- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-27
- Bylos Nr.
- N1-298-898/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2008 m. lapkričio 21 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 93 straipsnio pagrindu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. M. 2009 m. liepos 20 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), A. M. priklausančiame name ir kieme, veikdamas bendrininkų grupėje su O. L. ir S. M., kurie 2011 m. kovo 21 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. A. sveikatą, o būtent – A. M. namo kambaryje sudavė ranka ne mažiau 4 kartų S. A. į veidą ir ištempęs už rūbų į kiemą, kieme sudavė ranka nenustatytą kiekį smūgių S. A. į galvos sritį, po ko nukentėjusysis nugriuvo ir gulinčiam spyrė ne mažiau 24 kartų į įvairias kūno vietas, S. M. spyrus gulinčiam nukentėjusiajam ne mažiau 15 kartų į įvairias kūno vietas, O. L. spyrus gulinčiam nukentėjusiajam ne mažiau 20 kartų į įvairias kūno vietas, tokiais savo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam S. A. muštines žaizdas abiejų ausų kaušeliuose, kraujosruvas veide bei abiejuose smilkininėse srityse, galvos smegenų sukrėtimą ir dėl kairės ausies kaušelio muštinių žaizdų supūliavimo, sukėlusio pūlingą kairės ausies uždegimą dėl ko S. A. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Kaltinamasis A. M. teisme dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. liepos mėnesį, tikslios datos nepamena, jis nuvažiavo pas savo senelius į (duomenys neskelbtini), po to nuėjo pas savo draugą Stanislovą, su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau atvažiavo O. L. ir S. M.. Su jais taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau jis, O. L. ir S. M. nuvažiavo pas R. T., kuris dirbo pas ūkininką. Ten vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Po to visi nuvažiavo pas jo senelius į (duomenys neskelbtini). Namuose prie stalo pamatė sėdintį nepažįstamą vyrą, savo mamą, savo senelį ir močiutę ir dar vieną moterį, kuri gyveno gretimame kaime. Visi vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Kai jo senelis jau norėjo eiti miegoti, jis paprašė, kad visi jam neartimi žmonės išeitų iš jo namų. Tuomet jis su S. A., kuris ir buvo tas jam nepažįstamas vyras, sukonfliktavo, nes S. A. nenorėjo išeiti. Tuomet jis S. A. sudavė keletą kartų į veidą, ir už rūbų jį ištempė į kiemą. Kieme S. A. sudavė dar keletą smūgių. S. A. buvo nukritęs ant žolės. Jis spardė nukentėjusįjį. Nežino kodėl jį spardė. Buvo per daug išgėręs, pasikarščiavo. Po kurio laiko prie jo prisijungė O. L. ir S. M. ir taip pat pradėjo spardyti S. A.. Vėliau sužinojo, kad nukentėjusysis yra miręs. Ikiteisminio tyrimo metu neatsiprašė nukentėjusiojo, nes neturėjo jo kontaktų. Nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis ir nesuprato, kokį sunkų nusikaltimą padarė. Atsiprašo nukentėjusiojo atstovės V. G.. Labai gailisi dėl to kas įvyko. Labai blogai vertina savo elgesį. Iš karto po įvykio išvyko dirbti į Ispaniją ir dirbo virš šešių metų. Šiuo metu turi galimybę dirbti Ispanijoje. Ankščiau nebuvo teistas.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Nukentėjusiojo S. A. apklausos protokole, užfiksuoti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos teismas pagarsino vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu (nukentėjusysis miręs), kad 2009-07-20 apie 15 val. su pažįstama S. nuvyko pas jos motiną į (duomenys neskelbtini), kur jos namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Buvo atėjęs S. sūnus, kurio nei vardo nei pavardės nežino, ir gėrė su jais kartu. Išėjęs jis po 2 valandų sugrįžo su 2-3 draugais, su kuriais kartu lauke gėrė alkoholinius gėrimus. Netrukus išvažiavo S. Jos sūnus su draugais įėjo į kambarį, sudavė jam kumščiu į veidą ir į kitas kūno vietas. Tada jį pradėjo mušti ir kiti vaikinai rankomis ir kojomis. Kas kiek smūgių sudavė, pasakyti negali, nes jis gulėjo lovoje ir veidą buvo užsidengęs rankomis. Buvo naktis ir jis pasiliko tuose namuose. Jį sumušę vaikinai apie valandą gėrė lauke, po ko vėl atėjo į kambarį ir jį pradėjo mušti, po ko ištempė jį į lauką ir mušė lauke. Kas kiek smūgių sudavė, pasakyti negali, nes neprisimena. Kai atsipeikėjo, pastebėjo, kad nebėra jo mobiliojo telefono „NOKIA“ 100 Lt vertės ir sportinių batelių 120 Lt vertės. 2009-08-20 ar 21 dieną pas jį į namus atėjo O. L. su mama, jo atsiprašė ir padavė jo sportinius batelius (1t., 24-25, 54, 71 b.l.). Iš esmės analogiški S. A. parodymai užfiksuoti ir 2011-03-21 Šiaulių r. apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (2t.17-21 b.l.).
2011 m. kovo 21 d. Šiaulių r. apylinkės teismo nuosprendžiu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį O. L. ir S. M. iš esmės parodė analogiškas aplinkybe, kad 2009 m. liepos mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, būdami neblaivūs, nuvažiavo pas A. M. močiutę tikėdamiesi ten gauti alkoholio. Kambaryje prie stalo sėdėjo A. M. senelis A., kažkoks nepažįstamas vyras, o kas buvo dar - nematė, nes buvo tamsu. A. M. pradėjo konfliktuoti su nepažįstamu vyru. Vėliau visi išėję į lauką toliau gėrė degtinę. Po kurio laiko A. M. vėl nuėjo į kambarį ir iš jo ištempė į kiemą nepažįstamą vyrą. A. M. sudavė kelis smūgius ranka vyrui į veido sritį, po ko vyras nuvirto ant žemės, A. M. pradėjo jį spardyti. Po to jie toliau gėrė degtinę. Vyras tuo metu gulėjo ant žolės. Po kurio laiko A. M. vėl nuėjo prie gulinčio vyro, su juo nuėjo ir O. L. su S. M.. Visi trys pradėjo spardyti gulintį žmogų: O. L. spyrė ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, kiek kartų spyrė S. M., nepamena. Po kiek laiko O. L., S. M. ir R. T. dviračiais išvažiavo į namus. Kieme liko A. M., o sumuštas žmogus tebegulėjo ant žolės (2t., 17-21 b.l.).
2011 m. kovo 21 d. Šiaulių r. apylinkės teismo nuosprendyje (2t., 17-21 b.l.) nurodyta, jog bylos nagrinėjimo metu liudytojai:
J. K. parodė, kad įvykio dieną ji su dukra buvo bariuke. Ten pamatė S. A.. Pasiėmė pensiją ir visi parvažiavo pas ją, bet S. A. mamos nerado, nes ji buvo išvažiavusi pas dukrą, todėl liko pas ją. Jis per daug išgėrė ir jam pradėjo snaiperiai vaidentis. Kadangi ji sirgo kasos uždegimu, ji gulėjo ant sofos, o jos dukra M. M. ir S. A. gėrė. Matė, kaip S. A. prisėdo prie vaikinų - O. L., R. T. ir jos anūko A. M. bei dar kažkokio vaikino. Gal sakydamas „snaiperiai‘ nukentėjęs ir įžeidė jaunuolius. Jos anūkas buvo įėjęs į namo vidų, pradžioje visi vaikinai gėrė kambaryje. Jie sakė S. A. išeiti, nes esą jis nereikalingas. Kitą rytą atėjo E. L. mama ieškoti sūnaus, buvo jau praaušę, tai ji ir pasakė, kad S. A. guli primuštas. Išėjusi į lauką pamatė S. A. gulintį ant žolės, buvo kruvinas S. A. veidas. Jis tik paprašė gerti, daugiau nieko nekalbėjo. Kaimynė ėjo iš darbo, iš kepyklos ir iškvietė greitąją. Ji negirdėjo, kad lauke jaunuoliai ir S. A. būtų mušęsi. S. A. buvo ramus, tylus žmogus. Bet gal kai padaugino gėrimo ir pradėjo jaunimą snaiperiais vadinti, todėl kilo tas konfliktas. Kas įvyko, anūkas nespėjo jai pasakyti pats, nes jis dar miegojo, kai atvažiavo policija;
