Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenanti deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), teista:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. B., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2018 m. spalio 28 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kai nukentėjusioji A. B. telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino jos nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuomojamo buto Vilniuje, ji, prisistačiusi V. Š. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, susitarė išnuomoti minėtą butą 2018 m. gruodžio 15 d. – 2019 m. sausio 5 d. laikotarpiui, nurodydama pervesti 100 Eur avansą į jos tariamo vyro sąskaitą, nurodydama AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią M. J., nukentėjusiosios A. B. prašymu 2018 m. spalio 28 d. pastarosios seseriai A. K. iš savo AB Swedbank esančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 100 Eur į jos nurodytą jos tariamo sutuoktinio M. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ji 2018 m. spalio 31 d. parašė nukentėjusiajai A. B. SMS žinutę apie tai, kad atsirado daugiau norinčių išsinuomoti aukščiau minėtą butą ir, kad šio buto jos tariamas sutuoktinis neišnuomotų kitiems, nurodė pervesti dar 100 Eur į AB Swedbank esančią V. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, nukentėjusiajai A. B. 2018 m. spalio 31 d., 19:46:30 val. per „Perlo“ terminalą pervedus nurodytą pinigų sumą į jos nurodytą V. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2018 m. lapkričio 6 d., apie 12.00 val. atvykus apžiūrėti nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pareikalavo sumokėti dar 100 Eur grynaisiais, paaiškindama, kad, pasibaigus nuomos laikotarpiui, 150 Eur bus grąžinti, bei surašė „pasitikėjimo raštą“ apie tai, kad ji išnuomoja A. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. sausio 5 d. už 150 Eur buto nuomos mokestį, įskaitant mokesčius (elektrą, vandenį) bei 150 Eur depozitą, kuris, pasibaigus nuomai, bus grąžintas A. B., kurį surašė ir pasirašė išgalvotu F. M. vardu, po ko paėmė iš nukentėjusiosios 100 Eur grynųjų pinigų ir davė pastarajai nuomojamo buto raktus, kuriais nukentėjusioji A. B. 2018 m. gruodžio 15 d., apie 18 val. atvykusi į minėtą išsinuomotą butą, bandė atrakinti buto duris, tačiau buto atrakinti jais nepavyko, nes raktai netiko, tokiu būdu apgaule užvaldė iš nukentėjusiosios A. B. 300 Eur, kuriuos išleido savo reikmėms, tuo padarydama nukentėjusiajai A. B. 300 Eur turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu B. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. spalio 28 d., iš ryto (tiksliai kelintą valandą dabar neatsimena), kai A. B. telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į jos telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (minėtas numeris yra senas, dabar turi kitą kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuomojamo buto Vilniuje, ji, prisistačiusi V. Š. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, susitarė išnuomoti minėtą butą 2018 m. gruodžio 15 d. – 2019 m. sausio 5 d. laikotarpiui, nurodė pervesti 100 Eur avansą į jos tariamo vyro sąskaitą, nurodžiau AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią M. J.. Po ko 2018 m. spalio 31 d. parašė A. B. SMS žinutę apie tai, kad atsirado daugiau norinčių išsinuomoti aukščiau minėtą butą ir, kad šio buto jos tariamas sutuoktinis neišnuomotų kitiems, nurodė pervesti dar 100 Eur į AB Swedbank esančią V. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, kai A. B. 2018 m. lapkričio 6 d., apie 12.00 val. atvyko apžiūrėti nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), ji pareikalavo iš A. B. sumokėti dar 100 Eur grynaisiais, paaiškino, kad pasibaigus nuomos laikotarpiui 150 Eur bus grąžinti bei surašė „pasitikėjimo raštą“ apie tai, kad ji išnuomojo A. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. sausio 5 d. už 150 Eur buto nuomos mokestį, įskaitant mokesčius (elektrą, vandenį) bei 150 Eur depozitą, kuris, pasibaigus nuomai, bus grąžintas A. B., kurį surašė ir pasirašė išgalvotu F. M. vardu, po ko paėmė iš A. B. 100 Eur grynųjų pinigų ir davė pastarajai nuomojamo buto raktus. Nurodė, kad nusikalstamą veiką – sukčiavimą, padarė dėl to, kad jai reikėjo pinigų pragyvenimui. Ji paprašė savo pažįstamo E. B. patalpinti internete skelbimą dėl minėto buto nuomos. Minėtą butą ji viena išsinuomojo nuo 2018 m. spalio 20 d. (gal truputį anksčiau), tačiau išsinuomotas butas jai nepatiko, o pinigų pragyvenimui beveik neturėjo, todėl ji sugalvojo kam nors minėtą butą pernuomoti ir už tai gauti pinigus sau asmeniškai. E. B. apie tai nieko nežinojo, nes ji jam nesakė, kad ji nori paimti pinigus už minėto buto nuomą ir dingti. Ji A. B. pasakė, kad pinigus reikia pervesti į M. J. sąskaitą bei vėliau į jos motinos V. K. sąskaitą. Dabar jos motinos pavardė yra V. M.. Ji A. B. sumelavo apie tai, kad M. J. yra jos vyras, iš tikrųjų M. J. yra tik jos pažįstamas, o ne vyras. Kur jis yra dabar, nežino, nes nuo 2019 metų pradžios ji su M. J. jokių ryšių nepalaiko. Ji M. J. pasakė, kad viena pažįstama turi jai paskolinti 100 Eur, todėl ji paprašė jo (M. J.) duoti savo banko sąskaitos numerį, nes jos banko sąskaita, esanti AB Swedbank, yra areštuota. Kai M. J. gavo į savo banko sąskaitą pinigus, paskambino jai ir pasakė, kad pinigus jau išgrynino (ji tiksliai nežino, kuriame bankomate M. J. išgrynino 100 Eur). M. J. tą pačią dieną, kai gavo pinigus į savo banko sąskaitą, atvažiavo pas ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir atidavė jai A. B. 100 Eur. Savo motinai ji taip pat nieko nesakė apie sukčiavimą, pastarajai ji taip pat nurodė, kad viena pažįstama turi jai paskolinti 100 Eur, todėl paprašė juos išgryninti. Jos motina, gavusi į savo banko sąskaitą 100 Eur, tą pačią dienai jai (B. B.) paskambino, po ko pastaroji iš karto nuvažiavo pas motiną. Nuvažiavusi pas motiną, ji paėmė A. B. pervestus 100 Eur. Nurodė, kad ji (B. B.) viena augina sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini), todėl jai buvo reikalingi pinigai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, pasižada kuo greičiau nukentėjusiajai atlyginti padarytą 300 Eur turtinę žalą. