Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-02-17 · Byla Nr. N-575-93-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-17
Bylos Nr.
N-575-93-12
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00224-2010-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-93/2012Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00224-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 48.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. B. dėl to, kad 2010 m. kovo 9 d. apie 18 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), Balbieriškyje, Prienų r., girdint pašaliniams asmenims, jis necenzūriniais žodžiais išplūdo V. M., tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nenustatęs V. B. veikoje ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas nurodė, kad konfliktas tarp V. B. ir V. M. kilo dėl tarp jų susiklosčiusių asmeninių santykių, o ne noro tyčia atlikti kokius nors įžeidžiamus veiksmus, pažeidžiant viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pažymėjo, kad V. B. nurodė, jog jam nuvykus pas V. M., jokių pašalinių asmenų nebuvo. Pabrėžė, kad nukentėjusysis V. M. yra konfliktiška asmenybė, praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nors savo kaltės nepripažindavo, turėjo ne vieną konfliktą su policijos pareigūnais. Teismas sprendė, kad neįrodyta asmens, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaltė, kadangi byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog V. B. iškeikė V. M. necenzūriniais žodžiais. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo V. M. bei jo iniciatyva apklaustų liudytojų parodymai vertinti kritiškai, teismui nustačius, kad parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi paaiškinimams, esantiems administracinio teisės pažeidimo byloje bei paaiškinimams, duotiems policijos pareigūnams

.

II.

Apeliaciniu skundu V. M. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Paaiškina, kad V. B. jį iškeikė viešoje vietoje, girdint pašaliniams asmenims. Mano, kad teismo akcentavimas, jog jis yra konfliktiška asmenybė, reiškia, kad jį galima įžeidinėti, bei rodo, jog teismas buvo šališkas, nes tokių įrodymų byloje nėra. Nurodo, kad V. B. dažnai atvažiuoja prie jo namų apsidairyti ir tai kelia jo susierzinimą. Nesutinka su teismo išvada, kad nebuvo pažeista viešoji tvarka, nes V. B. prie jo privažiavo viešoje vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje kaltinimas V. B. pareikštas dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo dėl to, kad 2010 m. kovo 9 d. apie 18 val. 40 min., girdint pašaliniams asmenims, jis necenzūriniais žodžiais išplūdo V. M., tuo pažeisdamas visuomeninę dorovę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi praktikos, kad byloje esant prieštaringiems duomenims, tik išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip paneigus asmenį kaltinančius įrodymus arba nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, tokias abejones traktuojant asmens naudai, būtų pagrindas nutraukti bylą dėl pažeidimo. Bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas įpareigoja teismą tiesiogiai ištirti įrodymus (išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus), nuodugniai išanalizuoti informaciją, gautą iš įvairių šaltinių, aptarti kiekvieno įrodymo turinį, galią, įvertinti juos nuoseklumo ir patikimumo aspektu. Pažymėtina, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne pavieniais duomenimis.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesurinkęs visų galimų įrodymų ir nepašalinęs kilusių prieštaravimų. Visų pirma pažymėtina, kad iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 straipsnio nuostatas. Kita vertus, iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio taip pat matyti, kad joje apibrėžto pažeidimo motyvas ir tikslas nėra pagrindiniai šio pažeidimo sudėties požymiai (jie nėra minimi bei atskirai aprašyti ATPK 174 straipsnio dispozicijoje) (žr. nutartį byloje Nr. N438-59/2011). Taigi pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog V. B. neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, pati savaime negalėjo būti pagrindu išvadai, jog ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties nėra. Be to, pabrėžtina, kad veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (žr. nutartį byloje Nr. N62-2206/2011).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusysis yra konfliktiška asmenybė, nėra paremta jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl yra nepagrįsta. Kita teismo išvada, jog nukentėjusiojo ir jo iniciatyva apklaustų liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštarauja byloje esantiems paaiškinimams, nemotyvuota ir neargumentuota. Iš teismo nutarimo nėra aišku, kurios nurodytų asmenų paliudytos aplinkybės ir kokiu aspektu prieštarauja vienos kitom ir byloje esantiems rašytiniams paaiškinimams. Todėl nurodytų liudytojų parodymai kritiškai vertinti nepagrįstai. Be to, akcentuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pirmosios instancijos teismo posėdyje tvirtino, jog nukentėjusiajam V. M. yra ne kartą surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolus bei kad nukentėjusysis buvo nuteistas pagal jo surinktą medžiagą (b. l. 46). Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepasisakė, nerinko įrodymų šioms aplinkybėms patvirtinti ar paneigti.

Taigi pirmosios instancijos teismo nutarimas yra tinkamai nemotyvuotas, priimtas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyrus ir neįvertinus visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, todėl teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiStasys GagysRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas