Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-09 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-15788-912/2013 pagal ieškovės L. J. patikslintą ieškinį atsakovui V. K. dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys R. L. J. ir A. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovo 9 984 Lt turtinę žalą. Nurodė, kad tarp trečiųjų asmenų (užsakovų) ir atsakovo (rangovo) 2012-09-03 buvo sudaryta statybos rangos sutartis (toliau – Sutartis) dėl stogo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto. Dėl minėtos sutarties vykdymo ieškovė patyrė žalą, nes buvo užlietas jos butas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-09 nutartimi nutarė pakartotinai nustatyti ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukė nurodytą sutartį su atsakovu pasirašiusius asmenis. Iš prie ieškinio pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovei priklausantis butas yra daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Stogas, dėl kurio remonto, ieškovės teigimu, buvo padaryta žala, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems šio daugiabučio namo patalpų savininkams (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4,82 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė įtraukė ne visus asmenis, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos šioje byloje priimtas sprendimas.

Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) L. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-09 nutartį, o teismui netenkinus šio prašymo, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-09 nutartį nurodant visų suinteresuotais asmenimis traukiamų daugiabučio namo savininkų duomenis. Nurodo, kad pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį atsakovo V. K. pagal Sutartį atlikti stogo remonto darbai yra statybos veikla, kuri priskirtina prie didesnio pavojaus šaltinio. Pagal CK 6.270 straipsnio 2 dalį didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, kuriuo ne visuomet yra tik savininkas. Atsakovas stogo remonto darbus atliko Sutarties pagrindu, todėl valdytoju yra ne tretieji asmenys R. L. J. ir A. S., o atsakovas, kadangi jis teisėtu pagrindu vykdė statybos rangos darbus. Ieškovė turtinės žalos padarymo metu nebuvo didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, todėl kaltės principas šiuo atveju negalioja ir atsakovui civilinė atsakomybė kyla be kaltės, t. y. būtent atsakovui kyla pareiga atlyginti žalą, o ne daugiabučio namo savininkams ar R. L. J. ir A. S.. Pasak apeliantės, teismo sprendimas neturės įtakos visų daugiabučio namo savininkų teisėms ir pareigoms. Žala ieškovei padaryta dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų, o ne dėl stogo trūkumų. Pakanka, kad į bylą buvo įtraukti R. L. J. ir A. S., kadangi būtent jų užsakymų atsakovas atliko stogo remonto darbus, t. y. jie teisėtu pagrindu atsakovui perdavė valdyti didesnio pavojaus šaltinį. Ieškovė neturi jokių duomenų apie daugiabučio namo savininkus, todėl teismui nusprendus, kad visi minėti asmenys turi būti įtraukti į bylą, teismas turėtų nurodyti, kokie konkrečiai asmenys turėtų būti traukiami suinteresuotais asmenims šioje byloje.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto ieškinio trūkumo, t. y. aplinkybės, jog ieškovė įtraukė ne visus asmenis, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos šioje byloje priimtas sprendimas. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės atskirasis skundas yra nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu reikalaudama iš atsakovo atlyginti žalą dėl netinkamai atliktų stogo remonto (statybos rangos) darbų. Pasak apeliantės, atsakovas statybos rangos darbus vykdė Sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų, pagrindu, todėl atsakovas, kaip rangovas, gali būti laikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir atsakyti pagal CK 6.270 straipsnį, kadangi tretieji asmenys (Sutartį su rangovu (atsakovu) sudarę užsakovai) atsakovui teisėtai perdavė valdyti didesnio pavojaus šaltinį. Pagal bendrąją taisyklę žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad rangovas prievolinės teisės pagrindu gali būti traktuojamas kaip objekto, kuriame atlieka rangos darbus, valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju pagal sutarties sąlygas bei faktinę padėtį svarstytina ir spręstina, ar rangovas, vykdydamas sutartį, įgyja teisę eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti patalpas, t. y. ar turi patalpas savo žinioje, teisę daryti joms ūkinį bei fizinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012). Nagrinėjamoje byloje siekiant įvertinti ieškinio reikalavimo (atlyginti dėl stogo remonto patirtą žalą) pagrįstumą, būtina atsakyti į klausimą, kas buvo stogo, kuriame buvo vykdomi statybos rangos darbai, valdytoju. Ieškinio priėmimo stadijoje negali būti vienareikšmiškai nustatyta, kokias teises Sutarties pagrindu įgijo atsakovas (rangovas) ir ar šių teisių visuma sudaro pagrindą nagrinėjamoje byloje atsakovą pripažinti stogo, kuriame su trečiaisiais asmenimis sudarytos Sutarties pagrindu buvo atliekami remonto darbai, valdytoju. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nustatyti apeliantei terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir įtraukti į bylos nagrinėjimą visus asmenis, kuriems nuosavybės teise priklauso stogas, dėl kurio remonto, ieškovės teigimu, jai buvo padaryta turtinė žala.

Aplinkybė, kad apeliantei nėra žinomi kiti daugiabučio namo gyventojai, kuriems nuosavybės teise priklauso stogas, dėl kurio remonto darbų, pasak apeliantės, ji patyrė žalą, nesuponuoja teismo pareigos apeliantei nurodyti šių asmenų duomenis. Apeliantė, kuri inicijuoja šį teisminį procesą, siekdama apginti savo materialines subjektines teises, turi pareigą savarankiškai gauti minėtą informaciją iš valstybės registrų. Į teismą su prašymu nurodyti kitų daugiabučio namo gyventojų, kuriems nuosavybės teise priklauso stogas, duomenis, apeliantė turėtų teisę kreiptis tik tuo atveju, jeigu pateiktų įrodymus, kad valstybės registrai atsisakė apeliantei pateikti tokią informaciją.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ieškovės L. J. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-09 nutartį palikti nepakeistą.