Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajai A. G., jos atstovei pagal įgaliojimą V. G. ir atstovei pagal susitarimą-adv. padėjėjai Ingai Stončiuvienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, dirb. A. K. individualioje įmonėje, kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), gyv(duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009m. gegužės 27d. Panevėžio m. apyl. teismo pagal LR BK 182 str. 1d., 182 str. 3d., 215 str. 1d., 300 str. 1d. 20 MGL 2.600,- Lt.(dviejų tūkstančių šešių šimtų litų ir 00 ct.) dydžio bauda, kas nuo 20015m. sausio 01d. atitinka 753,01 Eur. sumą, likusi neišieškota baudos dalis-43,38 Eur., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. L. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

2015m. lapkričio 20d. apie 18⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis P. L. Ukmergės mieste, Kauno gatvėje, vairuodamas taksi automobilį „ VW Passat “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą pil. A. K. vardu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios priešais Kauno ir Gėlių gatvių susikirtimą, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „ Pėsčiųjų perėja “, įvažiavo į pažymėtą perėją, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 30 punkto „ ar-tėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi-į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti “, reikalavimus, t.y. tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui(lijo lietus), nesiėmė papildomų atsargumo priemonių įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, ko pasekoje partrenkė į jo važiavimo krypties eismo juostą, iš dešinės pusės į kairę, į pėsčiųjų perėją įėjusią pėsčiąją-pil. A. G., dėl ko įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusioji buvo sužalota, kuriai buvo padaryti nubrozdinimai veide, kraujosruva kairėje blauzdoje, žaizda pakaušyje, kairiojo žastikaulio artimojo galo skeveldrinis lūžimas, dešiniųjų 6, 7 ir kairiųjų 4, 5 ir 6 šonkaulių lūžimai, juosmens penkto slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimas, kairiojo gaktikaulio abiejų šakų lūžimas, kryžkaulio kairės pusės vertikalus lūžimas per visą ilgį, kairiojo blauzdikaulio šoninio krumplio ir viršutinio trečdalio skeveldrinis lūžimas ir kairiojo šeivikaulio viršutinio trečdalio lūžimas, ko pasekoje dėl kairiojo gaktikaulio abiejų šakų ir kryžkaulio vertikalaus lūžimo per visą ilgį, suardžiusio dubens žiedo vientisumą, nukentėjusiajai A. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis P. L. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną buvo gautas iškvietimas vykti adresu: Vytauto gt. Nr. 11, Ukmergės m., kur į jo vairuojamą taksi automobilį įsėdo moteris su dviem nepilnamečiais vaikais. Keleiviai atsisėdo ant galinės sėdynės, prisisegė saugos diržus, kuriuos vežė Kauno gatve link Žiedo gatvėje esančios parduotuvės „ Maxima “. Važiavo ne didesniu kaip 46 km/h greičiu. Oro sąlygos buvo blogos, kadangi buvo tamsu, lijo lietus, asfaltas buvo šlapias. Važiuojant Kauno gatve, prieš pat sankryžą su Gėlių gatve priekyje ta pačia kryptimi važiavęs lengvasis automobilis pristabdė prieš pėsčiųjų perėją. Jis taip pat pristabdė savo vairuojamą automobilį. Kai priekyje važiavęs automobilis pėsčiųjų perėją pravažiavo, jo vairuojamam automobiliui esant apie 15 atstumu iki perėjos, jis apsidairė, bet jokių