Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn S. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn S. P. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatui dėl 2008 m. lapkričio 11 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. lapkričio 11 d. nutarimu S. P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 4 dalį ir jai skirta administracinė nuobauda - 500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams. Nuobauda skirta už tai, kad ji, 2008 m. spalio 22 d. 02:32 val., Klaipėdos mieste, Taikos pr.- Dubysos g. sankryžoje, vairuodama automobilį Mazda MX-6, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), esant maksimaliam leistinam greičiui 50 km/h, važiavo 83 km/h, viršijo leistiną greitį 33 km/h, tuo pažeidė KET 135 punkto reikalavimus. Nagrinėjant bylą įvertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

S. P. pripažįsta teisės pažeidimo įvykdymo faktą, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundą grindžia tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga, nes dirba komercinėje įmonėje (duomenys neskelbtini) kavinėje - bare (duomenys neskelbtini) padavėja ir darbovietė yra (duomenys neskelbtini), Plungės rajone, kur nevažiuoja visuomeninis transportas. Be to, mokosi Klaipėdos universitete neakivaizdinėse studijose, ir teisė vairuoti transporto priemonę yra reikalinga važiuoti į paskaitas. Taip pat, nurodo, kad rūpinasi neįgaliu tėvu, kurį reikia nuvežti į gydymo įstaigas. Šiais ir skunde išdėstytais motyvais pareiškėja teismo prašo :

- pakeisti 2008 m. lapkričio 11 d. Telšių apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato nutarimą administracinėje byloje ir neskirti administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o paskirtąją baudą sumažinti iki 400 litų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimo įvykdymas yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l. 21-30). S. P. nutarimo dalyje dėl veikos apimties ir kvalifikacijos neskundžia, teismas aplinkybių keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika atitinkanti teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 4 dalies požymius.

Skundu S.P. prašo netaikyti vienos iš privalomosios administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo ir prašymą grindžia būtinybe turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl profesinės veiklos, studijų ir šeimyninių aplinkybių. Todėl būtina analizuoti ar nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas švelnesnės administracinės atsakomybės, nei numato įstatymas, taikymui.

Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 124 straipsnio 4 dalis numato, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą, vairuotojams užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

Ginčijamu nutarimu nurodoma, kad nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailėjimąsi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), administracinė nuobauda S.P. skirta pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą baudos dydžio vidurkį (500 litų bauda), bei numatyto teisės vairuoti atėmimo termino vidurkį (paskirtas 5 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas). Byloje pateiktieji duomenys (b.l.27-30) patvirtina, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinumas inkriminuota pagrįstai, nes S.P. yra bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, šių nuobaudų terminas, kuriuo asmuo yra laikomas baustu administracine tvarka, nėra pasibaigęs (ATPK 36 straipsnis).

S.P. teigia, kad gailisi dėl pažeidimo, pripažįsta įvykdytą veiką, tačiau šios aplinkybės jau yra įvertintos ir tai nurodyta ginčijamame nutarime. Skunde ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini), bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Plungės rajone, padavėja, teismo nėra vertinamos kaip aplinkybės leidžiančios netaikyti specialiosios teisės atėmimo, nes teismas vertinamuoju kriterijumi pripažindamas darbo pobūdį kaip aplinkybę eliminuojančią specialiosios teisės atėmimo taikymą, pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, suteiktų atskirai asmenų kategorijai išskirtinį statusą. Asmens profesinė veikla, ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl nurodomos aplinkybės nėra reikšmingos. Kad asmens profesinė veikla nėra pagrindas pripažinti ją išskirtine aplinkybe, galinčia sąlygoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą, ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse (žr.: nutartis Nr. N18-1403/2007m.).

S.P. skundas taip pat grindžiamas ir aplinkybe, kad mokosi Klaipėdos universitete ir sesijų metu ji savo asmeniniu automobiliu važiuoja iš Plungės į Klaipėdą. Praradus teisę vairuoti transporto priemones tai būtų padaryti žymiai sudėtingiau, nukentėtų studijos. Tačiau ši aplinkybė teismo nėra vertinama kaip aplinkybė, suteikianti teisines prielaidas švelnesnės atsakomybės taikymui. Paskirtoji nuobauda nekliudo tęsti studijų, kadangi yra išvystyta visuomeninio susisiekimo infrastruktūra, leidžianti S.P. atvykti studijų tikslais į Klaipėdą.

Skunde taip pat akcentuojama, kad bus suvaržyta jos galimybė rūpintis neįgaliu tėvu, kadangi jį turi nuvežti į gydymo įstaigas ir tokios nuobaudos skyrimas pažeis ne tik jos interesus, bet ir trečiųjų asmenų interesus. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu pati S.P. nurodė, kad jos tėvas turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl akivaizdu, kad nebus apribota jo galimybė individualiu transportu vykti į gydymo įstaigas. Teismui nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys ir įrodymai, kad V.P. dėl nustatyto neįgalumo negali vairuoti transporto priemonės.

Taigi, aplinkybės susijusios su patraukto administracinėn atsakomybėn asmens nuvykimu į darbą, galimybe rūpintis artimaisiais, gali būti įvertinamos individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą sankcijos ribose (aprobuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2007-10-17 pasitarime Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal ATPK 126 straipsnio 1,2, ir3 dalį apibendrinimas). Būtent šias aplinkybes institucija įvertino nutarimo priėmimo metu ir nustačiusi, kad nėra jokių išskirtinių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pagrįstai nusprendė nespręsti klausimo dėl švelnesnės administracinės atsakomybės taikymo ir skyrė sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

Pasisakant dėl jau išvardintų skundo argumentų pažymėtina, kad administracinės nuobaudos tikslai būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. Išimtis galėtų būti taikoma tik nustačius, kad pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnyje numatytos nuobaudos švelninimo taisyklės. Tam būtinos išskirtinės atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokios aplinkybės nagrinėjamojoje byloje nenustatytos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-08-02 išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. N18-1403/2007 akcentavo, kad greičio viršijimas yra pavojingas nusižengimas, nes dėl greičio viršijimo įvyksta daug eismo įvykių, kuriuose žūsta ar yra sužalojami žmonės. Todėl tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai sukėlė realų pavojų ir kitiems eismo dalyviams. Vien tik simbolinės nuobaudos skyrimas tokiu atveju negalėtų sudaryti sąlygų pasiekti nuobaudos taikymo tikslų.

Skiriant administracinę nuobaudą turi būti atsižvelgta į visetą aplinkybių ir į pačio pažeidimo įvykdymo aplinkybes. S.P. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio metu leistinas greitis viršytas 33 km/h ir tuo sukeltas pavojus ne tik kitiems eismo dalyviams, bet ir pačiai S.P.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2008 m. lapkričio 11 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistu ir S.P. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.