R. T. parodė, kad su kaltinamaisiais yra draugai. Pagrindinis veikėjas tose muštynėse buvo A. M.. Įvykis buvo vasarą, prieš kokius metus. Jis pats buvo išgėręs, todėl gerai visko neprisimena. Sėdėjo prie namo ant kaladžių A. M. močiutės sodyboje, (duomenys neskelbtini)ir gėrė buteliuką. Sėdėjo jis, E. L., S. M. ir A. M.. A.M. nepatiko, kad tas, kurį vėliau primušė, gėrė kartu. To žmogaus vardo ir pavardės jis nežino. A. M. jį nusivedė į namą ir pasakė, kad eitų lauk iš jo močiutės namų. Po to A. M. išsivedė tą žmogų į lauką ir pradėjo mušti. A. M. tą žmogų spardė, porą kartų jam spyrė ir E.L. Daugiau nieko nežino, nematė, nes buvo jau tamsu, gal 23-24val. Jis A. M. sakė baigti, bet pats gavo smūgį nuo A. M. į veidą kumščiu. Kodėl A. M. spyrė tam žmogui, jis nežino. Kiek kartų ir kur jam spyrė, nematė. A. M. nukentėjusiajam dar trenkė su pliauska, ar malka, ar kalade, tiksliai nežino. Pažiūrėjo ar tas, kurį mušė, dar gyvas. Jis kieme gulėjo ant pilvo, buvo baisiai kruvinas. Kraujas bėgo jam iš veido. Veidą jam sukruvino A. M., jis viską vienas darė. Nuo kaladžių, ant kurių sėdėjo jis iki muštynių vietos buvo apie 4 metrų atstumas. Ar M. mušė nukentėjusįjį, neatsimena.
N. S. A. atstovės pagal įstatymą V. G. apklausos protokole užfiksuoti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji yra S. A. sesuo. Nuo pat vaikystės su S. A. ji augo vaikų namuose, nes motinystės teisės jų motinai buvo atimtos. Ji broliui buvo artimiausiais žmogus. Ji žino, kad prieš daug metų, (duomenys neskelbtini)jos brolį S. A. sumušė jaunuoliai. Su broliu apie tai kalbėjosi tik ligoninėje, tuomet S. A. jai sakė, kad tie jaunuoliai turės atlyginti jam padarytą žalą. Bet kokio dydžio ir ar žala buvo atlyginta, ji nežino. Brolis mirė prieš trejus metus. Ji pretenzijų sumušusiems brolį jaunuoliams nereiškia (1t., 121-122 b.l.).
2009-07-22 S. A. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2009-07-21 ryte, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu jį sumušė iš matymo žinomi trys asmenys (1t., 21 b.l.).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1392/09(04) užfiksuota, kad S. A. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos abiejų ausų kaušeliuose, kraujosruvos veide bei abiejuose smilkininėse srityse. Rasti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, atitinka įvykio aplinkybes ir laiką. Rasti sužalojimai padaryti apytikriai paros bėgyje iki 2009-07-21 7 val. 40 min. nukentėjusįjį paguldant į Šiaulių apskrities ligoninę. S. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės ausies kaušelio muštinių žaizdų supūliavimo, sukėlusio kairės ausies uždegimą, sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. S. A. kūne rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (1t., 96-97 b.l.).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas A. M. pateikė mobilųjį telefoną „NOKIA 6030“ IMEI (duomenys neskelbtini) (1t., 28 b.l.), kuris apžiūrėtas daiktų apžiūros protokole (1t., 46-48 b.l.).