žmonių nematė, todėl perjungė žemesnę pavarą ir važiavo toliau. Kai įvažiavo į pėsčiųjų perėjos zoną, staiga pastebėjo perėja einančio žmogaus, t.y. pėsčiojo, siluetą, po ko iš karto nuspaudė stabdžio pedalą, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Partrenkus žmogų, jo vairuojamas automobilis, kelis metrus pariedėjęs, sustojo. Po smūgio pėstysis buvo užkritęs ant variklio dangčio, o kai automobilis sustojo, pastarasis nukrito ant asfalto. Kontakto su pėsčiuoju metu sutrūko priekinis automobilio stiklas. Išlipęs iš sustojusio automobilio, pamatė gatvėje gulinčią senyvo amžiaus moterį, kuriai neleido keltis ir pasakė, kad ši gulėtų, nes iškvies greitąją medicinos pagalbą. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Atvykę medikai moterį išvežė į ligoninę. Moteris, kurią partrenkė, ėjo iš dešinės pusės į kairę, pėsčiųjų perėjos dešiniu pakraščiu. Iš kur moteris atsirado, jis nepastebėjo, nors prieš pristabdydamas automobilį apsižvalgė. Moteris buvo apsirengusi tamsiais drabužiais, jokio atšvaito ar kitokio šviesą atspindinčio elemento neturėjo, todėl buvo sunkiai pastebima. Važiavo įsijungęs artimųjų šviesų žibintus. Automobilis buvo techniškai tvarkingas.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis P. L. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios A. G. ir liudytojos S. K. parodymais, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašu(b.l. 30-33), tarnybiniu pranešimu dėl įskaitinio eismo įvykio(b.l. 28), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 6-7) ir schemomis(viena iš kurių juodraštinė) bei fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 8-16), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu(b.l. 17-18), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 20), papildomu transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu(b.l. 21-22) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 23-26), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 97) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 98-99), specialistų išvadomis etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti(b.l. 53, 87), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 57), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 80-81) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusioji A. G. parodė, kad ji gyvena adresu: Kauno gt. Nr. 88, Ukmergės m., t.y. toje gatvės pusėje, kur yra „ Vilkmergės klinika “ pastatas. Tikslios datos neatsimena, eismo įvykio dieną, jau buvo pavakarys, kai ji nuėjo pas kaimynę, gyvenančią kitoje gatvės pusėje, kur yra buvusių kariškių gyvenamasis rajonas. Grįžtant į namus, šalia „ Vilkmergės klinika “ pastato esančia pėsčiųjų perėja ji turėjo pereiti per Kauno gatvę į kitą pusę. Būdama prie pėsčiųjų perėjos, tiek iš dešinės pusės, tiek ir iš kairės pusės matė atvažiuojančių automobilių šviesas, kurie, jos įsitikinimu, buvo dar gana toli. Tuo metu, kai ji įžengė į pėsčiųjų perėją, kitų pėsčiųjų perėjoje nebuvo. Ji buvo beveik bebaigianti pereiti į kitą gatvės pusę, iki kurios šaligatvio jai buvo likę nueiti vos keli žingsnius, kai ją partrenkė nuo miesto centro pusės atvažiavęs automobilis. Ją partrenkusio automobilio vairuotojas įvažiavo į kitą gatvės pusę, nors jo važiavimo krypties eismo juosta buvo laisva. Po eismo įvykio ji buvo stipriai sužalota, o sužalojimo pasekmes jaučia ir šiuo metu.