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 121).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. B. parodė, kad 2018 m. spalio 31 d., būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), „Facebook“ puslapyje apie kambarių ir butų nuomą Vilniuje (tikslaus profilio pavadinimo neatsimena) parašė skelbimą, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. sausio 5 d nuomotųsi vieno kambario butą Vilniuje. Neilgai trukus po skelbimo patalpinimo „Facebooke“, ji gavo žinutę iš „R. N.“, kuris nurodė, kad turi pasiūlymą, taip pat nurodė paskambinti jam telefono Nr. (duomenys neskelbtini), E.. Dėl jai tinkančio buto nuomos su E. ji susisiekė iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pastarasis jai nurodė B. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną ji nurodytu telefonu numeriu paskambino B. ir susitarė dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Apie 2018 m. spalio 28 d. jos sesuo A. K. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini), būdama namuose Kaune, pervedė 100 Eur už minėtą butą į B. nurodytą jos vyro banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), M. J.. Po kelių dienų ji gavo B. SMS žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad ji (A. B.) už butą pervestų dar 100 Eur, nes atsirado daugiau norinčių ir jos vyras butą nori perleisti kitiems nuomininkams. Po ko ji, būdama Kaune, per „Perlo“ terminalą pervedė 100 Eur į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), V. K.. Po pervedimo susitarė, kad 2018 m. lapkričio 6 d. susitiks, susitikimo metu ji (A. B.) perduos paskutinius 100 Eur ir jai parodys butą bei perduos nuo jo raktą. 2018 m. lapkričio 6 d., apie 12.00 val. ji su B. susitiko (duomenys neskelbtini), pastaroji aprodė jai butą, davė raktą. Moteris buvo apie 165 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, dešinėje krūtinės pusėje turėjo pailgą tatuiruotę, panašią į raides, užrašą, vilkėjo mėlynus džinsus, tamsios spalvos striukę su gobtuvu, avalynės neįsidėmėjo. Jos pasirašė „pasitikėjimo raštą“, kurį B. pasirašė kaip F. M., o ji B. davė 100 Eur. Bute buvo vyriškis, kuris buvo apie 163 cm ūgio, plikas, liesas, apie 22-25 metų amžiaus, vilkėjo sportines kelnes, be marškinėlių, iki pusės nuogas. B. atėjo iš lauko, sakė, kad kol kas jie čia gyvena, vėliau išsikraustys. 2018 m. gruodžio 14 d. iš B. ji sulaukė SMS žinutės, kurioje buvo nurodyta, kad butas remontuojamas, todėl ji (B.) duos kitą butą. Ji (A. B.) sutiko. 2018 m. gruodžio 15 d., vakare, apie 18.00 val. ji kartu su draugu D. D. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Buto atrakinti jiems nepavyko. Ji mėgino susisiekti su B., laukė prie durų. Per tą laiką prie buto priėjo žmonės, kurie teigė, kad taip pat yra išsinuomoję šį butą. Šių žmonių duomenų, kontaktų neturi. Ji suprato, kad juos apgavo. Grįžus namo „Facebooke“ F. M. paskyra buvo užblokuota, bet automatiškai parinktyje „išmetė“ B. F. profilį, kuriame iš nuotraukų atpažino B. arba kitaip F. M.. Su B. jos bendravo SMS žinutėmis ir žinutėmis „Facebooke“, profilis – M.. Susisiekti su B. daugiau nepavyko. Jai padaryta 300 Eur žala (b. l. 51-52).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomoje apklausoje nukentėjusioji A. B. parodė, kad nuo 2019 m. kovo 2 d. ji išvažiavo gyventi į Vokietiją. Iki 2019 m. kovo 2 d. gyveno nuomojamame bute, esančiame Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). Jos sugyventinis D. D. taip pat nuolatos gyvena ir dirba Vokietijoje. Jos sugyventinis planavo atvykti į Lietuvą laikotarpiui nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. sausio 5 d., todėl minėtam laikotarpiui ji norėjo surasti jiems butą Vilniuje, kad galėtų kartu ten pagyventi. 2018 m. spalio 27 d., dienos metu, būdama bute, esančiame Kaune, ji patalpino skelbimą „Facebook“ puslapyje, profilio pavadinimas „Vilniaus butų nuoma“ apie tai, kad laikotarpiui nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. sausio 5 d. nori išsinuomoti pigų vieno kambario butą, esantį Vilniuje. „Facebook“ ji yra registruota kaip „A. B.“. 2018 m. lapkričio 29 d., apie 16.24 val. jai į jos „Messenger“ puslapį parašė nepažįstamas vyras dėl ankščiau minėto buto. Nepažįstamas vyriškis „Facebook“ anketoje save pasivadino kaip „R. N.“. Jis jai parašė: „Yra vieno kambario butas su patogumais bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Kaina būtų 140 ir nedideli komunaliniai. Paskambinkit man (duomenys neskelbtini), E.“. 2018 m. spalio 29 d., beveik iš karto po minėto SMS gavimo, ji parašė jam SMS: „Gerai pasuksiu po darbo. Ačiū Jums“. Po ko 2018 m. spalio 29 d., kai grįžo namo, apie 19.00 val. ji minėtam vyriškiui paskambino telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Jis atsiliepė, prisistatė E., tai pat patvirtino, kad jo profilis yra „R. N.“. Taip pat jis jai pasakė: „Aš turiu numerį vienos mergaitės vardu B., kuri gali išnuomoti butą nebrangiai“, po ko padiktavo jai jos, t. y. B., kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Dar jis pasakė, kad pažįsta B. mamą. Jis sakė: „B. išnuomoja savo butą. Jai reikalingi pinigai, turi mažą vaiką ir yra vieniša“, liepė B. pasitikėti. Dar jis pasakė, kad už buto nuomą reikės sumokėti bendrai 300 Eur. Po ko pasakė, kad visus reikalus su pinigais reikia tvarkyti su B. asmeniškai. 2018 m. spalio 30 d., apie 17.45 val. ji paskambino merginai vardu B. ir ši jai atsiuntė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukas bei pasakė, kad butas priklauso jai ir, kad ji sutinka jai minėtą butą išnuomoti, tačiau paprašė iš karto pervesti 100 Eur užstatą į jos draugo M. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank, dar paaiškino, kad jos sąskaita yra užblokuota, nes ji turi skolų. Ji (A. B.) paprašė savo sesers A. K. pervesti 100 Eur į M. J. banko sąskaitą. 2018 m. spalio 30 d. jos sesuo iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke AB Swedbank, internetu pervedė 100 Eur į ankščiau nurodytą M. J. banko sąskaitą. Vėliau ji sesei grąžino 100 Eur. 2018 m. spalio 31 d., apie 19.00 val. jai telefonu paskambino B. ir pasakė, kad už buto nuomą reikia pervesti dar 100 Eur, nes jai vaikui reikalingi pinigai, bei įspėjo, kad jeigu ji tuojau pat minėtos pinigų sumos nesumokės, tai ji (B. B.) minėtą butą atiduos kitam, nes yra daug norinčių. Kai ji pasakė B., kad pinigų ji nemokės ir pareikalavo grąžinti sumokėtus 100 Eur, pastaroji jai atsakė, kad nereikia pyktis, ir nurodė, kad pinigai reikalingi vaikui. Ji tada paskambino vyriškiui vardu E. ir paklausė, ar galima pasitikėti B., jis pasakė, kad B. labai sunkiai gyvena ir, kad ji gali jai duoti pinigus, nes ji (B.) grąžins jai 150 Eur, kai pasibaigs nuomos laikotarpis. Patikslino, kad telefoninių pokalbių su B. metu buvo susitarta, kad ji už butą bendroje sumoje sumokės 300 Eur, o nuomos laikotarpiui pasibaigus, B. ja grąžins 150 Eur. Iš karto ji turėjo sumokėti 100 Eur užstatą, o 200 Eur turėjo sumokėti po to, kai gaus buto raktus ir ten apsigyvens. 2018 m. spalio 31 d. 19:46:30 val. ji asmeniškai Kaune, prekybos centre (kur konkrečiai, dabar tiksliai nepamena), į jai nepažįstamos pilietės V. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank (B. pati jai nurodė minėtos moters sąskaitą ir pasakė, kad tai yra jos pažįstama). 2018 m. lapkričio 6 d., apie 12.00 val. ji kartu su sese A. K. iš Kauno atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), kur ji asmeniškai B. į rankas padavė grynuosius pinigus – 100 Eur (sumokėjo 100 Eur viena kupiūra), po ko B. jai padavė raktus nuo minėto buto. Ji B. padavė popieriaus lapą su atspausdintu tekstu dėl buto nuomos. Šį tekstą jai surašė jos sugyventinis, esantis Vokietijoje, ir persiuntė elektroniniu paštu, o ji darbe atsispausdino popierinį variantą. B. savo ranka mėlynu tušinuku viršuje parašė vardą bei pavardę „F. M.“, taip pat apačioje savo ranka parašė „F. M.“ bei uždėjo parašą. Kai ji paklausė, kodėl ši pasirašė kaip „F. M.“, B. jai pasakė, kad šitam rašte galima pasirašyti kaip nori, t. y. nebūtinas tikras vardas bei pavardė. Ji B. paprašė parodyti asmens dokumentą, patvirtinantį pastarosios tapatybę, tačiau B. jai atsakė, kad asmens dokumento neturi, nes kažkur jį paliko. Vėliau policijoje ji sužinojo, kad tai buvo B. B.. Vyriškio vardu E., kuris „Facebooke“ registruotas kaip „R. N.“, ir kurio ji niekada nematė, su juo kalbėjosi tik telefonu, bet jo balso atpažinti negalėtų, nes po įvykio praėjo daug laiko. B. B. „Facebook“ atpažino kaip „M.“, kaip „B. F.“. B. atpažino iš veido bruožų. Ją apgavo B. B. (taip pat ji yra: „B.“, „M.“, „B. F.“ ir „F. M.“) kartu su vyriškiu vardu E. (jis dar yra kaip „R. N.“). Sukčiavimo schema buvo tokia: vyriškis vardu E. rado jos skelbimą, po ko jai parašė SMS ir pasiūlė minėtą butą, po ko ji jam atrašė, kad vėliau paskambins, po ko ji jam paskambino, jis jai telefonu nurodė B. kontaktus ir įtikino, kad butas priklauso B., kad ji yra jo draugės dukra, t. y. pažįsta B. motiną, kad B. galima pasitikėti, kad ji yra vieniša, kad labai sunkai gyvena, viena augina vaiką, jai reikalingi pinigai, todėl ji sumokėjo B. 300 Eur už nieką, nes į butą nepateko. Po to, kai ji B. į rankas sumokėjo paskutinius 100 Eur, pastaroji taip ir nepasirodė. B. ją apgavo kartu su E.. Dėl padarytos nusikalstamos veikos ji patyrė 300 Eur turtinę žalą, todėl reiškia civilinį ieškinį, prašo pripažinti ją civiliniu ieškovu (b. l. 62-63).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. B. parodė, kad savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena vienas. B. B. yra jo pažįstama, tačiau nepamena kas ir kokiomis aplinkybėmis juos supažindino. Jis B. pažįsta nuo 15 metų, ji gyvena (duomenys neskelbtini), namo numerio nepamena. Tikslios datos nepamena, tačiau jis vieną kartą yra matęs B. motiną ir brolį. B. jam padėdavo tvarkyti namą, nes jis yra sergantis žmogus, todėl jam buvo reikalinga pagalba, jis B. už pagalbą mokėdavo kiek galėdavo, t. y. 20 Eur, 10 Eur, taip pat duodavo jai pavalgyti. Ji jį vadina seneliu, tačiau jis nėra B. giminaitis. Jis „Fecebook“ turi savo profilį, kur yra registruotas kaip „R. N.“, taip pat nurodytas jo kontaktinis telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, jis „Fecebook“ ir www.allio.lt patalpino skelbimą, kad savo name išnuomoja vieną kambarį, nes gyvena vienas ir jam reikalinga pagalba. B. jis apie tai taip pat sakė, tačiau ji nenorėjo eiti pas jį gyventi, nes B. susirado kažkokį vyriškį, todėl norėjo daugiau laisvės, t. y. visur lakstyti, o jis reikalauja tvarkingo gyvenimo, t. y. laiku grįžti namo, nakvoti namuose, gaminti valgyti, taip pat jis į savo namus neįleidžia įtartinų kompanijų. Po skelbimo patalpinimo internete, jam paskambino nepažįstama moteris, kuri norėjo išsinuomoti butą, tačiau ji norėjo nuomotis ne viena, o kartu su vyriškiu, tačiau jis pasakė, kad šeimos jam nereikia. Tiksliai nepamena, tačiau apie 2018 m. spalio ar lapkričio mėnesį, jam paskambino B. ir jam pasakė, kad išėjo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir grįžo į savo namą, kuriame ji yra registruota. Minėtame bute jis buvo du kartus, t. y. pirmą kartą, kai nuvažiavo aplankyti B. ir nevežė jai savo radiatorių, bei antrą kartą, kai nuvažiavo iš buto savininkės pasiimti radiatoriaus, tačiau B. tame bute jau nebuvo. Patikslina, kad kai į minėtą butą buvo nuvažiavęs antrą kartą, jis į jį nebuvo užėjęs, taip pat jis buto šeimininkei už elektrą sumokėjo 20 Eur, kuriuos B. buvo skolinga. Kai B. jam telefonu pasakė, kad nebegyvena ankščiau minėtame bute, jis paskambino moteriai, kuri jam buvo skambinusi dėl buto nuomos, ir davė B. kontaktinį telefono numerį bei paaiškino, kad iš B. gali sužinoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), šeimininkės kontaktus ir suderinti klausimus, susijusius su minėto buto nuoma. Jis neturėjo tikslo sukčiauti, norėjo padėti žmogui. Apie tai, kad B. padarė nusikalstamą veiką – sukčiavimą, jis sužinojo tik policijos komisariate (b. l. 86).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. Š. parodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra ji ir jos vyras V. Š.. 2018 m. spalio mėnesio pabaigoje ji padavė skelbimą į internetinę svetainę alio.lt, kad nuomoja vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Skelbime nurodė, kad buto nuoma yra 160 Eur per mėnesį. 2018 m. lapkričio mėnesio pradžioje mergina jai parašė SMS žinutę, telefono numerio nurodyti negali. Mergina prisistatė vardu B., kuri teiravosi dėl galimybės išsinuomoti butą. Tą patį vakarą, kai gavo SMS žinutę, sulaukė ir skambučio, telefono numerio nurodyti negali, jai paskambinęs asmuo prisistatė vardu D., kuris paprašė skubiai išnuomoti butą, nes su drauge B. yra grįžę iš Anglijos ir dabar ieškosi gyvenamosios vietos. Kitą dieną su mergina vardu B. ir vaikinu vardu D. susitiko prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini). Jie kartu nuėjo į jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur sutarė, kad ji išnuomos jiems butą, laikotarpio neapibrėžė. Jai pora davė 140 ar 160 Eur, tikslios sumos nepamena. Nuomos sutarties nesudarė. Ji jiems paliko vienus buto raktus, kitą dieną B. perdavė ir antrą raktų kopiją. Iki 2018 m. gruodžio mėnesio pradžios bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji nesilankė. Ji bute apsilankė tada, kai atėjo laikas mokėti už komunalines paslaugas. 2018 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tikslios dienos negali pasakyti, vakare, apie 21.00 val. nuvažiavo į jai priklausantį butą, buto durų jai niekas neatidarė, raktų nebuvo pasiėmusi. Palaukė, kol asmenys, gyvenantys bute, išeis į koridorių parūkyti ir, kai jie išėjo, ji įėjo į butą. Įėjusi į butą pamatė, kad kambaryje yra dvi merginos, vėliau grįžo dar du vaikinai, kurie, ją pamatę, pasišalino, vaikinų nepažįsta. Ji su viena iš merginų, kuri vardu B., pasikalbėjo, nes ji nemokėjo komunalinių mokesčių, ji pastarąją perspėjo, kad ją išmes iš buto, nes ji nevykdo žodinio jų susitarimo. Dėl pinigų perdavimo už komunalines paslaugas susitarė susitikti kitą dieną. Kitą dieną, vakare ji taip pat nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atvykusi pamatė, kad yra atrakintos buto durys, įjungta šviesa, sudaužytas sieninis veidrodis, vazonai, kambaryje buvo didelė netvarka, daug šiukšlių. Išgirdusi koridoriuje triukšmą, išėjo į koridorių ir už bendrų koridoriaus durų pamatė B., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, kėlė triukšmą, keikėsi, pamačiusi ją, pabėgo, su ja buvęs vaikinas, kurio nepažįsta, iš buto pasiėmė kuprinę bei dar kažkokius daiktus ir taip pat pasišalino. Tada, apimta emocijų, ji nusprendė išmesti B. daiktus į konteinerį. Tą patį vakarą, atvykus jos vyrui, nusprendė pakeisti ir buto durų spyną. Nuo to laiko B. nematė. Praėjus keletui dienų, ji sulaukė skambučio iš asmens (telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris prisistatė E., kuris paaiškino, kad yra B. senelis ir norėtų iš buto pasiimti jam priklausančius daiktus. Maždaug po savaitės su E. susitiko adresu (duomenys neskelbtini), kieme perdavė tepalinį radiatorių ir prailgintuvą. Nuo to laiko daugiau nei B., nei D., nei E. nematė ir nebendravo, nėra sutikusi. Iš kaimynų yra girdėjusi, kad mergina vardu B. galimai pernuomoja jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), nieko konkretaus dėl aplinkybių negali pasakyti. B. gali apibūdinti kaip manipuliuojančią žmonėmis asmenybę, melagę, nesąžiningą, kuri jai sukėlė gailestį, todėl ją priėmė gyventi. Apklausos metu pateikus nuotrauką iš socialinio tinklo „Facebook“, kurioje yra tamsių plaukų mergina, socialinio tinklo profilio vardas „B. F.“, liudytoja pasakė, jog tai yra mergina, kuriai ji lapkričio mėnesio pradžioje išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apklausos metu pateikus nuotrauką iš socialinio tinklo „Facebook“, kurioje yra nufotografuotas sėdintis žmogus, esantis maždaug tarp 65-75 metų amžiaus, socialinio tinklo profilio vardas „R. N.“, liudytoja pasakė, jog tai galimai yra tas pats asmuo, kuris prisistatė E., ir kuris taip pat nurodė esantis B. senelis (b. l. 83).

Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais liudytoja apklausta V. M. (K.) parodė, kad ji yra B. B. motina. B. B. yra registruota ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su mažamečiu sūnumi. B. sūnus gyvena ir pas savo tėvą. B. su savo vyru kartu negyvena, tačiau palaiko draugiškus santykius. Ji nepažįsta vaikino M. J., apie šį vaikiną nėra girdėjusi ir iš B.. 2018 m. spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, B. jos prašė jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra banke AB Swedbank, nes B. banko sąskaita yra areštuota, o B. turėjo paskolinti pinigų. Nepamena kur konkrečiai ji išgrynino 100 Eur, kuriuos atidavė B. į rankas. Apie tai, kad B. padarė nusikalstamą veiką – sukčiavimą, ji sužinojo tik apklausos metu. Vyriškį E. B. ji pažįsta kaip B. pažįstamą, tačiau jai nėra žinoma apie tai, kaip ir kokiomis aplinkybėmis jie susipažino (b. l. 92).

Ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais liudytoju apklaustas M. J. parodė, kad jis B. pažįsta nuo 2018 m. pradžios. Nepamena, kokiomis aplinkybėmis susipažino su B.. Bendravimą su B. jis nutraukė jau nuo 2018 m. gruodžio mėnesio. Apie tai, kad B. padarė nusikalstamą veiką – sukčiavimą, jis sužinojo tik apklausos metu. Pamena, kad 2018 m. spalio mėnesio pabaigoje B. paprašė jo duoti savo banko sąskaitos, esančios AB Swedbank, numerį. Ji jam paaiškino, kad kažkas turi jai pervesti 100 Eur, tačiau dėl ko, nepamena, o jos banko sąskaita buvo areštuota. Tiksliai nepamena, kas 2018 m. spalio 30 d. į jo minėtą banko sąskaitą pervedė 100 Eur, taip pat tiksliai nepamena, kokia buvo nurodyta pinigų pervedimo paskirtis. Kai gavo minėtus pinigus, tikslios datos nepamena, kitą dieną išgrynino gautus pinigus bankomate, tačiau tiksliai nepamena kuriame, ir tą pačią dieną juos atidavė B., tačiau taip pat konkrečiai nepamena, kur juos atidavė. Jis sukčiavimo nepadarė. B. yra jo pažįstama, o ne sugyventinė, ne žmona, jis nežino, kodėl B. pamelavo, kad yra jo žmona (b. l. 99).

Iš 2019 m. gegužės 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. B. iš atpažinimui pateiktų šešių nuotraukų, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį ji yra davusi parodymus, pareiškė, kad iš veido bruožų atpažino nuotraukoje Nr. 6 esantį asmenį (B. B.) kaip merginą vardu „B.“, „M.“, „B.“, „F.“, „F. M.“, kuriai ji 2018 m. lapkričio 6 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), asmeniškai į rankas padavė 100 Eur dėl minėto būsto nuomos, o ši asmeniškai pasirašė kaip „F. M.“ (b. l. 79-81).

A. B. 2018 m. gruodžio 27 d. protokole – pareiškime nurodė, kad 2018 m. spalio 31 d. internete, „Facebook“ puslapyje dėl kambario, buto nuomos Vilniuje, ji registravo skelbimą dėl buto nuomos Vilniuje. Ji iki 2018 m. lapkričio 6 d. F. M., telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tris kartus po 100 Eur sumokėjo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomojimą, gavo raktus, tačiau atvykus į minėtą butą, raktas netiko, su nuomotoja susisiekti nepavyksta, padaryta 300 Eur žala (b. l. 13).

Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad „Facebook“ paskyros „R. N.“ vartotojas susisiekė su A. B. dėl vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio nuomos kaina 140 Eur ir komunaliniai mokesčiai, nurodė savo kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini), E.; taip pat matyti, kad su „Facebook“ paskyros „M.“, „B. B.“ vartotoja A. B. tarėsi dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomojimo, jai buvo atsiųstos minėto buto nuotraukos (b. l. 16-21, 67-72).

