Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2022-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. e1-250-999/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-04-26
Bylos Nr.
e1-250-999/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13098-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-250-999/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13098-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 26 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Daina Dyburienė,

susipažinusi su Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Žyliaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), , gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. V. kaltinamas tuo, kad 2022 m. balandžio mėn. 16 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0.66 promilių neblaivumas), tyčia rankomis suspaudė savo sutuoktinei S. V. kaklą ir ją smaugė, o ją ginančiam sūnui L. V. tyčia kumščiu sudavė du smūgius į kairįjį skruostą. Šioje A. V. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių.

2. Kaltinamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Gyvena kartu su savo žmona S. V., dukra V. V. ir sūnumi L. V.. Su žmona ir vaikais jau kokie du metai, kai blogai sutaria, labai dažnai namuose tarp jų būna barniai. Jis dirba (duomenys neskelbtini), mažai kada būna namuose, bet kai būna, namuose nuolat būna konfliktai, tačiau dėl jų policija niekada nebuvo kviesta. 2022 m. balandžio 16 d. jis visą dieną dirbo savo ūkyje, o vakare, kai lauke jau buvo tamsu, grįžo į namus, kur matė, kad žmona su vaikais buvo virtuvėje ir vakarieniavo. Jis nuėjo į savo kambarį, kur išgėrė apie pusę butelio konjako. Pabuvo savo kambaryje, o ką veikė jo šeimos nariai, jis nematė. Po to jis išėjęs iš savo kambario, pamatė, kad jo šeimos prie stalo nebėra, kad jie visi yra dukros kambaryje. Jis nusprendė eiti į virtuvę pavalgyti. Valgydamas, koja pradarė kambario duris, kur buvo jo šeima. Kažkuris iš jų jam kažką pasakė, o jis atgal kažką pasakė, tačiau ką, neprisimena. Staiga pamatė, kad lyg dukra į jį metė rankoje turėtą puodelį. Pataikė jam į krūtinę. Jis dėl to skausmo nejuto, nes buvo apsivilkęs rūbus. Tada visi trys, t. y. S., sūnus ir dukra puolė prie jo ir jam sudavė smūgius - į kuprą, į nugarą, į krūtinę, į koją. Kuris, kur ir kiek jam smūgių sudavė, tiksliai negali pasakyti. Jis susigūžė ir bėgo į lauką, kad jo daugiau nesumuštų. Išbėgdamas iš namų girdėjo, kad jie skambina policijai. Kai nuo namų pabėgo apie 500 metrų, prie jo atbėgo jo žmona ir sūnus. Tuo meta jis vis dar kalbėjo telefonu su savo seserimi. Žmona iš jo atėmė telefoną. Jis iš žmonos norėjo atsiimti savo telefoną. Tada prie jo puolė jo sūnus L., kažkur jam gal sudavė, bet kur, nežino, todėl jis jam du kartus sudavė kumščiu į smakrą. Gali būti, kad jam dėl suduotų smūgių galėjo skaudėti. Žmonai tikrai nieko nepadarė, jai už kaklo sugriebęs nebuvo ir jos nesmaugė, jai smūgių nesudavė. Jai fizinio skausmo nesukėlė. Nebent galėjo dar kam nors sukelti skausmą, kai gynėsi virtuvėje, bet tai galėjo būti padaryta ne tyčia. Šio įvykio meta jam pačiam buvo suduoti smūgiai. Šiuo meta dar į suduotas vietas jaučia skausmą, tačiau pretenzijų savo artimiesiems neturi. Kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi žmonai skausmo tyčia nesukėlė. Pripažįsta, kad sūnui sudavė smūgius. Dėl to įvykio jis visų namiškių atsiprašė ir jie visi jam atleido, jis su jais susitaikė. Visi jų šeimoje barniai kyla dėl įmonės akcijų. Prašo, kad prokuroras tą bylą užbaigtų teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam paskirtų atitinkamą bausmę už tą įvykį (b. l. 121-123, 142-143).

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamojo A. V. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

3.1. Nukentėjusiosios S. V. parodymais, kuri parodė, kad 2022-04-16 apie 21 val., būnant namuose dukros kambaryje į jį įėjo neblaivus jos sutuoktinis A., kuris žodžiu pradėjo konfliktuoti su jos dukra V., jai pradėjo priekaištauti, dėl ko ji čia neva gyvena, pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, tuomet ji žodžiu pradėjo dukrą ginti, ir varyti vyrą iš kambario, bet jis nesileido pradėjo trankyti kambario duris, dėl ko įskilo durų stiklas, bei mėtyti iš kambario anūkės antklodę su visais čiužiniais. Tuomet suprato, kad priėjo liepto galas vyras nebe nusiramins telefonu paskambino į bendrąjį pagalbos centrą kviesti policiją dėl vyro keliamo triukšmo. Tai išgirdęs vyras iš kambario pasišalino į kiemą, tuo meta iš antro aukšto buvo nusileidęs sūnus, su kuriuo išėjo į kiemą neleisti tėvui pasišalinti iki policijai atvykstant. Prisivijus jį kieme prie ūkinio pastato vyras puolė tyčia jai rankomis už kaklo ir jį stipriai suspaudė, tuo meta ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Kadangi vyras ją smaugė, sūnus ją gelbėjo ir tėvą atitraukė nuo jos, bet tuomet jis tyčia du kartus kumščiu sudavė sūnui į kaires pusės veido sritį. Vyras prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tai antras kartas. Pirmą kartą jis prieš ją smurtavo 2021 m. lapkričio pabaigoje tikslios datos nepamena. Pirmoje apklausoje buvo nurodžius, jog 2022 m. vasario mėnesį. Tada jis namuose koridoriuje būdamas neblaivus kumščiu trenkė jai į krūtinę, jai buvo toks trumpalaikis skausmas, jokių sužalojimų jai tada nepadarė. Apie tai niekam nepranešė, nenorėjo viešumo. Ir dabar nenori, kad dėl to įvykio būtų atliekamas koks tai tyrimas. Vyras yra labai sunkaus būdo, konfliktiškas. Taip pat vyras jai spyrė į pilvą, tuo metu, kai norėjo dukrai V. įspirti, bet jai jis nelabai ir pataikė, nes ji tuo meta spėjo nusisukti. Ir jai neskaudėjo dėl to. Byloje civilio ieškinio nereikš dėl sukelto fizinio skausmo. Šiuo meta jos vyras dėl to įvykio atsiprašė ir ji jam atleido, todėl prašo, kad tyrimas būtų nutrauktas kaip jai ir vyrui susitaikius (b. l. 26-27, 49-50).

3.2. 2022 m. balandžio 17 d. asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus S. V. kaklą matosi kraujosruva (b. l. 40- 44).

3.3. Nukentėjusiojo L. V. parodymais, kuris nurodė, kad 2022 m. balandžio 16 d., apie 21 val. jam būnant antrame aukšte išgirdo, kaip tėvas A. pirmame aukšte namuose pradėjo žodžiu konfliktuoti su šeimos nariais. Nusileidus į pirmą aukšto virtuvę, suprato, kad ten buvęs tėvas yra neblaivus ir jis konfliktuoja žodžiu su jo seserimi V. ir mama. Mama tuo metu kaip suprato telefonu skambino bendrajam pagalbos centrui, po ko tėvas iš namų išėjo į lauką. Tada jis su mama išėjo į kiemą, prie tėvo kad jis nepasišalintų iki pareigūnams atvykstant. Kieme neleidžiant tėvui iš jo išeiti, tėvas puolė mamą ją pradėjo stumdyti sugriebė rankomis už kaklo, tuomet jis gynė mamą tėvą jėga atitraukė nuo mamos ir tuomet tėvas, tyčia rankos kumščiu sudavė jam du smūgius į kairės pusės skruostą, smūgių meta pajuto stiprius fizinius skausmus, sužalojimų nepatyrė. Į med. įstaigą nesikreipė ir nesikreips. Tėvas prieš jį smurtą naudojo pirmą kartą. Byloje dėl sukelto fizinio skausmo civilinio ieškinio nereikš. Tėvas visuomet būna priekabus ir konfliktiškas, todėl norėtų, kad jis būtu iškeldintas, nes jo bijo. Pas med. ekspertą taipogi nevyks, nes akivaizdžių sužalojimų nepatyrė. Dėl to įvykio tėvas jo atsiprašė ir jis jam atleido ir šiuo jam jokių pretenzijų nebeturi ir nereiškia. Tai esant galimybei prašo, kad tyrimas būtų nutrauktas kaip jiems susitaikius (b. l. 1-2, 75-76).