Liudytoja S. K. parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną ji buvo išsikvietusi taksi, važiavo nuo savo namų adresu: Vytauto gt. Nr. 11, Ukmergės m. link Žiedo gatvėje esančios parduotuvės „ Maxima “. Kartu su ja važiavo du mažamečiai vaikai. Ji su vaikais sėdėjo galinėse keleivio sėdynėse prisisegusi saugos diržus. Kaip įvyko eismo įvykis, ji nematė. Tik po to, kai pajuto smūgį į automobilį, automobilio priekyje pamatė šmėstelėjusį juodą žmogaus siluetą. Suprato, kad buvo partrenktas žmogus. Po eismo įvykio ji su vaikais liko sėdėti automobilyje, nes lijo lietus, pūtė žvarbus vėjas, o taksi vairuotojas patarė jiems iš automobilio nelipti. Buvo atvažiavusi policija ir greitoji medicinos pagalba, matė ant kelio, priekyje automobilio gulinčią močiutę. Prieš eismo įvykį taksi vairuotojas važiavo negreitai, vienodu greičiu, staigaus automobilio stabdymo nejuto.

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2015m. lapkričio 20d., 18¹³ val., buvo užregistruotas paties kaltinamojo P. L. telefoninis pranešimas apie tai, kad jis, vairuodamas taksi automobilį, sukelto eismo įvykio adresu: Kauno gt. Nr. 80, Ukmergės m. metu partrenkė moterį-pil. A. G., patyrusią įvairių sužalojimų, kuri po iškviestos GMP brigados apžiūros buvo išvežta į Ukmergės ligoninę(b.l. 30-33).

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio 2015m. lapkričio 20d. rašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015m. lapkričio 20d., 18¹³ val., patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas apie sukeltą eismo įvykį adresu: Kauno gt. Nr. 80, Ukmergės m., kurio metu automobilis „ VW Passat “ partrenkė moterį. Nuvykus į įvykio vietą, už pėsčiųjų perėjos Kauno kryptimi buvo rastas stovintis automobilis „ VW Passat “, valst. Nr. T13163, kurio buvo apgadintas priekinis stiklas, o priešais automobilį gulėjo senyvo amžiaus moteris, kuri skundėsi viso kūno skausmais. Buvo išaiškintos eismo įvykio aplinkybės, nustatytos eismo įvykį sukėlusio asmens ir nukentėjusio asmens tapatybės ir eismo įvykį matę asmenys. Atvykus GMP, nukentėjusioji A. G. buvo išgabenta į Ukmergės ligoninę išsamesniems tyrimams atlikti, o vėliau paaiškėjo, kad nukentėjusiajai yra nustatyti daugybiniai kaulų lūžimai(b.l. 28).

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad autoįvykio vieta yra Ukmergės mieste, Kauno gatvėje, priešais sankryžą su Gėlių gatve, žiūrint nuo miesto centro link miesto pusės, ant važiuojamosios dalies esanti paženklinta nereguliuojama pėsčiųjų perėja ženklinimu Nr. 1.13.1

„ ZEBRAS “. Pėsčiųjų perėjos ženklinimo plotis yra 4,1m. Prieš perėją, dešinėje pusėje 0,9m atstumu stovi kelio ženklas Nr. 534 „ PĖSČIŲJŲ PERĖJA “. Įvykio vietos apžiūros metu pildytame protokole ir braižytoje schemoje yra nurodyta oro sąlygos, kelio dangos būklė, kelio aplinka, kelio ruožo ženklinimas ir matavimo matmenys, autoįvykyje dalyvavusios transporto priemonės ir kitų apžiūros metu rastų pėdsakų(eismo įvykio metu nukentėjusiosios paliktų drabužių ir kartu su savimi turėtų daiktų) išsidėstymo vietos, užfiksuotos po susidūrimo eismo įvykio vietoje(b.l. 6-16).

Iš automobilio „ VW Passat “, valst. Nr. T 13163, techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad, atlikus eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės(lengvojo automobilio) apžiūrą, buvo nustatyti išoriniai automobilio sugadinimo požymiai, t.y. įtrūkęs priekinis lango stiklas, nuo kurio įtrūkimo vietos matomi į visas puses einantys suaižėjimai, įlenktas variklio dangtis, o ties įlenkimo vieta, ant priekinio valstybinio numerio tvirtinimo plastmasinio rėmelio yra matomi įskilimai ir nubraukimo žymės, ties šia vieta pats valstybinio numerio ženklas yra įlenktas(b.l. 17-18, 20-26). Po eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės apžiūros, kuri buvo atlikta eismo įvykio vietoje ir papildomai Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilis buvo gražintas saugoti jo teisėtam faktiniam valdytojui-kaltinamajam P. L. (b.l. 19, 27).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2015m. lapkričio 27d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose buvo apžiūrėti kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu rasti nukentėjusiajai A. G. priklausantys daiktai, t.y. įvykio dieną vienas iš nukentėjusiosios mūvėtų žieminių batų su autu, užsegamų užtrauktuku, mūvėta megzta moteriška kepurė ir pilkos spalvos pirštinės bei polietileninis maišelis su maisto produktais(b.l. 97-99). Po apžiūros drabužiai, kaip daiktiniai įrodymai, buvo prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos, o po pagal pakvitavimą grąžinti jų teisėtos savininkės-nukentėjusiosios A. G. atstovei pagal įgaliojimą V. G.. Polietileniniame maišelyje buvusios dvi pakuotės su sudužusiais kiaušiniais ir galimai mėsos gabalas, kurie yra skleidė stiprų sugedusio maisto kvapą, buso sunakinti, išmetant į šiukšlių konteinerį(b.l. 100-101).

Iš specialistų išvadų etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti matyti, kad, po eismo įvykio patikrinus jame dalyvavusių asmenų, t.y. kaltinamojo P. L. ir nukentėjusiosios A. G. fiziologinę būseną, jų kraujyje etilo alkoholio rasta nebuvo(b.l. 53, 87). Kaltinamojo P. L. blaivumą eismo įvykio metu patvirtina ir neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitas(b.l. 57).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad 2016m. sausio 13d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios A. G. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad nukentėjusiajai A. G. konstatuoti sužalojimai, t.y. nubrozdinimai veide, kraujosruva kairėje blauzdoje, žaizda pakaušyje, kairiojo žastikaulio artimojo galo skeveldrinis lūžimas, dešiniųjų 6, 7 ir kairiųjų 4, 5 ir 6 šonkaulių lūžimai, juosmens penkto slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimas, kairiojo gaktikaulio abiejų šakų lūžimas, kryžkaulio kairės pusės vertikalus lūžimas per visą ilgį, kairiojo blauzdikaulio šoninio krumplio ir viršutinio trečdalio skeveldrinis lūžimas ir kairiojo šeivikaulio viršutinio trečdalio lūžimas, buvo padaryti galimai aptariamo eismo įvykio metu. Nukentėjusioji A. G. eismo įvykio metu buvo pasisukusi kairiuoju šonu ją traumavusio automobilio atžvilgiu. Nukentėjusiajai A. G. dėl kairiojo gaktikaulio abiejų šakų ir kryžkaulio vertikalaus lūžimo per visą ilgį, suardžiusio dubens žiedo vientisumą, buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 80-81).

Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamasis P. L., būdamas neatsargus ir neatidus, 2015m. lapkričio 20d. apie 18⁰⁰ val., vakare, Ukmergės mieste, Kauno gatvėje, vairuodamas taksi automobilį „ VW Passat “, valst. Nr. T 13163, registruotą pil. A. K. vardu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios priešais Kauno ir Gėlių gatvių susikirtimą, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „ Pės-

čiųjų perėja “, įvažiavo į pažymėtą perėją, ko pasekoje partrenkė į jo važiavimo krypties eismo juostą, iš dešinės pusės į kairę į pėsčiųjų perėją įėjusią pėsčiąją-pil. A. G., dėl ko įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusioji buvo sužalota. Kadangi kaltinamojo P. L. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas(eismo įvykio metu galiojusios taisyklių redakcijos 30p.) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pačiu kilusiu eismo įvykiu ir jo sukeltomis pasekmėmis, t.y. eismo įvykio metu nukentėjusiajai A. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 80-81), kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 3d., požymius, t.y. asmens, vairuojančio kelių transporto priemonę, pažeidimas kelių eismo saugumo taisyklių, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiosios A. G. atstovė pagal susitarimą-advokato padėjėja pateikė teismui savo atstovaujamosios pareikštą civilinį ieškinį, kuriame nukentėjusioji prašo priteisti 188,52 Eur.(vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir 52 eur/ct.) sumą jai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, pridėdama žalą pagrindžiančius dokumentus(b.l. 140-156).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.). Šiuo konkrečiu atveju už kaltinamojo P. L. padarytą veiką materialiai atsakingas asmuo yra draudimo bendrovė-AAS „ BTA Baltic Insurance Company “ filialas Lietuvoje, kaip draudimo įmonė, nes autoįvykio metu kaltinamojo vairuotas taksi automobilis, registruotas pil. A. K. vardu, šioje draudimo įmonėje buvo apdraustas pagal įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygas, t.y. draudimo įmonę, kuri, nukentėjusiajai teismo posėdžio metu pareiškus civilinį ieškinį, protokoline nutartimi buvo patraukta bendraatsakovu šioje baudžiamojoje byloje, su transporto priemonės savininku sieja sutartiniai santykiai(b.l. 19, 27, 107). Kadangi įmonė, apdrausdama kito asmens civilinę atsakomybę, įsipareigoja atlyginti žalą, į kurios sąvoką įeina ir žalos asmeniui padarymas, neviršydama sutartyje numatytos draudimo sumos ribų(LR CK 6.254 str. 2d.), kilus draudiminiam įvykiui, draudimo bendrovė-AAS „ BTA Baltic Insurance Company “ filialas Lietuvoje, vadovaudamasi LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis(2008m. vasario 13d. nutarimo Nr. 122 redakcija) ir LR transporto priemonių draudikų biuro patvirtinta Eismo įvykiuose padarytos žalos asmeniui administravimo metodika, privalo atlyginti dėl kaltinamojo P. L. padarytos veikos dokumentais pagrįstą žalą reikalavimus pareiškusiai nukentėjusiajai A. G., kaip fiziniam asmenui, įskaitant ir neturtinės žalos dalį, draudimo įstatymo numatytos draudimo sumos ribose(LR CK 6.283 str. 1d., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, įsigaliojusio 2007m. birželio 11d., 11 str. 1d. 3p.).

