. P.. Joms išvykus gal po savaitės ji iš K. P. sužinojo, kad A. su K. dirba pas jį. Jai žinoma, kad mergaitės pas K. P. dirbo apie mėnesį laiko. Kai mergaitės dirbo pas K. P., tai ateidavo pas juos aplankyti. Ji netikinti, kad A. galėjo išžaginti kaimynas J. V. ir jos sūnus E.. J. pažįsta nuo pat mažens, visas kaimas netiki, kad J. galėjo išprievartauti mergaitę, nes jis gyvena vienas, moterų neturi ir jomis nesidomi. A. gulint ligoninėje, ji buvo nuvykusi ją aplankyti kartu su sūnumis E. ir G..
Liudytojo A. R. parodymais nustatyta, kad A. su K. 2013 m. birželio mėnesį buvo atvažiavusios pas jo brolį E. pasisvečiuoti, tačiau kiek laiko prabuvo jam nežinoma. Vėliau jis matė mergaites A. tada, kai jos dirbo pas K. P.. Jos ateidavo pas E. pasiimti pinigų. Mergaitės vaikščiojom kartu, dažnai kartu su pussesere S.. Po to jis sužinojo, kad A. guli ligoninėje, bandė žudytis, nes buvo išprievartauta kaimyno J.. Jis netiki, kad J. V. ją galėjo išprievartauti, nes jis gyvena vienas, moterimis nesidomi. Jis lankė A. ligoninėje, bandė paklausti kas ją išprievartavo, tačiau ji neatsakė. Ji kalbėjo visokias nesąmones, todėl mano, kad ji sąmoningai piktybiškai, siekdama atkreipti į save dėmesį.
Liudytojos G. N. parodymais nustatyta, kad jai žinoma, kad A. gydėsi ligoninėje psichiatriniame skyriuje. Ji buvo nuvykusi jos aplankyti ir klausė kas atsitiko, kad ji bandė žudytis. A. pasakė, kad jai taip užėjo ir daugiau nieko neaiškino, Ji suprato, kad ji taip darė dėl blogų gyvenimo sąlygų šeimoje. Po to jai paskambinus A., sužinojo, kad A. buvo išprievartauta. Ji klausė kas ją išprievartavo, tai A. pasakė, kad tai padarė pagyvenęs nepažįstamas vyras, kurio ji nepažįsta.
Kadangi nukentėjusios A. P. parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl teismas buvo nutaręs ją apklausti teisiamajame posėdyje. Nukentėjusioji A. P. parodymus davė nenoriai, į klausimus atsakinėjo vangiai, ilgai tylėjo. Kai teisėja užduodavo klausimus susijusius su įvykiu, tai A. P. nei į vieną klausimą neatsakė, nekalbėjo. Atsakinėti į klausimus atsisakė. Atsižvelgiant į psichologės patarimus, kuri dalyvavo nepilnametės apklausoje, teismas darė pertraukas, o po to buvo priverstas skelbti byloje pertrauką, nes nukentėjusioji buvo pavargusi. Į sekantį teismo posėdį nukentėjusioji neatvyko, prieš vykstant į posėdį ji pabėgo iš (duomenys neskelbtini). Kadangi byla buvo nagrinėjama ilgą laiką, atliekami įvairūs procesiniai veiksmai, tai teismas kvietė nukentėjusiąją, kuri šiuo metu jau pilnametė, į teismo posėdį pakartotinai, tačiau ji neatvyko. Pakartotinai apklausta nukentėjusios mama L. P. parodė, kad duktė išvykusi į užsienį, kur dirba. L. P. paaiškino, kad su A. ji taip pat bandė kalbėti apie įvykį, tačiau ši nesileidžia į pokalbius, trenkia durimis ir išeina iš kambario. Jai, kaip mamai, per šį netrumpą laiką su dukra neapvyko nieko išsiaiškinti, nors jų santykiai pastaruoju metu tapo šiltesni ir geresni nei buvo anksčiau. Taigi nukentėjusiajai A. P. atsisakius duoti parodymus apie išžaginimą, teismas įvertino visus duomenis, kurie yra byloje. Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusioji skirtingai aiškina įvykio aplinkybes. Pirmoje apklausoje, kurią atliko tyrėja ji apie tai, kad ją išžagino ir E. Š. nieko nesakė. Apklausa, kurią atliko ikiteisminio tyrimo teisėja, yra neišsami, padrika, neišaiškintos svarbios įvykio aplinkybės, nepašalinti esminiai prieštaravimai. Šioje apklausoje A. P. parodė, kad ją išžagino ne tik J. V., bet ir E. Š.. Analizuojant nukentėjusios apklausą, matyti, kad jos pradžioje A. P. aiškino, kaip ją išžagino J., o po to jai grįžus namo, tėvas klausė kodėl kelnės suplėšytos, tai ji atsakiusi, kad pargriuvo ir susiplėšė. Kai tėvas nematydavo, tai J. po įvykio jai glostė kojas. Pas tėtį buvo visą vasarą. Jau vėliau apklausoje nurodo, kad ją išžagino ir tėvas - E. Š.. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nukentėjusioji nebuvo išsamiai apklausta. Apsiribota formalia apklausa, naujos aplinkybės nebuvo išaiškintos. Nagrinėjant bylą teisme, teismui nepavyko pašalinti prieštaravimų ir išsamiai apklausti nukentėjusiąją, siekiant nustatyti tiesą. Byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad A. P. išžagino J. V. ir E. Š.. Apie nagrinėjamą įvykį A. P. policijai nepranešė. Liudytojų D. K. ir K. T. parodymais nustatyta, kad A. 2013 m. gruodžio 21 d. pasipasakojo K. T., kad prieš du mėnesius buvo išprievartauta, nusprendė, kad yra nėščia, demonstratyviai bandė žudytis. Atlikus nėštumo nustatymo testą, buvo gautas neigiamas atsakymas. Gydytojams tuomet ji aiškino, kad lytinę prievartą patyrusi 2013 m. spalio mėn. iš J. ir močiutės brolio sūnaus, o kaltinimas grindžiamas, kad A. P. buvo išžaginta 2013 m. liepos 29 d.
Teisiamajame posėdyje buvo apklausta daug liudytojų, tačiau nei vienas nepatvirtino ką nors žinantis apie išžaginimą. Apie tai, kad A. P. patyrė seksualinę prievartą nepatvirtino nei jos močiutė O. Š., nei sesuo K. P., kurios betarpiškai bendravo su A., kai ji gyveno pas tėvą. K. su A. buvo artimos, miegojo viename kambaryje, pastoviai visur ir visada būdavo kartu. Todėl ji turėjo pastebėti pasikeitusį A. elgesį bei pamatyti suplėšytus drabužius, kūno sužalojimus, kraujo dėmes. Susipažinus su A. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad po tariamo išžaginimo ji buvo sužalota, todėl aiškiai turėjo matytis smaugimo žymės, suplėšytos kelnės, turėjo matytis ir kraujo dėmės. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad po išžaginimo patirtus sužalojimus, suplėšytus drabužius, stresą, susijaudinimą ir kitus požymius būtų kas nors matęs. Nors psichologijos ir psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad A. P. reikia tikėti, tačiau vaikų g. namų darbuotoja A. L. teigė, kad A. P. nėra sąžininga, yra melavusi, manipuliuoja žmonėmis. Liudytojos O. Š. parodymais nustatyta, kad A. P. iš jų namų išvyko 2013 m. liepos 26-27 d. Pati nukentėjusioji negali tiksliai pasakyti kada išvyko iš Š. namų. Nei vienoje apklausoje neužfiksuotas įvykio laikas, paminėta, kad tai buvo liepos mėnesį, apie 21 val. Liudytojos R. R. parodymais nustatyta, kad A. ir K., grįžusios vėlų vasaros vakarą iš Š. namų, buvo linksmos, niekuo nesiskundė. Ji nepastebėjo nei kruvinų drabužių, nei sužalojimų ant A. kūno. A. P. parodymais nustatyta, kad mergaitėms sugrįžus iš viešnagės pas tėvą, ji nepastebėjo, kad jos būtų pasikeitusios. Ji nuvažiavusi parsivežti A. iš Š. namų, nematė nei sužalojimų, nei kruvinų ar suplėšytų drabužių.