3.4. Liudytojos V. V. parodymais, kuri parodė, jog ji kol kas gyvena pas tėvus su savo mažamete dukra. Pastoviai gyvena su mama, o tėvas važiuoja dirbti į užsienį ir grįžta tik kas 3 - 4 savaites ir po to vėl išvažiuoja. 2022 m. balandžio 16 d., tėvas būdamas namuose, vienas kambaryje gėrė alkoholį. Šito jos mažametė dukra nematė, nes jis kaip ir minėjo gėrė vienas kambaryje. Vakare kažkur tai apie 21 val. tėvas pradėjo žodžiu konfliktuoti su ja. Jis pradėjo ant jos šaukti, vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tada atėjo mama ir ji pradėjo jos tėvą, t. y. savo vyrą varyti iš kambario. Pradėjo jis mėtyti jos dukros drabužius. Ji nieko nelaukdama pasiėmė savo mažametę dukrą ir išėjo į kitą kambarį, kad visa šito nematytų jos dukra. Tada tėvas pradėjo trankyti kambario duris ir įskilo durų stiklas. Visa tai pamačiusi mama pasakė, kad kvies policiją ir paskambino 112. Kai tėvas išgirdo operatorės balsą tai jis išėjo į lauką. Triukšmą išgirdęs iš namo antro aukšto atėjo brolis L. ir jis kartu su mama išėjo į kiemą ieškoti tėvo, o ji liko namuose su dukra. Paskui po kurio tai laiko į namus grįžo tėvas, kuris puolė prie jos ir jai sugriebė už dešinio peties. Sakė, kad dabar iš namų iškraustys. Tuo metu, kai tėvas jai sugriebė už peties tai jai buvo toks tik trumpalaikis skausmas, jokių sužalojimų nebuvo ir nėra. Tada netrukus atėjo mama ir ji stojo į tarpą tarp jų, kad tėvas daugiau nieko jai nebedarytų. Jis jai bandė suduoti, bet nesudavė, nes mama tam sutrukdė. Jis norėjo jai įspirti, bet tuo metu į tarpą stojo mama ir tėvas du kartus įspyrė mamai į pilvą. Kadangi tėvas buvo įsiutęs, tai mama su broliu jį laikė, bet jam pavyko pabėgti. Taip pat brolis pasakojo, kad jam tėvas trenkė, o mamą smaugė, bet ji jau šito nematė ir apie tai nieko konkrečiai nurodyti negali (b. l. 83-84).

3.5. 2022 m. balandžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esanti sodyba (b. l. 11-12).

4. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

5. BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

6. Nors A. V. kaltę pripažino iš dalies, tai yra pripažino, kad nukentėjusiajam sūnui L. V. sudavė kaltinime nurodytus smūgius, tačiau sutuoktinės nukentėjusiosios S. V. atžvilgiu nesmurtavo. Tačiau šiuos kaltinamojo teiginius paneigia ne tik pačios nukentėjusiosios S. V. parodymai, bet ir nukentėjusiojo L. V. parodymai ir asmens apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, kad ant nukentėjusiosios S. V. kaklo matosi kraujosruva.

7. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. V. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš nukentėjusiąją sutuoktinę S. V. ir sūnų L. V., tai yra, 2022 m. balandžio mėn. 16 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis suspaudė savo sutuoktinei S. V. kaklą ir ją smaugė, o ją ginančiam sūnui L. V. tyčia kumščiu sudavė du smūgius į kairįjį skruostą.

Bausmės skyrimo motyvai

8. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltininko asmenybę – A. V. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka baustas (b. l. 152,), dirbantis.

10. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamos veikos padarymą numatyta skirti viešuosius darbus arba laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

11. Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

12. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, daro išvadą, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

13. BK 66 straipsnio pagrindu, į bausmės laiką įskaičiuotinas laikotarpis nuo 2022 m. balandžio 16 d. 22.02 val. iki 2022 m. balandžio 17 d., 14.48 val., t. y. 1 (vieną) kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną, kada kaltinamasis A. V. laikinai buvo sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant šešios viešųjų darbų valandoms (b. l. 113-114, 125-126).

14. Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium, kaltinamajam paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 64¹ straipsniu, 65 straipsniu, 72¹ straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi, 235 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies, 2 punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 16 d. 22.02 val. iki 2022 m. balandžio 17 d., 14.48 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam A. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Išaiškinti A. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Daina Dyburienė