Nukentėjusiosios A. G. pareikštame civiliniame ieškinyje turtinių reikalavimų dalį sudaro išlaidos vaistams ir med. priemonėms, kelionės išlaidos į gydymo įstaigas ir padaryta žala už eismo įvykio metu sugadintus jos vilkėtus drabužius.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų rašytinių dokumentų ir prie draudimo bendrovės-AAS „ BTA Baltic Insurance Company “ filialas Lietuvoje, kurios atstovas nedalyvavo bylos nagrinėjimo teisme metu, pateiktų rašytinių paaiškinimų į byloje pareikštą nukentėjusiosios A. G. civilinį ieškinį dėl nusikaltimo padarytos žalos atlyginimo pridėtų dokumentų, draudimo įmonė nukentėjusiajai gera valia atlygino dėl nusikaltimo jai padarytą turtinę žalą, išskyrus patirtas išlaidas už medicininių preparatų Nebilet-AH, Lercapin-AH ir L-Thytoxin, skirtų padidėjusiam kraujospūdžiui(hipertenzijai) gydyti ir skydliaukės sistemai, įsigijimą, nes iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji prieš eismo įvykį turėjo labai žymiai išreikštą padidinto kraujo spaudimo ligą, jai buvo diagnozuota koronarinė širdies liga, persirgtas infarktas ir kt., todėl šių medikamentų įsigijimas neturėjo priežastinio ryšio su eismo įvykiu ir jo sukeltomis pasekmėmis(b.l. 108, 160-161, 163). Kadangi draudimo įmonė pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas pilnai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, 2016m. kovo 29d. ir 2016m. rugpjūčio 10d. mokėjimo pavedimais pervesdama pinigines lėšas į nukentėjusiosios sąskaitą banke dokumentais pagrįstai dėl eismo įvykio atsiradusiai turtinei žalai atlyginti, baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios A. G. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Nukentėjusioji A. G., baudžiamojoje byloje reikšdama civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią ji patyrė, atlyginimo, prašant priteisti likusią neatlygintą 11.400,- Eur.(vienuolikos tūkstančių keturių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą.

Kadangi draudiminis eismo įvykis įvyko 2015m. lapkričio 20d., įstatyme numatant, kad iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, mokėtinos neturtinės žalos dydis nuo 2012m. birželio 11d. negali viršyti 5.000,- Eur.(penkių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumos(LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, įsigaliojusio 2007m. birželio 11d., 11 str. 1d. 3p.). atsižvelgiant į nukentėjusiajai A. G. eismo įvykio metu padarytų kūno sužalojimų sunkumą, dydį ir jų sukeltas pasekmes(po eismo įvykio patirtų sužalojimų išlikus liekamiesiems reiškiniams nuo 2016m. rugpjūčio 01d. nukentėjusiajai yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis(b.l. 151-156, 169)) bei į pačios nukentėjusiosios individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusioji, kaip našlė, yra 1929 metų gimimo, ir jos užimtumą, t.y. nukentėjusoji yra senatvės pensininkė)(nuo 2008m. vasario 23d. įsigaliojusios naujos LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių redakcijos 12.4p.), ir įvertinus tai, kad draudimo įmonė gera valia jau atlygino nukentėjusiajai dalį padarytos neturtinės žalos 4.000,.- Eur.(keturių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 160-161, 163), iš draudimo įmonės-AAS „ BTA Baltic Insurance Company “ filialas Lietuvoje nukentėjusiosios A. G. naudai papildomai yra priteistinos piniginės lėšos 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) sumoje draudimo įstatymo numatytos mokėti maksimalios neturtinės žalos sumos ribose.

Kadangi draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas yra netaikytinas, civilinį ieškinį byloje pareiškusiai nukentėjusiajai A. G. likusi neatlyginta jos įvertinta neturtinės žalos dalis turi būti priteistina tik iš paties kaltinamojo P. L., kaip dėl autoįvykio kalto asmens, LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d. pagrindu.

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities-kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad nukentėjusioji A. G. po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų iš karto buvo paguldyta į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ anesteziologijos-reanimacijos skyrių, o po to gulėjo ortopedijos-traumatologijos ir palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose, buvo atliktos kelios operacijos, kur stacionare buvo gydoma iki 2016m. gegužės 12d. Išrašant iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus, nukentėjusiajai A. G. buvo nustatyta šeimos gydytojo kontrolė, išrašytas siuntimas į nestacionarinių paslaugų centrą dėl vaikštynės įsigijimo, nes keturias savaites po paleidimo iš ligoninės buvo rekomenduota vaikščioti su ramentais ar vaikštyne, o po eismo įvykio patirtų sužalojimų išlikus liekamiesiems reiškiniams nuo 2016m. rugpjūčio 01d. nukentėjusiajai yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 151-156, 169). Pasak pačios nukentėjusiosios A. G., pastarajai šias aplinkybes nurodžius ir teismui pateiktame dokumentais pagrįstame civiliniame ieškinyje dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo(b.l. 140-142), iki eismo įvykio ji pilnai galėjo pasirūpinti savimi, neturėjo jokių judėjimo apribojimų(suvaržymų), nes į parduotuves ir kitur vaikščiodavo pati. Nukentėjusiosios A. G. žodžiais, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai ne tik buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, bet ji patyrė ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, vidinę depresiją ir nerimą, kadangi ilgą laiką teko gydytis patirtus sužalojimus, pradėjo jausti baimę transporto priemonėms, buvo ir šiuo metu yra sutrikęs miegas, visas metų žiemos šventes turėjo praleisti ligoninėje be artimų žmonių, kas morališkai labai gniuždė. Be to, nukentėjusiosios A. G. teigimu, pusę metų kol ji gydėsi ligoninėje, visiškai negalėjo vykti į namus, dėl atliktų sudėtingų kairės rankos ir ir kairės kojos operacijų iš pradžių judėjimas buvo visiškai neįmanomas, ji net negalėjo atsikelti iš lovos, tik gulimas režimas po du mėnesius po kiekvienos operacijos, o po to buvo leista po truputį judėti tik su vaikštyne, tačiau greitai ji pajusdavo fizinį nuovargį ir didelį skausmą. Šiuo metu nukentėjusiajai A. G. yra sudėtinga pasirūpinti netgi elementaria savo higiena, pasidaryti valgyti, ji, nukentėjusiosios žodžiais, beveik negalėdama vaikščioti, nes sėdi invalido vežimėlyje, praktiškai nebeišeina ir iš namų, todėl dėl maisto ir kitų pirkinių turi prašyti kitų asmenų pagalbos, tokiu būdu būdama visiškai priklausoma nuo jai padedančių žmonių. Nukentėjusiosios A. G. teigimu, ji ir iki šio laiko dar jaučia dubens kaulų skausmus, operuotoje rankoje visiškai nėra jėgos, judėdama ji greitai pavargsta, jos gydymas vis dar tęsiamas, reguliariai yra vartojami įvairūs medikamentai, tame tarpe ir nuskausminamieji vaistai.

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui padarytų kūno sužalojimų sunkumo laipsnį(sunkus kūno sužalojimas) ir jų sukeltas pasekmes(liekamuosius reiškinius), kurias nagrinėjamu atveju nukentėjusioji A. G. jaučia ir šiuo metu, paties žalą padariusio kaltinamojo P. L. kaltės formą-neatsargumą, jo turtinę padėtį(kaltinamasis yra dirbantis asmuo ir turi pajamų), bet ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, tamsiu paros metu nukentėjusioji ėjo per pėsčiųjų perėją be atšvaito), o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), nukentėjusiosios A. G. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl likusios draudimo neatlygintinos neturtinės žalos atlyginimo yra mažintinas ir tenkintinas dalinai, priteisiant fiksuotą 6.500,- Eur.(šešių tūkstančių penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą nuo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio sumos

Be to, nukentėjusioji A. G., kurios interesus byloje atstovavo tiek atstovė pagal įgaliojimą-pil. V. G., tiek ir atstovė pagal susitarimą-adv. padėjėja I. Stončiuvienė, baudžiamojoje byloje reikšdama civilinį ieškinį, šalia kitų dokumentų pridėjo ir pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį adv. padėjėjos, dalyvavusios jos atstove byloje, paslaugoms apmokėti turėtas atstovavimo išlaidas bendroje 350,- Eur. sumoje, kurias prašo priteisti, kartu prašydama priteisti ir išlaidas dėl notariškai patvirtinto įgaliojimo išdavimo(b.l. 111-116, 140-142, 168). LR BPK 106 str. 2d. yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo taip pat išieškoti ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 1-113-517/2016m. medžiagos, adv. padėjėja I. Stončiuvienė, 2016m. kovo 21d. pateikdama rašytinį prašymą susipažinti su bylos medžiaga, pagal susitarimą pradėjo atstovauti nukentėjusiosios A. G. interesus nuo susipažinimo su bylos medžiaga, pabaigus ikiteisminį tyrimą, stadijos, pateikdamas 2016m. kovo 09d. išrašytą advokato opderį, kurią(nukentėjusiąją A. G.) pagal atstovavimo sutartį atstovavo ir viso bylos nagrinėjimo teisme metu(b.l. 110-113, 116). Kadangi nukentėjusiosios A. G. interesus byloje pagal įgaliojimą atstovavusios atstovės-pil. V. G. notariškai patvirtintame įgaliojime yra nurodomas notaro atliktų paslaugų dėl įgaliojimo išdavimo dydis, o turėtas išlaidas adv. padėjėjos, dalyvavusios nukentėjusiosios atstove byloje, paslaugoms apmokėti patvirtina pinigų priėmimo kvitas, todėl, atsižvelgiant tiek į baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme, kuriame įvyko trys teismo posėdžiai, trukmę, tiek ir į padarytos veikos pobūdį ir jos sukeltus padarinius bei į paties kaltinamojo P. L., kaip darbingo asmens, turinčio pastovias pajamas, turtinę padėtį, laikytina, kad nukentėjusiosios A. G. prašomos priteisti byloje patirtos išlaidos adv. padėjėjos, dalyvavusios jos atstove byloje, paslaugoms apmokėti ir išlaidas dėl notariškai patvirtinto įgaliojimo išdavimo nėra aiškiai per didelės ir atitinka protingumo kriterijus, todėl šios išlaidos, jas pripažinus proceso išlaidomis, visa apimtimi yra priteisinos iš kaltinamojo P. L.(LR BPK 103 str. 6p., 106 str. 2d.).