Tai, kad A. P. nesąžininga, patvirtina ir byloje esantys tarnybiniai pranešimai. A. P. susitikus su tyrėja, jai pasakė, kad pas ją į palatą buvo atvykęs J. V., kuris prisistatė kaip dėdė G. ir jai grasino, kad jei ji kam nors papasakos apie išžaginimą, tai bus blogai jai pačiai ir jos mamai. Patikrinus šią informaciją, nustatyta, kad pranešimas buvo melagingas, nes peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus, nei J. V., nei vizualiai panašus į J. V. asmuo neužfiksuotas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tame pačiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. P. tyrėjai pasakojusi, kad 2013 m. liepos 29 d. vakare susipyko su tėvu E. Š. ir išėjo pasivaikščioti į (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną - liepos 30 d. E. Š. paprašė jos atnešti kelnes išskalbti, nors prieš tai, tėvas jos rūbų neskalbė. A. kalbėdama su tyrėja stebėjosi, kodėl tėvas nesuprato dėl ko jos kelnės yra kruvinos. Nors šiame tarnybiniam pranešime A. P. nurodė tikslią įvykio datą bei naujas aplinkybes, tačiau šių aplinkybių daugiau niekas nesiaiškino, tai yra kodėl tik praėjus pusmečiui nukentėjusioji nurodė tikslų laiką ir tai, kad jos kruvinas kelnes skalbė tėvas, o pirmos apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad kraujuotus drabužius išskalbė pati. Išanalizavęs bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių tikslų įvykio laiką, tai yra negalima teigti, kad įvykis buvo būtent 2013 m. liepos 29 d. Pažymima, kad J. V. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, jis neraštingas, bemokslis, todėl pats atvyksta tik iki Kauno autobusų stoties, kur jį pasitinka sesuo, kuri jį globoja. Byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad J. V. būtų kažkas palydėjęs iki klinikų.
Nukentėjusioji parodė, kad ją J. V. žagino apie 20 minučių. Po to ji buvo išžaginta ir E. Š.. Tai vyko prie tako ir aikštelėje. Tuo tarpu apklausti liudytojai K. P., Z. P., R. J., G. Š., O. Š. parodė, kad (duomenys neskelbtini) masiškai lankomas žmonių. Jaunimas užsibūna iki išnaktų ir vėliau. Vietiniai gyventojai vasaros metu ten nesilanko, nes ten daug poilsiautojų, triukšmaujama, dažnai patruliuoja policijos ekipažai. Pasak liudytojų, (duomenys neskelbtini) vakare negalima rasti ramios vietos, nuolat vaikšto žmonės. Šios liudytojų nurodytos aplinkybės teismui sukėlė abejonių dėl nukentėjusios nurodytos nagrinėjamo išžaginimo vietos, nes nukentėjusiosios nurodyta įvykio vieta yra prie pat medinio tako ir apžvalgos aikštelės. Jos nurodyta vieta nėra nuošali ar nepastebima einat taku ar būnat aikštelėje. Todėl neįtikėta, kad tokioje judrioje vietoje taip ilgai nepasirodė nei vienas žmogus ir niekas negirdėjo nukentėjusios šauksmo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas nukentėjusios parodymų patikrinimas vietoje matyti, kad nukentėjusioji į įvykio vietą atvažiavo kartu su tyrėja, Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialiste ir kitais darbuotojais. Rodydama įvykio vietą, ji ėjo takeliu lygiagrečiai su tyrėja. Vaizdas matomas, tačiau kas konkrečiai - tyrėja ar nukentėjusioji liepia sustoti, neaišku, nes mobilaus ryšio telefonu garsiai kalbėjo Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė ir jos balsas užgožė tyrėjos ir nukentėjusios pokalbį. Po to daugiausia kalbėjo tyrėja. Taigi nenustatyta, kad nukentėjusioji pati parodė įvykio vietą. Parodymų patikrinimo vietoje metu gauta duomenys neinformatyvūs.