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis S. A. atpažino A. M. pateiktą mobilųjį telefoną „NOKIA 6030“ kaip jam priklausantį, kuris buvo dingęs iš jo po jo sumušimo (1t., 49-50 b.l.), ir kuris grąžintas saugoti savininkui S. A. (1t., 52-53 b.l.).
Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad 2009-07-21, 08.27 val. A. M. buvo nustatytas 1,75 promilių girtumas (1t., 20 b.l.)
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo A. M. kaltumą patvirtinančių įrodymų, kad jis 2009 m. liepos 20 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), A. M. priklausančiame name ir kieme, veikdamas bendrininkų grupėje su O. L. ir S. M. (O. L. ir S. M. atžvilgiu dėl šios veikos padarymo 2011-03-21 priimtas nuosprendis), dėl chuliganiškų paskatų kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. A. sveikatą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai parodydamas, kad 2009 m. liepos mėn., tikslios datos nepamena, jis, nuvažiavęs pas savo senelius į Egėliškių kaimą, sukonfliktavo su ten buvusiu S. A., kurio tuo metu jis nepažinojo; tuomet jis jam sudavė keletą kartų į veidą, ir už rūbų jį ištempė į kiemą; kieme jam sudavė dar keletą smūgių; nukentėjusysis buvo nukritęs ant žolės; jis spardė S. A.; nežino kodėl jį spardė; buvo per daug išgėręs, pasikarščiavo; po kurio laiko prie jo prisijungė O. L. ir S. M. ir taip pat pradėjo spardyti S. A.. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir posėdžio metu pagarsinti nukentėjusiojo S. A. parodymai apie tai, kad jį sumušė trys iš matymo pažįstami asmenys, 2011-03-21 Šiaulių r. apylinkės teismo nuosprendžiu atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės dėl S. A. sumušimo O. L., S. M. parodymai, kad jie visi trys, t.y. A. M., O. L. ir S. M. sumušė nukentėjusįjį, bei minėtame 2011-03-21 Šiaulių r. apylinkės teismo nuosprendyje užfiksuoti J. K. ir R. T. parodymai apie S. A. sužalojimo aplinkybes. Be kaltinamojo A. M. parodymų, teisme ištirtų nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų O. L. ir S. M. parodymų bei liudytojų J. K. ir R. T. parodymų, kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir ištirtuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys – 2009-07-22 S. A. protokolas – pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2009-07-21 ryte (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu jį sumušė iš matymo žinomi trys asmenys; teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1392/09(04), kurioje užfiksuota, kad S. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės ausies kaušelio muštinių žaizdų supūliavimo, sukėlusio kairės ausies uždegimą, sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui; asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2009-07-21, 08.27 val. A. M. buvo nustatytas 1,75 promilių girtumas. Aptarti įrodymai yra vieni kitus papildantys, esminių prieštaravimų juose nenustatyta.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2011, 2K-272/2010, 2K-293/2009). Chuliganiškos paskatos, tai nusikalstamo elgesio motyvas, konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras demonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti neigiamą požiūrį į juos kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių, arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis A. M. dėl menkavertės dingsties – sukonfliktavus išgertuvių metu, sumušė nukentėjusįjį, savo pavyzdžiu paskatino mušti ir spardyti nukentėjusįjį ir kitus asmenis. Kaltinamojo A. M. elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra suprato, kad naudodamas smurtą S. A. atžvilgiu, savo veiksmais S. A. gali sukelti įvairaus mąsto sužalojimus.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes A. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų.
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). A. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, bei tai, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str.).