Spręsdamas kaltinamojo P. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo P. L. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie neatsargių nusikaltimų(LR BK 16 str. 4d., 281 str. 7d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo P. L. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas du kartus, iš kurių vieną kartą užsienyje, t.y. Švedijos Karalystės Malmo TR AVD 4 ENHET 47 teismo, tačiau už padarytas ankstesnes veikas Lietuvos Respublikoje teistumas nėra išnykęs, nes pagal 2009m. gegužės 27d. Panevėžio m. apyl. teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį jam paskirtos bausmės kaltinamasis nėra įvykdęs, t.y. iki šio laiko dar nėra sumokėta visa nuosprendžiu paskirta bauda(b.l. 58-68). Nežiūrint į tai, kaltinamasis P. L. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo P. L. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Nors kaltinamasis P. L. jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, tačiau, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir įvertinus viename iš teismo posėdžių dalyvavusios pačios nukentėjusiosios A. G. išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam P. L. taikymo, pasak, kurios, ji kaltinamajam dovanoja ir linki ateityje daugiau nedaryti tokių klaidų, teismas laiko, kad kaltinamasis P. L. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, Tokiu būdu tikslinga kaltinamajam P. L., kaip dirbančiam asmeniui, už padarytą nusikaltimą paskirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-baudą, kurios dydis yra nustatytinas ženkliai mažesnis, nei įstatyme numatytas galimos skirti baudos už padarytą neatsargų nusikaltimą vidurkis, nustačius ilgesnį baudos susimokėjimo terminą(LR BK 47 str. 3d. 5p. ir 5d.). Prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės-baudos visiško sudėjimo būdu yra pridėtina pagal ankstesnįjį 2009m. gegužės 27d. Panevėžio m. apyl. teismo nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės, t.y. nesumokėtos baudos, dalis(LR BK 64 str. 2d.).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio prieminių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Nors iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių teisės pažeidimų registro duomenų pažymos matyti, kad kaltinamasis P. L. iki jam inkriminuojamos veikos padarymo, tame tarpe ir metų bėgyje, jau yra buvęs baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus(b.l. 69-73), tačiau įvertinus tai, kad įstatymo leidėjo numatytas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra imperatyvi norma, o tik teismo teisė, teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą ir kaltinamojo P. L., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu transporto priemonę vairavo, būdamas blaivus, asmenybę, laiko, kad yra netikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise, t.y. atimti teisę vairuoti transporto priemones, juolab, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamojo poveikio skyrimas kaltinamajam reikštų jo atleidimą iš darbo, nes gaunamos pajamos iš teikiamų taksi paslaugų yra vienintelis kaltinamojo P. L. pragyvenimo šaltinis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3d. ir nuteisti, paskiriant 10 MGL 376,60 Eur.(trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

LR BK 64 str. 2d. pagrindu, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos didesnės bausmės pridėti 2009m. gegužės 27d. Panevėžio m. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, t.y. nesumokėtos baudos, dalį 43,38 Eur. sumoje ir galutinę bausmę paskirti 419,98 Eur.(keturių šimtų devyniolikos eurų ir 98 eur/ct.) dydžio baudą.

Nustatyti P. L. savanoriško baudos sumokėjimo terminą-penkis mėnesius ir išaiškinti, kad bauda (419,98 Eur.) turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pinigines lėšas pervedant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą(sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Kaltinamajam P. L. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Nukentėjusiosios A. G. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl nusikaltimu padarytos likusios neatlygintos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai 7.500,- Eur.(septynių tūkstančių penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, iš šios sumos priteisiant iš AAS

„ BTA Baltic Insurance Company “ filialo Lietuvoje, kaip draudimo įmonės, 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) sumą, o iš kaltinamojo P. L., kaip dėl eismo įvykio kalto asmens, likusią atlygintinos neturtinės žalos dalį 6.500,- Eur.(šešių tūkstančių penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumoje nukentėjusiosios naudai jai padarytai žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios A. G. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo P. L. 350,- Eur.(trijų šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą turėtų išlaidų adv. padėjėjos, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovė, paslaugoms apmokėti ir 30,43 Eur.(trisdešimt eurų ir 43 eur/ct.) išlaidų dėl notariškai patvirtinto įgaliojimo išdavimo nukentėjusiosios A. G. naudai.

Daiktinį įrodymą-taksi automobilį „ VW Passat “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti faktiniam automobilio valdytojui-kaltinamajam P. L..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.