Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nutarimo, kuriuo A. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 207⁹ straipsnio 1 dalį 1000 litų dydžio bauda, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nubaustas už tai, kad jo ir nepartinio judėjimo (duomenys neskelbtini) laikraštyje (duomenys neskelbtini) gautame politinės reklamos metu, t. y. 2011 m. sausio 12 d., skleidžiama politinė reklama nebuvo pažymėta teisės aktų nustatyta tvarka – nenurodytas lėšų šaltinis ir ši reklama nėra aiškiai atskirta nuo skleidžiamos informacijos, nėra nurodytų teisės aktų politinei reklamai keliamų užrašų, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (Žin., 2004, Nr. 135-4894: 2010, Nr. 63-3091) 18 straipsnio 1 ir 2 dalį, Politinės reklamos žymėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. Sp-58 „Dėl politinės reklamos žymėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin. 2010-09-11, Nr.107-5564) 13, 13.1, 13.2 ir 13.3 punktus. A. Š., būdamas nepartinio judėjimo lyderiu, savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytą tvarką, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 207⁹ straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu A. Š. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde nurodo, kad su priimtu Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimu nesutinka, nes teismas skundžiamą nutarimą priėmė netinkamai ištyręs byloje surinkus įrodymus, neišsiaiškinęs aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, neišsiaiškinęs pažeidėjo kaltės klausimo, neatribojęs atsakomybės subjektų, netinkamai pritaikęs ATPK normas, reglamentuojančias administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimą, todėl šis nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad pažeidimo (veikos) esmė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta teisingai. Teigia, kad ATPK 207⁹ straipsnio l dalis nustato administracinę atsakomybę viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo vadovui ar kitam už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingam asmeniui už politinės reklamos skleidimo reikalavimų, numatytų Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės, rinkimų ir Referendumo įstatymuose, nesilaikymą ir nurodo, kad teismas priimdamas nutarimą nesiaiškino, ar apeliantas apskritai atsakingas už tai, kad nebuvo išspausdintas įrašas apie politinės reklamos lėšų šaltinį, neatribojo ATPK 207 straipsnio 2 dalyje vardijamų atsakomybės subjektų. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio (Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymas 2006-07-11 Nr. X-752) 62 punkte nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas - transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, rengiantis ar pateikiantis skleisti viešąją informaciją. 63 punkte nustatyta, kad viešosios informacijos skleidėjas-transliuotojas, retransliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, parduodantis ar kitais būdais skleidžiantis viešąją informaciją ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą.

Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtinto 2010-09-07 sprendimo Nr. Sp-58 „Dėl politinės reklamos žymėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13 punkte nustatyta, kaip turi būti pažymėta spausdinta politinė reklama. Teigia, kad jis, kandidatuodamas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybą, laikydamasis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Visuomenės informavimo įstatymo, Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo normų reikalavimų, parengė ir Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė Politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, kur nurodė politinės kampanijos finansavimo šaltinius ir išlaidas, specialiosios banko sąskaitos rekvizitus (LR Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 47 str., LR Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 19 str. l d.).

Nurodo, kad 2011-02-01 su spaustuve AB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl politinės reklamos spausdinimo, 2011-12-10 apmokėjo šiai spaustuvei. Spaudinys su politine reklama išėjo 2011-01-12. Sudaręs sutartį su spaustuve, apeliantas pateikė užsakymą, o spaustuvė įsipareigojo atlikti spausdinimo, dizainerio, maketavimo, skenavimo, teksto rinkimo, leidybos, krovinio gabenimo, popieriaus supjaustymo ir panašų darbą (Sutarties 1. 1 p., 1.3 p.).

Teigia, kad jis teismui paaiškino, kad įvyko techninė klaida ir buvo praleistas įrašas informacijos apačioje apie politinės reklamos lėšų šaltinį, tačiau jis neturėjo tikslo nuslėpti lėšų šaltinio ir teismo prašė leisti pateikti papildomus dokumentus. Nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas byloje padarė pertrauką, tačiau nepaskelbė, kada bus tęsiamas bylos nagrinėjimas, pasirašytinai neinformavo apie kitą teismo posėdį nei apelianto, nei institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimų protokolą, atstovės. Teigia, kad teismas 2011-02-24 bylą išnagrinėjo ir paskelbė nutarimą apeliantui nedalyvaujant, nors ATPK 272 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniu, o nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam yra laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. ATPK 284 straipsnio l dalyje keliamas reikalavimas išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tačiau apelianto teigimu, teismas nesudarė jam galimybės pateikti bylai reikšmingų dokumentų. Be to, apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ir nurodo, kad kaltę pripažino tik iš dalies, neginčijo paties nustatyto fakto ir teisme pasisakė dėl jo esmės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė (duomenys neskelbtini) rinkimų komisijos narė E. Š. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad pažeidimas dėl nepažymėtos reklamos užfiksuotas 2011-01-12, o kaip teigia apeliantas A. Š., sutartį su spaustuve jis pasirašė 2011-02-01. Pagal sutartį atsiranda prievoliniai šalių tarpusavio santykiai orientuoti į ateitį, o ne į praeitį. Taigi sutartis yra juridinis taktas, kurio teisiniai padariniai galioja ateityje ir neturi grįžtamosios galios. Apeliantas sudarė sutartį dėl tolimesnių lankstinuko spausdinimų, kurie buvo atspausdinti jau kaip tinkamai pažymėta politinė reklama.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, nutartis administracinėje byloje Nr. N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Šiaulių miesto apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, jog teismas paskelbė byloje pertrauką, suteikiant galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamam A. Š. pateikti naujus įrodymus, tačiau nenurodė, kada bylos nagrinėjimas bus tęsiamas toliau (15 b. l.), taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas A. Š. buvo informuotas, kada byla bus nagrinėjama po pertraukos. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad A. Š. nebuvo suteikta galimybė teisme duoti papildomus paaiškinimus ir pateikti naujus įrodymus, reikšmingus aiškinantis, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Šiuo aspektu teismas pažymi, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (15 b. l.) matyti, kad ATPK 272 straipsnyje įtvirtintos teisės A. Š. buvo išaiškintos, tačiau teismas darydamas byloje pertrauką, ir nubaustajam A. Š. nepranešdamas apie bylos nagrinėjimo po pertraukos laiką ir vietą, pažeidė jo teisę dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, duoti papildomus paaiškinimus ir pateikti naujus įrodymus, tai pat nebuvo pasiekti administracinių teisės pažeidimų teisenos tikslai: visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, ir tai yra pagrindas pripažinti nutarimą neteisėtu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neužtikrino ATPK 272 straipsnyje numatytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių ir neištyrė visų bylos išnagrinėjimui ir nuobaudos skyrimui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Šie procesiniai pažeidimai laikytini esminiais, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutarimas turi būti panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.