- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-04
- Bylos Nr.
- 2S-648-467/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Romualda Janovičienė, Petras Jaržemskis
- Suinteresuotas asmuo
- L. D.
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės
- Kategorijos
- 128.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl globėjo atleidimo nuo globėjo pareigų ir institucinės globos nustatymo neveiksniam asmeniui, suinteresuotas asmuo – L. D. .
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius 2008 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atleisti L. D. nuo neveiksnios E. D. globėjos pareigų ir nustatyti neveiksniai E. D. institucinę globą, apgyvendinant ją globos namuose. Nurodė, kad L. D. - E. D. motina ir globėja yra senyvo amžiaus, dėl savo sveikatos būklės nebegali tinkamai atlikti dukros globėjos pareigų. Pastaruoju metu E. D. tapo itin agresyvi, muša savo motiną, kaimynams grasina, kad atsuks dujas ir „visi išlėks į orą“. Globėja L. D. nebegali sutramdyti globotinės, tinkamai prižiūrėti neveiksnios dukters, jai pačiai reikalinga kitų asmenų pagalba. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė patikslino savo reikalavimą ir siūlė E. D. nustatyti institucinę globą, L. D. atleisti nuo neveiksnios E. D. nuolatinės globėjos pareigų, palikti L. D. laikinai eiti neveiksnios E. D. globėjos pareigas iki tol, kol E. D. bus apgyvendinta pensionate.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. D. su pareiškimu nesutiko. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jos dukra nėra agresyvi kaimynų atžvilgiu, nekelia jiems ar jų turtui pavojaus. Globėja teigė galinti tinkamai rūpintis savo dukra, ruošti jai maistą, rengti, atlikti visus kitus veiksmus, būdingus motinos ir dukters tarpusavio santykiams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2009 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir nušalino L. D. nuo neveiksnios dukros E. D. globėjos pareigų, neveiksniajai E. D. nustatė institucinę globą, ją apgyvendinant pensionate, kol E. D. bus apgyvendinta pensionate, L. D. pavedė laikinai eiti savo dukros globėjos pareigas. Teismas nustatė, kad pati globėja L. D. pripažįsta ne visais atvejais sugebanti susitvarkyti su dukra. Šiuo metu stebimas E. D. psichikos ligos paūmėjimas, dukra neįleidžia motinos į namus, o motina nurodė negalinti priversti jos eiti į ligoninę, gerti vaistus. L. D. nurodytos aplinkybės apie dukros elgesį teismui sukėlė abejonių dėl suinteresuoto asmens teiginių, jog dukra negalėjo elgtis agresyviai kaimynų atžvilgiu ir jiems grasinti. Iš L. D. paaiškinimų ir rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad paūmėjus lėtinei psichikos ligai (paranoidinei šizofrenijai), E. D. tampa agresyvi, elgiasi neadekvačiai, pavojingai aplinkiniams, nenori gydytis ir vartoti vaistų. Nors byloje ir nebuvo tiesiogiai medikų išvadomis konstatuota, jog L. D. dėl savo sveikatos būklės negali atlikti globėjos pareigų, tačiau teismas pripažino, jog suinteresuoto asmens amžius ir ne itin gera sveikatos būklė tokių pareigų tinkamą atlikimą gerokai apsunkina. L. D. nesugeba užtikrinti dukters gydymo, nors gydymas yra itin svarbus, siekiant apsaugoti ir apginti ne tik pačios E. D. teises ir teisėtus interesus, bet ir aplinkinių žmonių interesus. Teismas nurodė, kad neveiksniosios bei visuomenės interesų neatitiktų ir E. D. laikinas hospitalizavimas psichikos sveikatos įstaigoje, vėliau ją vėl grąžinant nuolatinei motinos globai, nes vėl paūmėjus psichikos ligai, globėja nesugebėtų užtikrinti, kad jos dukra gautų tuo metu jai reikalingą medikų pagalbą. Kadangi L. D. neužtikrina globotinės teisių ir interesų apsaugos, santykiai tarp globėjos ir globotinės šiuo metu nelaikytini gerais, teismas padarė išvadą, jog L. D. tikslinga nušalinti nuo jos dukros nuolatinės globos (CK 3.242 str. 3 d., 3.246 str. 3 d.). Nesant kitų giminaičių ar asmenų, norinčių globoti neveiksniąją E. D. , teismas jai nustatė institucinę globą (CK 1.8, 3.261 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. D. prašo nutartį pakeisti ir palikti L. D. jos dukters E. D. globos teises. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad medicininėje išvadoje nebuvo nustatyta, jog ji negali globoti savo dukters, nes ji, nors ir yra senyvo amžiaus, tačiau puikiai tvarkosi buityje be kitų pagalbos, tinkamai aprūpina savo dukters poreikius. Amžiaus kriterijus pats savaime nelemia fakto, jog apeliantė negali globoti savo neveiksnios dukters. Pareiškėjo nurodytas faktas, kad E. D. grasino kaimynams, nebuvo patvirtintas liudytojų parodymais. Pareiškėjas rėmėsi tik gyvenamojo namo kaimynų pranešimais, kurie nebuvo patvirtinti teisme įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad institucinė globa bus geresnė nei slauga namuose, kadangi būtinos pagalbos E. D. suteikimas namuose kartu su motiniška meile ir rūpesčiu yra labai svarbus jos sveikatos būklei. Be to pati E. D. išreiškė norą pasilikti L. D. , o ne institucijos globoje. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad apeliantė puikiai pasirūpina neveiksnia dukra, jos kartu prižiūri sodą. Teismas taip pat neatsižvelgė į liudytojo J. N. parodymus, kad jis nėra matęs, jog E. D. būtų užgauliojusi ar netinkamai elgusis su juo ar kitais asmenimis.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad suinteresuoto asmens L. D. atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Vienas esminių suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentų yra tai, kad, apeliantės nuomone, medicininėje išvadoje nebuvo nustatyta, jog ji - L. D. negali būti savo dukters globėja, tačiau teismas to neįvertino. Tačiau, kaip tvirtina bylos duomenys, pirmosios instancijos teismas L. D. nušalino nuo globėjos pareigų, remdamasis CK 3.246 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad globėjas gali būti nušalintas nuo globėjo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka globėjo pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos arba naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais. Įstatymas nekonkretizuoja, kokios aplinkybės sudaro šiuos pagrindus, todėl kiekvienu konkrečiu atveju dėl jų pagrįstumo sprendžia nušalinimo nuo globėjo pareigų klausimą nagrinėjantis teismas. Taigi globėjo sveikatos būklė bei jo amžius yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės ir įstatymas nenumato konkretaus reikalavimo teikti medicininius dokumentus, kuriuose būtų konstatuota, jog globėjas negali atlikti globėjo pareigų dėl sveikatos būklės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė tokias faktines aplinkybes: stebimas neveiksniosios E. D. psichikos ligos paūmėjimas, kuriam esant neveiksnioji tampa agresyvi, pavojinga aplinkiniams, elgiasi neadekvačiai, nenori gydytis ir vartoti vaistų (b.l. 3). Teismas taip pat nustatė, kad neveiksniosios globėja apeliantė L. D. pripažįsta ne visais atvejais sugebanti susitvarkyti su globojama dukra, negali jos priversti gultis į ligoninę, gerti vaistus, neveiksnioji neįsileidžia apeliantės į namus, dėl to kritiškai vertino apeliantės teiginius, jog E. D. nėra agresyvi kaimynų atžvilgiu. Teismas nurodė, kad byloje nėra tiesiogiai medikų išvadomis konstatuota, jog suinteresuotas asmuo L. D. dėl savo sveikatos būklės negali atlikti globėjos pareigų, ką pažymi ir apeliantė, tačiau teismas pripažino, kad globėjos amžius (82 metai) ir ne itin gera sveikatos būklė apsunkina tinkamą globėjos pareigų atlikimą: suvokdama, kad dukrą būtina periodiškai gydyti psichikos sveikatos įstaigose, globėja nesugeba to užtikrinti, prisipažįsta apskritai to negalinti padaryti, nors dukros gydymas yra itin svarbus, siekiant apsaugoti ne tik pačios neveiksniosios Elvyros Dudytės teises ir teisėtus interesus, bet ir aplinkinių žmonių interesus. Nustatęs nurodytų aplinkybių visumą: apeliantės sveikatos būklę, amžių, globotinės ligos paūmėjimą ir jos elgesį, pavojų aplinkiniams ir visuomenei pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog suinteresuotas asmuo L. D. neužtikrina globotinės teisių ir interesų apsaugos, todėl nušalino ją nuo globėjos pareigų. Taigi apeliantės amžius ir jos sveikatos būklė buvo tik viena iš aplinkybių, kurią įvertinęs teismas konstatavo esant įstatyminiam pagrindui nušalinti apeliantę nuo globėjos pareigų. Dėl to apeliantės argumentai, kad teismo nutartis nušalinti ją nuo globėjos pareigų yra nepagrįsta, nes medicininėje išvadoje nebuvo nustatyta, kad ji negali atlikti globėjos pareigų, o amžius pats savaime nelemia fakto, kad apeliantė negali atlikti globėjos pareigų, nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti.
Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjo nurodytas faktas, jog neveiksnioji grasina kaimynams, nebuvo patvirtintas liudytojų parodymais, nes pareiškėjas tik pateikė namo kaimynų raštiškus pranešimus, kurie nebuvo patvirtinti teisme įstatymų nustatyta tvarka. Iš tikrųjų pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius kreipėsi į teismą dėl globėjos L. D. atleidimo nuo globėjos pareigų dėl to, kad gavo namo, kuriame gyvena apeliantė su globotine, gyventojų prašymą raštu, kuriame pastarieji tvirtina, jog neveiksnioji E. D. yra agresyvi, pavojinga, grasina kaimynams paleisianti dujas, kaimynai ne kartą jautė dujų kvapą, ir prašoma inicijuoti E. D. globėjo pakeitimą, skiriant institucinę globą. Tai matyti iš namo gyventojų (šešių butų) 2008 m. birželio 10 d. prašymo (b.l. 5). Prašymas originalus (ne kopija), todėl jo tvirtinti įstatymo nustatyta tvarka nereikia (CPK 114 str. 1 d.). Prašyme nurodytos aplinkybės, kad neveiksnioji E. D. , paūmėjus ligai, tapo agresyvi, nors ir nebuvo patvirtintos liudytojų parodymais, tačiau buvo patvirtintos kitais į bylą pateiktais duomenimis - 2008 m. birželio 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl E. D. socialinės situacijos, 2008 m. birželio 27 d. buities tyrimo aktu (b.l. 6-11). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog neveiksnioji E. D. dėl savo agresijos yra pavojinga aplinkiniams.
Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad neveiksniosios E. D. buvimas namuose kartu su motina yra labai svarbus jos sveikatos būklei, todėl institucinė globa nėra geresnė už globą namuose. Tačiau apliantės teiginiai, kad neveiksniosios slauga namuose teigiamai veiktų jos sveikatos būklę, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Atvirkščiai, pati apeliantė pripažįsta, jog dukrai, paūmėjus psichikos ligai, reikalingas gydymas ligoninėje arba medikamentais, tačiau dukra nuo tokio gydymo atsisako, o globėja jos paveikti negali, nes dukra jos neklauso. L. D. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad negali tinkamai atilikti globėjos pareigų, nes negali priversti globotinę vartoti būtinus vaistus, taip pat negali užtikrinti, jog globotinė gydytųsi ligoninėje. 2009 m. kovo 5 d. teismo posėdyje apeliantė patvirtino pareiškėjo teiginius, jog dukra E. D. neįsileidžia jos (globėjos) į namus, neatidaro durų (b.l. 49). Taigi ir šios aplinkybės, kurias nurodė pati apeliantė, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog globėja L. D. tinkamai neatlieka globėjos pareigų, kas yra pagrindas globėją nušalinti nuo pareigų. Tam, kad globėjo pareigos būtų atliekamos tinkamai, vien formalaus giminystės ryšio tarp motinos ir dukters nepakanka.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra juridiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei nėra pagrindo jos naikinti (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.