Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Gerutis Varanavičius Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

2008 m. kovo 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam E. D., gynėjui advokatui R. M., teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. D. advokato R. M. apeliacinį skundą dėl 2007 m. gruodžio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo nuspręsta E. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149str. 1d. ir paskirti jam bausmę- laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu priteista iš E. D. 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių) litų R. I. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. teismo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. už tai, kad jis 2007-06-16, apie 19 val. bare „Prie akmenų“, esančiame Kaune, Laisvės al. 21, įsiveržė į moterų tualetą, užkabinęs tualeto duris iš vidaus, smogė toje patalpoje buvusiai R. I. kumščiu į veidą, sumušė kairį skruostą, nežymiai sutrikdė jos sveikatą, tokiu būdu palaužė nukentėjusiosios pasipriešinimą, kuri rankomis stūmė jį nuo savęs ir prašė jos nežaginti, dalinai apnuogino jos kūną, pakėlė sijoną, numovė apatines kelnaites, atsigulė ant patalpos grindų, suėmęs rankomis, pasisodino nukentėjusiąją ant savęs ir atliko su ja prievartinį lytinį aktą į nukentėjusiosios makštį.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo posėdyje nuteistasis ir jo advokatas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 str., 301 str., nešališkai, išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus ir pagrįstai E. D. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149str. 1d.

Nors nuteistasis neigė padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusios R. I. parodymais, liudytojų parodymais, bei kitais byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

N. R. I. patvirtino, kad 2007 06 16 d. kartu su broliu ir draugais būnant bare „Prie akmenų“, užėjus į tualetą ten pat įsiveržė nuteistasis, nustūmė ją į tualeto gilumą, užkabino iš vidaus duris ir liepęs tylėti sudavė kumščiu nukentėjusiajai į smilkinį. Supratusi iškilusią grėsmę, nukentėjusioji prašė jos nemušti, nežaginti, bet nekreipdamas į tai dėmesio nuteistasis užkelęs į viršų sijoną, numovęs kelnaites su ja atliko prievartinį lytinį aktą ir tik po to, kaip prie tualeto durų atėjo draugė bei pradėjo ją šaukti, nuteistasis liovėsi prievartavęs ir ji iš tualeto pabėgo. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad dėl nuteistojo elgesio buvo labai išsigandusi, nedrįso priešintis.

Nukentėjusios parodymai apie jos atžvilgiu padarytą nusikaltimą yra visiškai nuoseklūs, pilnai atitinka parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1,b.l.13-21) nurodytoms ir akistatos su nuteistuoju metu nurodytoms aplinkybėms (T-1,b.l.86-87). Be to šio procesinio veiksmo metu priešingai negu teisme ir pats nuteistasis prisipažino lytiškai santykiavęs su nukentėjusiąją.

Tokius nukentėjusios parodymus patvirtina ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Liudytoju apklaustas nukentėjusiosios brolis G. I. patvirtino, kad minimu laiku būnant bare „Šalia akmenų“ jo sesuo Rasa buvo nuėjusi į tualetą, iš ten ilgai negrįžo, ir tik po to kai jos nuėjo ieškoti draugė A. A.,nukentėjusioji atbėgo labai susijaudinusi, verkdama, besidengdama prie smilkinio sutinusį veidą. Neužilgai atvykus policijai ir sulaikius nuteistąjį, nukentėjusioji nurodė, kad tai šis asmuo ją užpuolė tualete.

Liudytoja A. A. parodė, kad po to kai Rasa nuėjo į tualetą ir ilgai negrįžo, ji ėjo draugės ieškoti. Prie tualeto durų ji išgirdo nukentėjusios verksmą, kūkčiojimą. Pradėjus šaukti nukentėjusiąją, belsti į duris, tualeto durys atsidarė ir iš ten išbėgo verkdama R. I., o patalpos viduje ji matė nuteistąjį, kuris taip pat išbėgo į lauką. Iš nukentėjusios elgesio, būsenos ji suprato, kad ši yra šoko būsenoje, kad buvo užpulta, sumušta.

