Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7642-454/2016, kuria atsisakyta priimti ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl rašytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 30 d. rašytinį pritarimą statinio projektui; įpareigoti atsakovę A. B. pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir pateikti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nurodant, kad prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai statybai, ir pateikti visus privalomus dokumentus; įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją priimti sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo atsakovei A. B.; jei per 2 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statybą leidžiantis dokumentas nebus išduotas, įpareigoti atsakovę A. B. per 1 mėn. savo lėšomis pašalinti savavališką statybą – tvorą ir sutvarkyti statybvietę, o šio įpareigojimo nevykdant, leisti ieškovei nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės A. B..

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, kadangi civilinė byla Kauno apylinkės teismui neteisminga. Teismas pažymėjo, kad ginčus dėl savivaldybės administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo sprendžia administraciniai teismai. Reikalavimai panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją išduoti statybą leidžiantį dokumentą patenka į viešojo administravimo sritį, tad, turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Reikalavimai panaikinti statybą leidžiantį dokumentą bei įpareigoti pašalinti neteisėtos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, taikytinas Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas, tad šie reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo byloje vyraujančio teisinio santykio. Teismas sprendė, kad šioje byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai. Reikalavimas dėl atsakovės priimto akto panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio ir šioje byloje spręstinas pirmiausia, nes nuo jo išsprendimo priklauso ieškovės reikalavimo dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo išsprendimas. Dėl šių priežasčių teismas darė išvadą, kad byla teisminga administraciniam teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį ir perduoti klausimą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės nuomone, teismas ieškinį atsisakė priimti nepagrįstai, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, įtvirtintas Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalyje, Statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje ir CK 4.103 straipsnyje, bei nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos dėl bylos rūšinio teismingumo. Byloje nėra ginčo, kad ieškinys dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, reiškiamas šiais pagrindais turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Statytojai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, pažeidžiant jo išdavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl atlikus patikrinimą, buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas įteisinimui. Remiantis Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, kai statyba yra pradėta, ieškovė, kiti įstatyme nurodyti viešojo administravimo subjektai bei asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo. Nagrinėjamu atveju statyba yra baigta. Teisinių santykių, kai baigtai statybai, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriai dar ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus išduotas statybą leidžiantis dokumentas, Statybos įstatymo nuostatos atskirai nereglamentuoja, bet įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles. Nagrinėjamu atveju netaikytina teismo nutartyje minima Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. T-134/2015, nes teismo cituojamoje byloje buvo ginčijami viešojo administravimo subjekto atlikti veiksmai viešojo administravimo srityje ir tik nuo šių veiksmų atlikimo, t. y. tik nustačius neteisėtus veiksmus ar neveikimą, galėjo būti sprendžiamas ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl jai susidariusių pasekmių, susijusių su padarytu ar ginčijamu teisės pažeidimu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl byla nagrinėtina atskirojo skundo ribose (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl bendrosios kompetencijos teismo nutarties atsisakyti priimti ieškinį dėl to, kad byla teismingas administraciniam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, ir nustatęs, kad suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, patikrina, ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai.

Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šioje byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, todėl ji teisminga administraciniam teismui. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutinka ir pritaria apeliantės nuomonei, kad byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

Pagal CPK 36 straipsnio 2 dalies nuostatas bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio reikalavimai panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją išduoti statybą leidžiantį dokumentą patenka į viešojo administravimo sritį ir turi būti nagrinėjami administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str., 3 str. 1 d., 15 str. 1 d. 2 p.).

Tačiau be aukščiau nurodytų reikalavimų, ieškinyje reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovę A. B. pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir pateikti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nurodant, kad prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai statybai, ir pateikti visus privalomus dokumentus, kuris nepriskirtinas viešojo administravimo sričiai, yra civilinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str., 3 str. 1 d.). Nustatyta, kad su ieškiniu pateikti 2015-02-02 patikrinimo aktas, 2016-01-29 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. NPA-20-160129-00014, patvirtina, kad tvoros ant atraminės sienutės statyba žemės sklype yra baigta, dėl jos yra surašyti savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas.

Reikalavimai panaikinti statybą leidžiantį dokumentą bei įpareigoti pašalinti neteisėtos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t.y. civiliniais teisiniais santykiais (CK 4.103 str.). Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas aiškus reglamentavimas, kad nustačius, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teisingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, kai statyba yra pradėta, kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. T-36-2014, 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. T-244 ir kt.).

Konstatuotina, kad nors nagrinėjamoje byloje reiškiami ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, jie negali pakeisti viso ginčo teismingumo, kai daliai ieškinyje reiškiamų reikalavimų įstatymas nustato aiškias teismingumo taisykles. Be to, visi byloje pareikšti reikalavimai yra tarpusavyje susiję, juos išskirti į atskiras bylas netikslinga, todėl visų pareikštų reikalavimų pagrįstumas turi būti sprendžiamas ginčą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendė netinkamai, todėl skundžiama nutartis naikintina. Atsižvelgus į tai, kad pagal CPK nuostatas ieškinio priėmimo klausimui išspręsti teisė suteikta pirmosios instancijos teismui, ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.