Iš pinigų pervedimo kvito matyti, kad A. B. 2018 m. spalio 31 d. 19:46:30 val. per „Perlo“ terminalą“ pervedė 100 Eur į V. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank, mokėjimo paskirtis – buto nuoma (b. l. 22).

Rašte (be pavadinimo, datos) nurodoma, kad „F. M.“ A. B. išnuomoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. sausio 5 d., nuomos mokestis – 150 Eur, įskaitant mokesčius (elektrą, vandenį), taip pat 150 Eur depozitas, kuris A. B. bus grąžintas, kai pasibaigs nuomos laikotarpis (b. l. 23).

Iš M. J. banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. matyti, kad 2018 m. spalio 30 d. A. K. į M. J. banko sąskaitą pervedė 100 Eur, mokėjimo paskirtis – buto nuoma, A. B.; taip pat matyti, kad 100 Eur suma iš M. J. banko sąskaitos išgryninta 2018 m. lapkričio 5 d. (b. l. 39-42).

Iš V. K. banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. matyti, kad 2018 m. lapkričio 2 d. A. B. į V. K. banko sąskaitą pervedė 100 Eur, mokėjimo paskirtis – buto nuoma; taip pat matyti, kad 100 Eur suma iš V. K. banko sąskaitos išgryninta 2018 m. lapkričio 2 d. (b. l. 43).

A. B. 2019 m. gegužės 30 d. pareiškime dėl civilinio ieškinio nurodė, kad dėl sukčiavimo patyrė 300 Eur turtinę žalą (b. l. 65). 2019 m. gegužės 30 d. nutarimu A. B. pripažinta civiliniu ieškovu (b. l. 66).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Taigi sukčiavimui reikalinga nustatyti apgaulės bei turto užvaldymo faktą, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, konstatuoja, kad kaltinamosios B. B. kaltė, tiesiogine tyčia padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta jos pačios, liudytojų bei nukentėjusiosios parodymais, taip pat kitais byloje surinktais rašytiniais duomenimis.