Teisiamajame posėdyje buvo peržiūrėtas kompaktinis diskas. Vaizdo įrašas be garso. Jame matyti, kaip prie dviejų vyriškių prieina jauna juodais plaukais mergaitė, juos apkabina. Vaizdo įraše teismas nepastebėjo mergaitės atžvilgiu atliktų nepadorių, gašlių veiksmų. Vyko draugiškas pokalbis, mergaitė buvo ne kartą apkabinta, prisiglausta prie jos, šnekinta. Tai rodo jų šiltus santykius, norą užjausti, po to, kai A. P. bandė žudytis.
Analizuojant L. P. parodymus, nustatyta, kad A. jai apie išžaginimą nieko nepasakoja iki dabar. Ji kaip mama atsargiai bando paklausti ar tiesa, kad ji buvo išžaginta ir kas tai padarė, tačiau A. vengia apie tai kalbėti.
Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės metu nustatyta, kad A. P., atsižvelgiant į jos amžių, individualius psichologinius ypatumus, byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo pakankamai teisingai suvokti su ja atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų pobūdį, tačiau ribotai suvokė jų reikšmę.
A. P., atsižvelgiant į jos amžių ir protinio išsivystymo lygį, gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti. A. P. gebėjimą duoti parodymus veikia daugelis faktorių, dėl kurių atsiranda skirtingumai apibūdinant neesmines aplinkybes. Tuo pagrindu rekomenduojama atsižvelgti į A. P. duodamus parodymus apie esmines („centrines", arba įvykio dalyvių ir jų veiksmų) aplinkybes.
A. P. natūraliai nėra būdingas padidintas polinkis į įtaigumą, artimų asmenų nurodymų besąlygišką vykdymą, tačiau tais atvejais, kai jai yra daromas poveikis, naudojamas psichinis smurtas (grasina artimųjų susidorojimu ir kt.), A. P. linkusi pasiduoti tokiam poveikiui, nes neturėdama pakankamos patirties, ji nesugeba objektyviai ir visapusiškai įvertinti kitų elgesio ir konkrečių situacijos pasekmių. Visa tai gali paaiškinti, kodėl A. P. skirtingai nurodo įvykių aplinkybes, jų neatskleidžia ir kt. (arba kitaip tariant, atsiranda melas). A. P. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti; jai labiau būdingas apsauginis fantazavimas kaip psichologinės gynybos mechanizmas (jo dėka ji gali įsivaizduoti palankų, teigiamą gyvenimą ar aplinkybes bei užsimiršta apie jai emociškai nepakeliamą tikrovę).
Nustatyta, jog A. P. buvo daromas poveikis ne byloje nagrinėjamų įvykių turinio atžvilgiu, bet tikslu, kad niekam apie juos nepasakotų, arba kad atsiimtų savo parodymus, juos pakeistų ir kt. A. P. parodymus reikalinga vertinti atidžiai, kadangi kalbėdama apie byloje nagrinėjamus įvykius skirtingiems asmenims, ji nurodo skirtingas neesmines detales, tačiau pagrindines įvykių detales nurodo gana nuosekliai (įvertinus ilgą laikotarpį, praėjusį nuo įvykio iki jos apklausos). Taigi vertinant šį aktą, negalima jį laikyti svarbiausiu ir pagrindiniu įrodymų šaltiniu. Jis vertinamas kartu su kitais bylos duomenimis. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad akte nustatytos aplinkybės surašytos iš nukentėjusios žodžių, kurių dalį neabejotinai paneigia byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, o ne įvertinus visą bylos medžiagą, liudytojų parodymus.
Ekspertų komisija, remdamasi J. V. medicininiais dokumentais atliko ekspertizę ir davė išvadą, kad pateiktuose dokumentuose duomenų apie ligas, nusiskundimus ir negalavimus, susijusius su lytinės funkcijos sutrikimais ar galinčius juos sukelti nėra, taip pat nėra duomenų apie erekcijos sutrikimus, išrašų apie turimas ar turėtas ligas, dėl kurių galėjo sutrikti tiriamojo erekcija, nėra įrašų apie tiriamojo erekcijos lygį ar jo pasikeitimus. Erekcijos sutrikimas taip pat nėra nustatytas, objektyviais tyrimais, atliktais gydytojų specialistų, nes objektyvių sutrikimų, trukdančių kilti erekcijai ir turėti lytinius santykius, tiriant nenustatyta, taip pat pats pacientas teigia, kad „erekcija kartais būna“. Vidutinio laipsnio protinio atsilikimo diagnozė nesusijusi su lytinės funkcijos sutrikimu. Nėra duomenų, kad tiriamajam kada nors būtų nustatyti kokie nors lytinės funkcijos sutrikimai ( esant lengvo ir vidutinio laipsnio protiniam atsilikimui, lytinė funkcija dažniausiai būna nesutrikusi, o lytinis potraukis neretai būna netgi sustiprėjęs). Įvertinus visus faktorius – somatiniu požiūriu erekcija galima. Lytinius santykius pacientas gal (galėjo ir 2013 m. liepos 29 d., jei būklė jo buvo tokia pat) turėti. erekcijos reflekso mechanizmas yra labai labilus ir ypač priklauso nuo emocinės būklės, erekcijos lygis gali keistis dėl psichinės ir psichologinės būsenos pokyčių, o taip pat dėl įvairių operacijų, ligų ir negalavimų bei vartojamų medikamentų ar narkotikų ir alkoholio. Vis dėl to konkrečiai ir vienareikšmiškai atsakyti į klausimą ar konkrečiu momentu jam buvo įvykusi erekcija ir jis galėjo atlikti lytinį aktą, objektyviai negalima ( t. 6, b. l. 59–66 ).
Analizuojant šį ekspertizės aktą, pažymima, kad jis yra daugiau formalaus pobūdžio. Jame išdėstyti nukentėjusios parodymai bei aprašyti duomenys iš medicininių dokumentų.
Kaltinamajam J. V. taip pat buvo atlikta kompleksinė pakartotinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad J. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kas inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu J. V. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikymu. Jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. J. V. dėl psichikos būsenos gali duoti paaiškinimus. Nagrinėjamo nusikaltimo požymių turinčios veikos padarymo metu J. V. nebuvo patologinio afekto būsenoje. J. V. nereikalinga skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones.
Teisiamajame posėdyje dalyvavusi ekspertė psichiatrė J. D. šią išvadą patvirtino.
Ištyrus visą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad J. V. išžagino mažametę A. P. bei, kad bendrininkų grupėje, E. Š. padėjo išžaginti A. P.. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad E. Š. bendrininkų grupėje išžagino mažametę A. P., todėl J. V. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį 149 straipsnio 4 dalį, o E. Š. pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 4 dalį turi būti išteisinti, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas ).
Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas (BK 153 straipsnio 1 dalis)
Kaltinamasis E. Š. kaltinamas atlikęs tvirkinamuosius veiksmus mažametės A. P. atžvilgiu. Teismas sprendžia, kad ir šio kaltinimo dalis taip pat nepasitvirtino. Kaltinimas remiasi nukentėjusios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjai. Šios apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad ją tėvas liesdavo, krūtinę, kojas, prieš pat tą įvykį. Jis sakydavo, kad ji nėščia. Lietė kojas, krūtinę. Pradėdavo liesti nuo kelių ir eidavo į viršų. Liesdavo kirkšnis, liesdavo tik kojas. Nežino, kodėl liesdavo, reikia pas jį klausti. Nemoka paaiškinti kaip krūtis liesdavo, spaudė vieną krūtį. Suspaudus kartais skaudėjo. Tris kartus taip buvo. Nepamena kada taip buvo. Vieną kartą lietė krūtis ir kojas, kitus du lietė tik krūtis. Jis nesakė kodėl liečia krūtis. Ji negalvojo, kad čia normalus dalykas. Klausė kodėl taip elgiasi, bet jis jai neatsakydavo. Kai lietė krūtis tris kartus, tai vyko vasarą 2013 metais, namie. Vieną kartą pas J., o kitus kartus namuose. Pirmas kartas buvo pas J., gyvena kitoje gatvės pusėje, kaimynas jis. Lietė pas J. kambary, J. buvo nuėjęs parūkyti. Kitus kartus namie pas tėvą, sode, Kauno r.. Kai atvažiavo pas tėvą tris pirmas dienas. Atvažiavo pas tėvą 2013 m. birželio 13 d., iš karto po mokyklos. Neatsimena kuriomis dienomis tiksliai. Pirmą dieną nelindo, o antrą dieną pradėjo lįsti, kas kelios dienos viskas vyko. Tiksliau negali patikslinti ( t. 1, b. l. 22 – 24). Apklausta pas tyrėją, nukentėjusioji A. P. parodė, kad J. atėjęs pas jos tėvą dažnai gerdavo alkoholį ir girtas prie jos kibdavo. Ją paliesdavo ranka, kartą bandė ranką užkišti už kelnių iš priekio, bet ji pasitraukė. J. taip elgdavosi, kai tėvas nematydavo. Jos tėvas E. Š. jos klausdavo ar niekas prie jos nelenda. Ji jam atsakydavo, kad ne, tiesiog nepasitikėjo ir apie tai niekam nesakė. Kadangi tas J. girtas prie jos vis kibdavo, tai ji vasaros pabaigoje, gal po poros savaičių po to įvykio paskambino močiutei Aldonai ir paprašė, kad ją atvažiuotų pasiimti ( t. 1, b. l. 19–20).
Apie tvirkinamuosius veiksmus nukentėjusioji pasakojo liudytojai S. M.. Liudytoja S. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad per nukentėjusios apklausą (duomenys neskelbtini) A. minėjo šią aplinkybę, tačiau apklausos protokole ši aplinkybė neužfiksuota.
Iš šių apklausų seka, kad nukentėjusios parodymai dėl to paties įvykio yra prieštaringi ir prieštaravimai liko nepašalinti. Nukentėjusioji nenuosekli, painiojasi savo parodymuose, skirtingai nurodo tvirkinamųjų veiksmų padarymo asmenis ir veiksmus. Pakartotinai jos apklausti dėl tvirkinamųjų veiksmų atlikimo teismui nepavyko. Kaltinamasis E. Š. savo kaltę neigia. Teismas pažymi, kad kaltinime nurodyta, jog E. Š. kaltinamas tuo, jog atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, o būtent: laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, mažiausiai tris kartus, Kauno r., Taurakiemio sen., A. k, savo namuose, atliko mažametės A. P., tvirkinimo veiksnius, tai yra rankomis glostė jai kojas, lietė krūtis ir sėdmenis. Apie tai, kad nukentėjusiajai buvo glostomi sėdmenis, byloje iš viso duomenų nėra.
Taigi esant prieštaringiems nukentėjusios A. P. parodymams, nesant kitų objektyvių duomenų apie tvirkinamųjų veiksmų atlikimą jos atžvilgiu, E. Š. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas ).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti: mobilaus ryšio telefonas turi būti grąžinti teisėtam savininkui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vokai Nr. 1 ir Nr. 2, kuriuose yra kompaktiniai diskai paliekami saugoti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1dalies 3 punktas ).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais,
nusprendžia:
J. V. kaltinamą pagal LR BK 149 straipsnio 4 dalį ir pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį 149 straipsnio 4 dalį išteisinti, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
E. Š. kaltinamą pagal LR BK 149 straipsnio 2 dalį, 4 dalį ir LR BK153 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir namų areštą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti – mobilaus ryšio telefoną NOKIA 6080, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su Labas SIM kortele, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui E. Š. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);
Vokus Nr. 1 ir Nr. 2, kuriuose yra kompaktiniai diskai su vaizdo medžiaga palikti saugoti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.