Nors teismo posėdžio metu tiek kaltinamasis A. M. ir jo gynėjas Ž. K. teismo prašė kaltinamąjį A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti BK 93 straipsnio nuostatomis arba BK 38 straipsnio nuostatomis, tačiau teismas daro išvadą, jog A. M. neatitinka minėtuose straipsniuose keliamų sąlygų reikalavimų. Tai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. A. M. šioje byloje laikomas neteistu, tačiau iki šios nusikalstamos veikos už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2d. 8p., jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės 2008-11-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, po šios nusikalstamos veikos jis padarė analogišką nusikalstamą veiką S. A. atžvilgiu bei 2014-07-21 nuteistas Ispanijoje už smurtinio nusikaltimo – nesunkaus kūno sužalojimo padarymą ir naudojantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis matyti, kad jo atžvilgiu 2015-03-18 yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymo, kuris šiai dienai nėra įsiteisėjęs. Dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. M. nedarys nusikalstamų veikų, dėl to BK 38 straipsnio nuostatos netaikytinos. Taip pat netaikytinos ir BK 93 straipsnio nuostatos, kadangi šio straipsnio nuostatos taikomos nepilnamečiams, pirmą kartą padariusiems nusikalstamą veiką, o A. M. 2009 m. liepos 20 d. nusikalstamą veiką padarė jau būdamas kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės minėtu 2008-11-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.
Skirdamas bausmę A. M., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis A. M. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), laikomas neteistu, tačiau kaip jau minėta 2008-11-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas kaip nepilnametis remiantis BK 93 straipsniu. Be to, 2014 m. jis padarė smurtinę veiką Ispanijoje (1 t., 44-45, 75-76 b.l., 2 t., 14 -16 b.l.), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (2t., 27 b. l.), nusikalto būdamas nepilnamečiu (17 m.). Taip pat kaip jau minėta, jo atžvilgiu 2015-03-18 yra priimtas Kelmės rajono apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymo. Įvertindamas kaltinamojo asmenybę bei aukščiau aptartas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad A. M. bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte - paskyrus vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamojo A. M. atžvilgiu taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šias išvadas teismas daro dėl tos priežasties, kad kaltinamasis A. M. nusikalto būdamas nepilnametis (17 m.), neteistas, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo atstovės V. G., nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, 2015-03-18 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už 2009 m. rugpjūčio 18d. padarytą nusikalstamą veiką, daugiau jo atžvilgiu neišnagrinėtų baudžiamųjų bylų nėra bei nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų, bei byloje nėra duomenų, kurie kaltinamąjį charakterizuotų itin neigiamai. Atidedant bausmės vykdymą kaltinamajam A. M. taikytinos nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančios normos, nes nusikalstamą veiką jis padarė būdamas nepilnametis. Taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, kadangi byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas A. M. suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1t., 92 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Kardomoji priemonė - suėmimas, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2015 m. kovo 27 d.
Bylos nagrinėjimo metu prokuroras prašė iš A. M. priteisti 2480,35 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 35 ct), išlaidų kurios buvo patirtos dėl A. M. pargabemino pagal Europos arešto orderį iš Ispanijos į Lietuvą. Minėtas išlaidas patvirtina byloje esantys įsakymas dėl pareigūnų komandiruotės, PVM sąskaitos faktūros (2 t., 45-49 b. l.). Šios išlaidos patirtos dėl A. M. neteisėtų veiksmų, nes jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro ir išvyko į Ispaniją, kur buvo sulaikytas ir pargabentas į Lietuvą. Dėl to, šios išlaidos pagrįstai pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. M..
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 1385,56 Lt (401,29 Eur – keturių šimtų vieno euro 29 ct) sumai išspręstas 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, todėl šioje byloje pakartotinai šis klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 puntą ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams.
Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktais, 83, 85 ir 87 straipsnio 4 dalimi paskirti A. M. auklėjamojo poveikio priemones:
- įspėjimą;
- 60 valandų nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, atliekant juos per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
- elgesio apribojimą, įpareigojant A. M. visą elgesio apribojimo laikotarpį būti registruotam darbo biržoje arba dirbti.
Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015 m. kovo 27 d.
A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
A. M. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2015 m. kovo 27 d.
A. M. pargabenimo išlaidas pagal Europos arešto orderį 2480,35 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 35 ct), pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš A. M. Lietuvos Respublikos Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.