Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-09 · Civilinė byla Nr. 2A-253-611/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-09
Bylos Nr.
2A-253-611/2011
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00337-2009-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Atsakovas
V. N., N. B., E. Č.
Ieškovas
A. R., D. R.
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-253-611/2011
(S)
Teisminio proceso Nr.2-48-3-00337-2009-1Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 30.9.1;114.4; 121.15;121.22.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei,

dalyvaujant ieškovų atstovui adv. Aurelijui Gruodžiui, atsakovės V. N. atstovei adv. Galinai Kardanovskajai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. R. ir D. R. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. R. ir D. R. ieškinį atsakovėms V. N., N. B., E. Č. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami atidalyti jiems priklausančią ½ dalį 1124 m. ilgio inžinierinių tinklų-aukštos įtampos 10KV oro linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), natūra priteisiant jiems laidus nuo atramos 805/25 iki atramos 813/11 imtinai ir laidus nuo atramos 813/11 iki 813/16, o atsakovėms V. N., N. B. ir V. B. procesinių teisių perėmėjai E. Č. priteisiant laidus nuo atramos 813/11 iki atramos 813/22 ir nuo atramos 813/17 iki atramos 813/22. Nurodė, kad ne kartą ragino atsakoves atidalinti jiems priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau atsakovės nesutiko spręsti šio klausimo. Teigė, kad minėta aukštos įtampos oro linija susideda iš 12 atramų. Ieškovams nėra svarbu, kuri dalis bus atidalinta, tačiau atsakovės neišreiškė noro, kurią dalį pageidautų pasilikti. Kadangi ieškovams priklauso ½ dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl ieškovai prašo jiems priklausančią dalį padalinti taip, kad jiems atitektų 6 atramos ir laidai, kurių ilgis apie 592 m, o atsakovėms tokiu atveju liktų kitos 6 atramos ir laidai, kurių ilgis apie 532.

Atsakovės V. N. ir N. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad neprieštarauja nuosavybės atidalijimui iš šalių bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau ieškovai neparengė inžinierinių tinklų-aukštos įtampos 10KV oro linijos atidalijimo projekto, be kurio neįmanoma išspręsti ginčo.

Atsakovo V. B. procesinių teisių perėmėja E. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 1124 m. ilgio inžinierinių tinklų-aukštos įtampos 10KV oro linija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas), priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, t.y. ieškovams priklauso ½ dalis, atsakovei V. N. – ¼ dalis, taip pat atsakovei N. B. ir jos mirusiam sutuoktiniui V. B. – ¼ dalis ginčo turto. Teismas pažymėjo, kad inžinierinių tinklų-aukštos įtampos 10KV oro linijos iš principo nėra nedalūs daiktai, todėl atidalijimo atveju esminę reikšmę turi LR CK 4.80 str. 2 d. nurodytas kriterijus – daikto padalijimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti pateiktas nekilnojamojo daikto formavimo ir pertvarkymo projektas, parengtas ir patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka, ir pagal kurį turi būti suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, į kuriuos Nekilnojamojo turto registre būtų galimybė įregistruoti nuosavybės teises tiek ieškovams, tiek atsakovams. Teismas nurodė, kad ieškovai tokio ginčo turto formavimo ir pertvarkymo projekto nepateikė, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovų prašomo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės patvirtinti negali.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovės apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė iš esmės tik dėl to, kad ieškovai nepateikė norimo atidalinti turto formavimo ir pertvarkymo projekto. Teismas nenurodė nei vieno teisės akto, kuriame būtų numatyta pareiga rengti tokį projektą, norint atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl šio teismo padaryto pažeidimo negalima tiksliai ir aiškiai nurodyti materialinių normų pritaikymo ir išaiškinimo pažeidimų, ir taip įvykdyti pareigą numatytą LR Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Prašomas atidalinti turtas nėra žemės sklypas, todėl įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose nėra reikalavimo parengti turto formavimo ir pertvarkymo projekto.

2. prašomas padalinti turtas yra ištisinė, be atsišakojimų, elektros tinklų oro linija, kurią ieškovas prašė padalinti natūra ją dalijant per vidurį ir vieną pusę priskirti ieškovams, kitą pusę atsakovams. Ieškovai nuo 2007 m. siūlė atsakovams įvairius atsidalijimo variantus, tačiau atsakovai iki šiol neišreiškė jokios pozicijos dėl atsidalijimo būdo. Šiuo atveju ginčas tarp šalių yra kilęs ne dėl atidalijimo būdo, kadangi atsakovai nenurodė kitokio jiems priimtino būdo, o dėl pačios ieškovų teisės atidalinti jiems priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovams yra nepriimtinas joks atidalijimo būdas, tuo ribojant ieškovų teisę atsidalinti jiems priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl šios priežasties atsakovai piktnaudžiauja turimomis teisėmis. Mano, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas - ar ieškovai turi teisę atsidalinti jiems priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės kažkokiu būdu, jei atsakovai nepasirenka jokio atidalijimo būdo. Teismas, atmesdamas ieškinį, turėjo nurodyti, kodėl atitinkamas ieškovų prašomas atidalijimo būdas yra netinkamas ir atmestinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. N. prašo atmesti apeliacinį skundą, Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

sutinka, kad ieškovas atidalintų iš bendrosios dalinės nuosavybės savo dalį, bet negali sutikti su pateiktu pasiūlymu, kadangi pasiūlymas techniškai neparemtas, neparuoštas specialistams, nepatikrintas, nesuderintas su atitinkamomis institucijomis. Atsakovė turi būti įsitikinusi, jog ieškovams atidalinus savo dalį, jos vartotojo interesai nebus pažeisti, kad nepablogėtų teikiamos paslaugos - elektros įtampa ir pan. Apeliantai nepateikė techniškai pagrįsto projekto, jie pats suformavo tokią situaciją, kad neįmanoma tinkamai įvertinti atidalijimo būdo. Apeliantas neįrodė ir nepriėmė jokių priemonių tai padaryti, kad pasiūlytas variantas yra priimtiniausias visiems kitiems bendrasavininkams, yra protingas ir racionalus, užtikrina techninius ir saugumo reikalavimus.