Liudytoja M. P. taip pat patvirtino, kad po to, kai A. A. nuėjo ieškoti Rasos neužilgo atbėgo ir pati nukentėjusioji, kuri buvo labai susijaudinusi, drebėjo, verkė, jos sijono diržas ir užtrauktukas buvo atsegti, ant veido matėsi paraudimas. Taip pat nukentėjusioji jai į ausį, vengdama, kad to neišgirstų brolis, pašnibždėjo, kad buvo išprievartauta. Policijos pareigūnams sulaikius vieną asmenį nukentėjusioji šį atpažino kaip užpuoliką.

Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas U. K..

Liudytoja apklausta baro darbuotoja E. M. parodė, kad minimu laiku dirbant padavėja ji matė iš tualeto išėjusią verkiančią, labai susijaudinusią nukentėjusiąją. Ji matė, kad eidama į tualetą nukentėjusioji atrodė visiškai normaliai, nebuvo apsvaigusi, o grįžo jau sumušta ir šoko būsenoje.

Apklausti liudytojais policijos pareigūnai E. J. ir R. D. patvirtino, kad pagal iškvietimą nuvykus į barą „Prie akmenų“ ten jie rado nukentėjusią, kuri buvo išsigandusi, isteriškai verkė. Nukentėjusioji papasakojo, kad ją tualete užpuolė vaikinas, sumušė veidą, reikalavo lytiškai santykiauti. Nukentėjusiajai pamačius netoli baro ir nurodžius užpuoliką jie jį sulaikė.

Liudytojas D. M. parodė, kad minėtą dieną jis kartu su G. Š., nuteistuoju vaišinosi bare „Prie akmenų“ ir vienu metu kai jie grįžinėjo iš parduotuvės atgal į barą E. D. sulaikė policija. Jis matė, kaip nukentėjusioji, sakydama šitas, policininkams nurodė E. D..

Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas G. Š., kuris be to parodė, kad matė kaip nukentėjusioji išbėgo iš tualeto sakydama , kad ją išprievartavo.

Analogiškas aplinkybes patvirtino ir kitas kartu su nuteistuoju tą vakarą bare vaišinesis asmuo – O. M..

Iš teismo medicinos specialisto išvados (t.1,b.l.23-24) seka, kad nukentėjusiajai 2007-06-16 vieno trauminio poveikio pasekoje buvo padarytas kairio skruosto sumušimas, atitinkantis nežymų sveikatos sutrikimą.

Tad pirmos instancijos teismas įvertinęs visus virš paminėtus ir aptartus įrodymus visiškai teisingai nustatė, kad jie tarpusavyje tampriai susiję, sudaro vieningą, loginę grandinę.Teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti ir netikėti nukentėjusios parodymais, kuriuos patvirtino ne tik liudytojais apklausti nukentėjusiosios giminaičiai, bei draugai, bet ir pašaliniai, įvykį matę ir suvokę, asmenys- tai baro darbuotojai, paties nuteistojo draugai, bei objektyvūs sužalojimą patvirtinantys medicininiai duomenys. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusioji nuėjo į tualetą, ten užtruko, nuėjo sveika ir gerai nusiteikus, o grįžo sužalota ( sumuštu veidu), labai susijaudinus ir išsigandusi, kad iš karto po to ji nurodė nuteistąjį kaip ją sumušusį ir išžaginusį asmenį. Net ir paties nuteistojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu iš dalies patvirtina nukentėjusios aiškinimą apie lytinių santykių su nuteistuoju buvimą. Būtent šiuose parodymuose nuteistasis pripažino turėjęs lytinius santykius su nukentėjusiąją, vėliau šiuos parodymus jis visiškai nemotyvuotai paneigė. Tokiu būdu apeliacinio skundo argumentai, kad teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios ir jos giminaičių bei jos draugų, nuteistojo kaltę patvirtinančiais parodymais, yra akivaizdžiai neteisingi, o ir todėl atmestini.

Atlikus teismo medicinos apžiūrą sužalojimų nukentėjusiosios lytiniuose organuose nebuvo konstatuota, tačiau ši aplinkybė, atsižvelgiant į nukentėjusios R. I. parodymus apie prievartinio lytinio akto buvimą, į nuteistojo lytinio akto fakto pripažinimą ikiteisminio tyrimo metu, į liudytojų parodymus apie iškart po įvykio nukentėjusiosios nurodytą sumušimą ir išžaginimą, nepaneigia apeliantų teiginio, kad tokio lytinio akto nebuvo. Lytinio akto prievartinį pobūdį, t.y., kad jis buvo atliktas prieš nukentėjusios valią patvirtina nuteistojo panaudotas smurtas prieš nukentėjusiąją, išreikšti grasinimai, nukentėjusios priešinimasis bandant atstumti nuteistajį, bei ir po to netrukus sekęs nukentėjusios pranešimas kitiems asmenims, policijai apie nusikaltimą, įvardijimas ir nurodymas tai padariusio asmens (nuteistojo), didelis nukentėjusios susijaudinimas ir išgąstis.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad nukentėjusioji galėjo netrukdomai pasikviesti pagalbą ir tokia galimybe nesinaudojo, kad ji pati pagal esamą lytinio akto poziciją ( nuteistajam gulint ant grindų, o nukentėjusiajai esant ant jo viršaus) galėjo nutraukti lytinį aktą, kad nukentėjusioji nebuvo šoko būsenoje, nes to nepatvirtina specialus medicininis tyrimas, taip pat nepaneigia lytinio akto prievartinio pobūdžio. Dar iki lytinio akto pradžios nuteistojo išreikštas grasinimas nukentėjusiajai bei po to sekęs smurto panaudojimas, atsižvelgiant ir į pačios nukentėjusios aiškinimą apie jos didelį išgąstį ir baimę nuteistajam, rodo, kad būtent tokiu būdu buvo palaužta nukentėjusios valia ir atimta galimybė jai priešintis. Iš ištirtų įrodymų matyti, kad tik atsiradus galimybei pasišalinti, kai draugė pradėjo belstis į duris, nukentėjusioji iš karto, iš nusikaltimo vietos (tualeto) ir pabėgo. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina ir nukentėjusios būseną po jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo – tai itin didelį jos susijaudinimą, išgąstį. Liudytojai nukentėjusios būseną įvardino, kaip pasireiškusią isterišku verkimu, kūkčiojimu, negalėjimu rišliai kalbėti, dideliu susijaudinimu, šoku. Tokie liudytojų parodymai juos cituojant pažodžiui aprašyti ir pirmos instancijos teismo nuosprendyje. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėstant pripažintą įrodyta nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, jos aplinkybes, apie nukentėjusios patirtą, kaip tai teigiama apeliaciniame skunde, šoką neminima. Taigi tokio pobūdžio pavojingos gyvybei būsenos padarymas nuteistajam neinkriminuotas, dėl to nuteistajam nebuvo pateiktas ir kaltinimas.Todėl nebuvo ir jokio reikalo tuo klausimu atlikti kokį nors specialų ekspertinį ( medicininį) tyrimą.

Tadgi nuosprendyje išdėstytos išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, ištirtų įrodymų visetas patvirtina nuteistojo E. D. kaltę padarius BK 149 str.1d. numatytą nusikaltimą ir tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra. Pripažinus E. D. kaltu, atsižvelgdamas į padarytą nusikaltimo pobūdį, sunkumą ir dėl to nukentėjusiosios patirtus pergyvenimus, dvasinį sukrėtimą, fizines ir dvasines kančias, sukeltas pasekmes, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai patenkino nukentėjusios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą nuteistajam, Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, pirmos instancijos teismas taip pat nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo E. D. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.