Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Danguolės Šiugždinytės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 1999 m. sausio 21 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį, 150 straipsnio 8 punktą, 35 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį, 105 straipsnio 5 punktą, 12 punktą, 241 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas nurodė, kad nuteistasis atitinka sąlygas, kurioms esant, paskirtoji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistasis ir jo gynėja palaikė Institucijos teikimą, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė teikimo netenkinti.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimas tenkinamas.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus – atliko daugiau, nei 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (minėta, kad bausmės pradžia - 1997 m. gruodžio 16 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota. Vis dėlto, vien šio formalaus kriterijaus nepakanka, kadangi, vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalimi, turi būti vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, jo elgesys bausmės atlikimo metu, bausmės tikslai ir atliktos bausmės poveikis nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 73 balai (vidutinė), iš kurių net 45 balus sudaro statiniai (nekintantys) balai, kurių nuteistasis negali sumažinti. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmojo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką, atlikto 2017 m. kovo 6 d., metu nustatyta 78 balų rizika pakartotinai nusikalsti. Šios aplinkybės liudija, kad A. S. sugebėjo sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką net 5 balais. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis suprato, kad veika, kurioje jis dalyvavo, buvo susijusi su jo nusikalstamu elgesiu, tačiau šį faktą ignoruodavo. Pataisos įstaigoje vengia destruktyvių grupių, stengiasi atskirti socialinius veiksnius, kurie ateityje galėtų įtakoti nusikalstamą elgesį. Nuteistasis suvokia, kad alkoholis turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, šiuo metu požiūris į jo vartojimą yra neigiamas. A. S. šiuo metu geba save kontroliuoti, atpažįsta jį erzinančias situacijas ir su jomis efektyviai susitvarko. Nuteistasis turi suformavęs aiškius ateities planus ir tikslus: dirbs, kurs šeimą, rūpinsis tėvais. Visos šios nurodytos aplinkybės kartu su nuteistojo kaltės pripažinimu padarius nusikalstamas veikas, neabejotinai mažina jo pakartotino nusikaltimo galimybę. Juo labiau, kad nustatyti net trys pakartotinį nusikalstamumą mažinantys veiksniai – finansinis stabilumas, teigiama darbinė motyvacija ir kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas.

Nors šiuo metu išskiriami 3 kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, jo gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, tačiau akcentuotina, šie veiksniai išimtinai susiję tik su nuteistojo praeitimi, kurios nuteistasis, net ir demonstruodamas išskirtinai pozityvų elgesį, negali pakeisti. Be to, šiuo atveju nustatyti kriminogeniniai veiksniai negali būti suabsoliutinami, jie vertintini kartu su kitais pataisos proceso metu nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra. A. S. sutinka su priežiūra, suvokia, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, šiuo metu sprendimus stengiasi priimti atsakingai, gerai apgalvodamas. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir, kolegijos vertinimu, leidžia pagrįstai abejoti, jog nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai ateityje, dar gali turėti reikšmingos įtakos tolesniam jo nusikalstamam elgesiui.

Vertinant nuteistojo galimybę būti išleistam anksčiau laiko, t. y. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeičiant terminuotu laisvės atėmimu, didelę reikšmę turi jo elgesys pataisos įstaigoje. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis A. S. 14 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš jų drausmine tvarka buvo baustas 9 kartus, tačiau jam buvo skirta net 20 paskatinimų už gerą elgesį ir stropų darbą. Be to, akcentuotina tai, kad nuteistasis nuo 2007 m. balandžio 28 d. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, t. y. daugiau, nei 13 metų nepažeidinėja pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, o priešingai – jų laikosi, savo elgesį koreguoja teigiama linkme, o tai liudija skirta paskatinimų gausa. Įvertintinos ir kitos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kad A. S. bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, 2014 m. sausio 28 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl galimybės įgyti specialybę, tačiau nebuvo priimtas. Atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2006 m. sausio 11 d. išreiškė norą dirbti, tačiau taip pat nebuvo įdarbintas. Atvykęs į Instituciją, išreiškė norą dirbti ir nuo 2014 m. gruodžio 18 d. dirba VĮ ,,M. A.“ staklininko pareigose. A. S. nuostata į darbą išlieka teigiama, yra motyvuotas darbinę veiklą tęsti. Šios aplinkybės mažina nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo galimybę ir pagrįstai Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta kaip riziką nusikalsti mažinantis veiksnys. Be to, teigiamai nuteistąjį apibūdina ir ta aplinkybė, kad nuteistasis nuolatos dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, sportuoja, dalyvavo ,,Vilties bėgimo“ maratone, kas rodo, kad nuteistasis tinkamai išnaudoja nelaisvėje leidžiamą laiką, renkasi tinkamas, naudingas užimtumo priemones.

Nagrinėjamu atveju ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į kitas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. A. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Tai rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius. Įvertintinos ir aplinkybės, susijusios su nuteistojo pastangomis atlyginti nuosprendžiu priteistą žalą. Minėta, kad nuteistasis nuo 2014 m. gruodžio 18 d. dirba VĮ ,,M. A.“ staklininku, turėjo priteistą civilinį ieškinį, kurį padengė. Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje nuteistojo A. S. vardu daugiau vykdomųjų dokumentų nėra gauta. Šios ir aukščiau įvardintos aplinkybės liudija, kad nuteistasis pasižymi teigiama darbine motyvacija, nėra abejingas ir nežiūri atsainiai į savo nusikalstamomis veikomis padarytą žalą nukentėjusiesiems, dėjo pastangas ją atlyginti.

Pažymėtina, kad A. S. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo tik 20 metų, tad dar buvo jaunas ir nesubrendęs. Jis nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su bendrininkais, tyčia, dėl savanaudiškų paskatų įvykdė du nužudymus. Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat reikšminga, tačiau būtina atsižvelgti ir į šiandienos vykdomą bausmių politiką už panašius ar analogiškus nusikaltimus ir į nusikaltimų padarymo laikmečio socialinę aplinką.

Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas taip pat privalo atsižvelgti į bausmės tikslus bei atliktos bausmės poveikį nuteistajam. BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu 5 ir ilgesnis negu 10 metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad, įvertinant visą bausmės atlikimo laiką, nuteistojo teigiamas požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, teigiamą požiūrį į darbą, jo užimtumą, darbinę patirtį ir sukauptus įgūdžius, kriminalinės subkultūros netoleravimą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, iš esmės stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, o tai sudaro pagrindą spręsti, jog, pakeitus A. S. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmės tikslai, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Sprendžiant dėl terminuoto laisvės atėmimo termino, atsižvelgiant į pirmiau minėtas aplinkybes, taip pat į A. S. atliktą bausmės dalį (daugiau, nei 22 metai), į nusikaltimų padarymo aplinkybes, nukentėjusiųjų, o taip pat visuomenės interesus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam turi būti paskirta terminuota maksimali laisvės atėmimo bausmė, todėl nustato 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmės terminą, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad patenkinus teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, A. S. nėra paleidžiamas į laisvę, jis toliau paliekamas pataisos namuose tęsti bausmės atlikimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutarė:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimą tenkinti.

Pakeisti A. S. Kauno apygardos teismo 1999 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotu Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartimis, paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės terminą skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.