- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-27
- Bylos Nr.
- N-575-1250-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 23 d. nutarimo G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 23 d. nutarimu nutarė G. M. , pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 50 str. ir nubausti jį 500 litų bauda ir išieškoti iš G. M. 120 litų nukentėjusiosios J. P. naudai turtiniam nuostoliui atlyginti. Teismas nurodė, kad G. M. 2006 m. vasario 12 d. apie 14.30 val. iš J. P. nepilnametės dukters S. P. sukčiavimo būdu pagrobė svetimą turtą -du mobilaus ryšio telefonus: Motorola C 115 ir Motorola T 190, kurių bendra vertė 120 litų. Šiais veiksmais G. M. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 50 str.
Teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. M. paaiškino, kad telefonus Motorola C 115 ir Motorola T 190 paėmė iš S. P. , tačiau sutartus pinigus, t.y. 80 litų, atidavė S. P. draugui R. S. . Jis niekam nėra skolingas.
Nukentėjusioji J. P. paaiškino, kad jos dukra turėjo du mobilaus ryšio telefonus - Motorola C 115 ir Motorola T 190, kuriuos, pasitarusi su tėvais, nutarė parduoti. Jos dukters draugas R. S. pasisiūlė surasti pirkėją. Pas juos į namus atvyko G. M. . Jai dalyvaujant, buvo sutarta parduoti telefonus po 60 litų. Telefonus G. M. pasiėmė, pinigus žadėjo atvežti vakare. Tą dieną su R. S. ėjo į parduotuvę, prie jų automobiliu privažiavo G. M. , pasakė, kad už l val. atvažiuos. Jokių pinigų jis R. S. tada nedavė. Automobilyje jis buvo vienas. Po kiek laiko jis atvažiavo į jų namus, paėmė pakrovėjus, telefonų dokumentus ir išvažiavo, kartu su juo pasiimti pinigų išvažiavo ir R. S. , kuris neužilgo grįžo ir papasakojo, kad G. M. jį apgavo: sustojęs prie parduotuvės liepė atnešti mineralinio vandens, kai R. S. išėjo iš parduotuvės G. M. jau buvo nuvažiavęs, o automobilyje liko pakrovėjai ir telefonų dokumentai. J. P. paaiškino, kad ji skambinusi telefonu G. M. ir prašiusi grąžinti pinigus, šis žadėjęs tą padaryti vėliau. Nesulaukusi pinigų, kreipėsi į policiją. Jai būnant policijoje, G. M. su draugais atvažiavo į jos namus ir grasino R. S. , tą jai papasakojo vyras.
Liudytojas A. A. teigia matęs, kaip G. M. grąžino R. S. 80 litų: jis su G. M. 2006 m vasario mėn., dienos neatsimena, važiavo gatve, ta pačia gatve R. S. ėjo su J. P. . Sustojo toje pačioje kelio pusėje, kur ėjo pastarieji. Priėjo prie jų Rimgaudas ir Giedrius jam padavė 80 litų. Giedrius jam paaiškino, kad atsiskaitė už telefonus.
Liudytojas M. P. parodė, kad keturiese važiavo apžiūrėti automobilio. Važiuojant pirmame Alytuje sutiko du vyrus. Vienam iš vyrų priėjus (jaunesniam) Giedrius padavėjam 80 litų. Giedrius jam paaiškino, kad atsiskaitė už telefonus.
Liudytoja S. P. paaiškino, kad turėjo du mobilaus ryšio telefonus Motorola C 115 ir Motorola T 190, kuriuos ketino parduoti. Jos draugas R. S. pasiūlė surasti pirkėją. Pas juos į namus atvyko apžiūrėti telefonų G. M. . Suderėjo juos parduoti po 60 litų už kiekvieną. G. M. juos pasiėmė, atsiskaityti žadėjo vėliau. Apie 17 val. motina ir R. S. išėjo apsipirkti, grįžę pasakė, kad sutiko G. M. , kuris žadėjo neužilgo atvažiuoti. G. M. neužilgo atvažiavo, pasiėmė pakrovėjus, dokumentus, su juo kartu išvažiavo ir R. S. , turėjęs pasiimti pinigus. Už maždaug valandos R. S. grįžo ir paaiškino, kad G. M. jį apgavo: sustojęs prie parduotuvės liepė atnešti mineralinio vandens, kai R. S. išėjo iš parduotuvės G. M. jau buvo nuvažiavęs, o automobilyje liko pakrovėjai ir telefonų dokumentai. Tada jos motina J. P. skambino telefonu G. M. ir prašė grąžinti pinigus, šis žadėjęs tą padaryti vėliau. Nesulaukusi pinigų, motina kreipėsi į policiją. Motinai ir jai būnant policijoje, G. M. su draugais atvažiavo į jos namus ir grasino R. S. , tą jai papasakojo tėvas.
Liudytojas R. S. paaiškino, kad 2006 metų vasario mėnesį, dienos nepamena, paskambino G. M. , kurį pažįsta kaip prekiaujantį telefonais, ir pasiūlė jam pirkti du telefonus Motorola C 115 ir Motorola T 190, kurie priklausė jo draugei S. P. . G. M. atvyko į jo draugės namus, kur buvo jo draugė Singrida, jis, draugės motina ir tėvas. Sutarė parduoti telefonus po 60 litų. G. M. telefonus pasiėmė, pakrovėjų ir dokumentų jam tada neatidavė. G. M. žadėjo atsiskaityti vėliau. Tą pačią dieną jis kartu su J. P. išėjo į parduotuvę, prie jų sustojo automobilis vairuojamas G. M. . Jis pasakė, kad neužilgo pas juos atvažiuos. Jis atvažiavo, jam buvo atiduoti pakrovėjai ir telefonų dokumentai. R. S. toliau paaiškino, kad jis išvažiavo kartu su G. M. pasiimti pinigų. Sustojęs prie parduotuvės „Marcelina“ G. M. liepė jam nupirkti mineralinio vandens. Kai jis sugrįžo, automobilis su jame esančiais telefonų priedais buvo nuvažiavęs. Tą jis grįžęs papasakojo draugei ir jos motinai. J. P. skambino G. M. ir prašė atiduoti pinigus, šis tą žadėjo padaryti vėliau. Nesulaukusi pinigų, ji kreipėsi į policiją. Jai būnant policijoje, G. M. atvažiavo pas jį su draugais ir jam grasino. Jokių pinigų už telefonus iš G. M. jis negavo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ištirtų byloje esančių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad G. M. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 50 str., t.y. sukčiavimo būdu pagrobė iš nukentėjusiosios J. P. du mobiliojo ryšio telefonus Motorola C 115 ir Motorola T 190, kurių vertė yra 120 litų, tuo padarydamas J. P. 120 litų turtinį nuostolį. Teismas pažymėjo, kad liudytojų M. P. ir A. A. parodymai vertintini kritiškai, nes yra prieštaringi, tas pačias bylos aplinkybes aiškinantys skirtingai. Jų parodymus paneigia nukentėjusiosios J. P. , liudytojų S.P., R. S. parodymai. G. M. administracinę atsakomybę sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl skirtinas sankcijoje numatytos baudos vidurkis bei priteistinas padaryto turtinio nuostolio atlyginimas.
Šalies argumentai
G. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 23 d. nutarimą, administracinę bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo nepadarė, jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties ir paties įvykio. Jis draugų akivaizdoje perskaičiavo pinigus ir su Rimgaudu atsiskaitė. Jis paėmęs pinigus pasakė, kad vakare atvyktų pasiimti telefonų dokumentų ir pakrovėjų. Vakare nuvykus pas R. S. , jis pats vienas išnešė telefono aparatų dokumentus, pakrovėjus ir jam padavė. Dar gi pasiprašė, kad pavežtų į parduotuvę nusipirkti mineralinio. Tada su juo išsiskyrė. Po to sekė jo atžvilgiu grasinimai. R. S. grasino jį sudeginti, jei jis jam neduos 40 litų. Pradžioje jis grasino telefoninių pokalbių metu, o vėliau žodžiu girdint draugams A. D. , Daliui. Iš pradžių jis į jo tokias kalbas nekreipė dėmesio, nes galvojo, jog jis jam kerštauja už tai, kad jis nepalaiko jokių ryšių su jo sese, su kuria anksčiau draugavo. R. S. jis gerai nepažinojo. Tačiau šiuo metu turi duomenų, jog jis yra teistas už sukčiavimą ar vagystę, realus bausmės vykdymas atidėtas, teistumas neišnykęs. Teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą visiškai nesiaiškino aplinkybių ir neišreikalavo įrodymų kam iš tikro priklausė šie telefono aparatai. Liudytojo R. S. parodymus reikėtų vertinti kritiškai, kadangi jis siekia išvengti atsakomybės. Jis nei su S. P. , nei su J. P. jokių reikalų neturėjo, šių asmenų nepažįsta ir iš jų telefono aparatų nepirko, jo niekas neinformavo, kad šie daiktai nepriklauso R. S. . Žinodamas šias aplinkybes jis būtų visiškai kitaip elgęsis ir iš nukentėjusiosios paėmęs raštelį, kad ji pinigus gavo, kaip iš nepažįstamo asmens.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, nesant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271, 274 ir 275 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų. Turto grobimas laikomas smulkiu, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 1 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumos.
Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs byloje esančius įrodymus vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teismui pateiktus įrodymus – G. M. padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, nukentėjusiosios J. P. , liudytojų S.P., R. S. parodymais. Prieštaringi liudytojų M. P. ir A. A. parodymai teismo pagrįstai buvo įvertinti kritiškai. Teismas nustatė kam priklausė telefono aparatai ir šiai aplinkybei nustatyti papildomai rinkti įrodymus nėra pagrindo.
G. M. veika kvalifikuota tinkamai, jam paskirta įstatymu numatyta nuobauda laikantis įstatymo numatytų taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė įstatymu numatytų pagrindų, dėl kurių gali būti panaikintas Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
G. M. apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.