Teismas sprendžia, jog baudžiamojoje byloje įrodyta, kad kaltinamoji, iš anksto turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, kai nukentėjusioji A. B. telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino jos nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuomojamo buto Vilniuje, ji prisistatė V. Š. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, susitarė su nukentėjusiąja A. B. išnuomoti minėtą butą 2018 m. gruodžio 15 d. – 2019 m. sausio 5 d. laikotarpiui, nurodė nukentėjusiajai pervesti 100 Eur avansą į jos tariamo vyro sąskaitą, nurodydama AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią M. J., nukentėjusiosios A. B. prašymu 2018 m. spalio 28 d. pastarosios seseriai A. K. iš savo AB Swedbank banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 100 Eur į jos nurodytą jos tariamo sutuoktinio M. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), ji 2018 m. spalio 31 d. parašė nukentėjusiajai A. B. SMS žinutę apie tai, kad atsirado daugiau norinčių išsinuomoti aukščiau minėtą butą ir, kad šio buto jos tariamas sutuoktinis neišnuomotų kitiems, nurodė nukentėjusiajai pervesti dar 100 Eur į AB Swedbank esančią V. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, nukentėjusiajai A. B. 2018 m. spalio 31 d., 19:46:30 val. per „Perlo“ terminalą pervedė nurodytą pinigų sumą į jos nurodytą V. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2018 m. lapkričio 6 d., apie 12.00 val. atvykus apžiūrėti nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pareikalavo sumokėti dar 100 Eur grynaisiais, paaiškindama, kad, pasibaigus nuomos laikotarpiui, 150 Eur bus grąžinti bei surašė „pasitikėjimo raštą“ apie tai, kad ji išnuomoja A. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. sausio 5 d. už 150 Eur buto nuomos mokestį, įskaitant mokesčius (elektrą, vandenį) bei 150 Eur depozitą, kuris, pasibaigus nuomai, bus grąžintas A. B., kurį surašė ir pasirašė išgalvotu F. M. vardu, po ko paėmė iš nukentėjusiosios 100 Eur grynųjų pinigų ir davė pastarajai nuomojamo buto raktus, kuriais nukentėjusioji A. B., 2018 m. gruodžio 15 d., apie 18 val. atvykusi į minėtą išsinuomotą butą, bandė atrakinti buto duris, tačiau buto atrakinti jais nepavyko, nes raktai netiko, tokiu būdu apgaule užvaldė iš nukentėjusiosios A. B. 300 Eur, kuriuos išleido savo reikmėms, tuo padarė nukentėjusiajai A. B. 300 Eur turtinę žalą.

Ištyrus ir įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamoji padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, kai panaudojusi apgaulę, įgijo svetimą, nukentėjusiajai A. B. priklausantį, turtą, t. y. 300 Eur sumą, kuri yra didesnė nei 5 MGL, tačiau mažesnė nei 250 MGL, todėl jos padaryta nusikalstama veika atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, B. B. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 152, 153-154).

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai B. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (apgaule įgijo svetimą turtą, nukentėjusiajai A. B. padaryta turtinė žala atlyginta), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (padarytas baigtas, nesunkus, suplanuotas, tyčinis nusikaltimas iš savanaudiškų paskatų), į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – jauno amžiaus, ištekėjusi, auginanti mažametį sūnų (b. l. 128-131), praeityje daugybę kartų bausta už administracinius nusižengimus, paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, kurias moka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 132-137), teista tris kartus, iš kurių du už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, pastarąjį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. baudžiamuoju įsakymu už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką (BK 182 straipsnio 1 dalį) paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nustatant įpareigojimus (b. l. 138-139), nedirbanti, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruota (b. l. 126-127), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant maksimalų jos dydį, t. y. paskiriant laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant B. B. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas); per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jeigu dirba – tęsti darbą (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Teismo manymu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (teista tris kartus, pastarąjį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, administracine tvarka bausta už įvairius administracinius nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų, nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) šiuo konkrečiu atveju tokia paskirta bausmė nėra per griežta, yra proporcinga padarytam nusikaltimui.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji B. B. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtina bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, ir nustatytina galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metamas, įpareigojant B. B. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jeigu dirba – tęsti darbą. Į paskirtą bausmę įskaitytina pagal minėtą teismo baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmės dalis.

Kaltinamajai B. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 124) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. B. pateikė pareiškimą dėl civilinio ieškinio, kuriame nurodo, kad dėl sukčiavimo patyrė 300 Eur turtinę žalą (b. l. 65). Iš baudžiamojoje byloje esančio 2019 m. liepos 9 d. lėšų pervedimo nurodymo Nr. 2387634 matyti, kad E. B. į A. B. banko sąskaitą pervedė 300 Eur, mokėjimo paskirtis – B. B. skolos pagal ieškinį padengimas (b. l. 76, 77), taip pat iš baudžiamojoje byloje esančio elektroninio nusirašinėjimo matyti, kad nukentėjusioji patvirtina, jog 300 Eur turtinės žalos atlyginimą gavo, todėl civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 74, 75).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

B. B. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant B. B. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jeigu dirba – tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, B. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant B. B. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jeigu dirba – tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant B. B. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jeigu dirba – tęsti darbą.

Į paskirtą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

B. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

1) Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2) Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3) Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.