Atsiliepimas

Kiti atsakovai atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovų teisės atidalinti jiems priklausančią dalį iš jų ir atsakovių bendros dalinės nuosavybės teise valdomos 10 KV elektros oro linijos, atidalinimo būdo ir tokio atidalinimo projekto rengimo būtinumo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai ir atsakovės bendros dalinės nuosavybės teise valdo 1124 m ilgio inžinierinį tinklą – 10 KV elektros oro liniją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.3-4, 57-58), ieškovams priklauso ½ dalis minėtos linijos, o atsakovėms V. N. ir N. B. su V. B. teisių paveldėtoja E. Č. – po ¼ dalis (b.l.72-73). Ieškovai per notarą atsakovėms siuntė pasiūlymą atidalinti ieškovams priklausančią minėtos elektros oro linijos dalį (b.l.5). Atsakovė V. N. iš esmės neprieštarauja ieškovų dalies atidalinimui, bet nesant atitinkamo projekto, ji nėra tikra ar jai, kaip paskutinei gavėjai šioje elektros linijoje, bus užtikrintas tinkamas elektros energijos tiekimas.

Pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendros dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad bendraturčiams nesusitarus dėl atidalijimo būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Taigi viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismine tvarka sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t.y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Be to, prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bendraturčiams nesutariant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, vieną iš jų pasirenka siekiantis bendrą turtą atidalyti asmuo, t.y. nagrinėjamoje byloje – ieškovas. Bet jis teismui turi įrodyti, kad pasirinktas atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis bendraturčių teisių ar teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (CK 4.75 str.). Šių sąlygų neįmanoma įgyvendinti ir patikrinti ar pateiktas atidalinimo variantas atitinka minėtas sąlygas, jeigu nėra pateikiamas atidalinimo projektas, jame aiškiai apibrėžiant po atidalinimo suformuojamus savarankiškus turto objektus.

Ieškovai į bylą nėra pateikę atidalinimo projekto, kuriame grafiškai aiškiai numatytų šalims tenkančias dalis, numatytų, kaip bus užtikrintas elektros energijos tiekimas atsakovėms per ieškovams tenkančią elektros oro linijos dalį, ar tai techniškai įmanoma. Byloje esančiame elektros linijos plane (b.l.83) yra pažymėti ne visi ieškovų ieškinyje minimi elektros oro linijos atramos taškai. Pateiktame atramų žurnale ginčo elektros linija nėra aiškiai išskirta, ieškovų minimų visų atramos taškų nėra galimybės įžiūrėti (b.l.84-85), be to, tai yra tik esamos linijos koordinates ir atramas žymintis dokumentas, tačiau jis negali būti pripažintas tinkamu atidalinimo projektu. Pateiktas į bylą UAB „Kaunas Real Estate“ atliktas ginčo elektros tinklų paskaičiavimo projektas taip pat negali būti laikomas tinkamu atidalinimo projektu, nes jame tik nurodomos šalims tenkančios dalys po ieškovų siūlomo atidalinimo. Taigi, ieškovams nepateikus tinkamai parengto atidalinimo projekto, nėra galimybės patikrinti ar ieškovų siūlomas atidalinimo būdas atitinka aukščiau minėtus kriterijus, ar nebus padaryta neproporcinga žala dalinamam turtui bei ar bus užtikrinti atsakovių teisėti interesai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, nors ieškovams priklauso ½ dalis dalintino turto – 10 KV elektros oro linijos, tačiau jie prašo atidalinti jiems didesnę turto dalį nei jiems priklausanti dalis bendroje nuosavybėje su atsakovėmis (592 m iš 1124 m), nenumatydami kompensavimo atsakovėms mechanizmo už jiems tenkančią didesnę dalį bei nepateikė duomenų, ar visų pirma nėra galimybės atidalinti turtą natūra pagal ieškovams priklausančią idealiąją dalį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį kaip neįrodytą. Ieškovų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo.

Nepagrįstas ieškovų argumentas, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl elektros oro linijos atidalinimo būdo, o dėl atidalinimo teisės, nes ieškovų teisė atidalinti savo dalį yra absoliuti, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovės neprieštarauja dėl ieškovų savo dalies atidalinimo, tačiau nesutinka su pasiūlytu atidalinimo būdu, kol jos nėra užtikrintos tinkamu elektros energijos tiekimu joms po atidalinimo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei aukščiau minėtus motyvus nėra pagrindo teigti, jog atsakovės piktnaudžiauja teise, nes ieškovai neįrodė CK 4.80 str. 2 d. nustatytų sąlygų užtikrinimo po jų siūlomo atidalinimo. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo motyvuose aiškiai nurodė, kodėl ieškovų siūlomas atidalinimo būdas yra atmestas.

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, iš jų lygiomis dalimis valstybei priteistina 16,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Be to, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 1000 Lt advokatės teisinės pagalbos išlaidų atsakovei V. N. (LR CPK 93 str., 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų A. R. ir D. R. lygiomis dalimis 1000 (vieną tūkstantį) bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. N. ir 16,90 Lt (šešiolika litų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski