- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-02
- Bylos Nr.
- ATP-423-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-05561-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 50.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarimo, kuriuo T. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. 1 000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. už tai, kad jis, būdamas įspėtas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. už žinomai melagingų parodymų davimą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, esančiame Laisvės pr. 79A, Vilniuje, įvykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4650-859/2011, iškelta G. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir 126¹ str. 7 d., davė melagingus parodymus tvirtindamas, jog 2011-09-04, apie 3.40 val., Justiniškių g. 14A, Vilniuje, automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) vairavo D. B., o ne G. K..
Šalies argumentai
T. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-30 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teigia, kad jis nevengė atvykti į bylos nagrinėjimą, tiesiog supainiojo teismo posėdžio laiką. Pasak T. J., administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta šališkai, kadangi iš anksto buvo neigiamai vertinamos jo nurodytos aplinkybės. Jis nepateikė melagingų faktų, nes ne kartą atkreipė dėmesį, jog jis įvykio metu buvo neblaivus ir įvykis vyko prieš pusę metų. Atsižvelgiant į tai, jis negalėjo įvardinti tikslių įvykio detalių, t. y. įvykio laiko, kiek žmonių buvo įvykio metu ir pan. Jis tik nurodė, kad joks policijos ekipažas nestabdė jų automobilio. Apelianto nuomone, neteisinga bausti jį už tai, jog jis pateikė teisingą informaciją.
T. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nubaustajam T. J. buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, t. y. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2012-01-30, 10 val. (b.l. 16), tačiau jis neatvyko į teismo posėdį, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Todėl apylinkės teismas turėjo teisę nagrinėti apelianto administracinio teisės pažeidimo bylą jam nedalyvaujant, kadangi šis vengė atvykti į teismo posėdį (Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog T. J. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. numatyta administracinė atsakomybė už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-22 nutarime, priimtame administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-4650-859/2011, nustatyta, kad liudytoju apklaustas T. J. parodė, jog 2011 metų vasarą ar rugsėjo mėnesį, tarp 1 ir 2.30 val. nakties, jis su draugų kompanija sėdėjo kavinės pavėsinėje, Vydūno g. 4, Pilaitės mikrorajone, Vilniuje. Vieno iš draugų automobilyje garsiai grojo muzika, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie sulaikė vieną draugą, kuris atrodė neblaiviausias. Kitas draugas priėjo prie policijos pareigūnų ir norėjo su jais susitarti, kad jį paleistų. Su policijos pareigūnais nepavyko susitarti, jie suėmė abu draugus ir išsivežė į policijos komisariatą. Jie nusprendė, kad reikia nuvažiuoti į policijos komisariatą ir iš ten pasiimti draugus. Kadangi vienas iš draugų buvo blaivus, visi sėdo į automobilį ir nuvažiavo į 5 ar 7 policijos komisariatą. T. J. su keliais draugais išlipo iš automobilio pasišnekėti su policijos pareigūnais, tačiau pastarieji liepė jiems susėsti į automobilį ir važiuoti. Automobilį „VW Golf“ vairavo D. B., o ne G. K., kadangi šis miegojo ant galinės automobilio sėdynės. Apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad inkriminuotu laiku ir vietoje būtent G. K. vairavo automobilį „VW Golf“. Padaryta išvada, kad liudytojo T. J. duoti parodymai, jog automobilį „VW Golf“ vairavo D. B., prieštarauja nuosekliems liudytojų A. S. ir M. P. parodymams, kuriuos patvirtina rašytiniai bylos įrodymai (b.l. 1-6). Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-22 nutarimas yra įsiteisėjęs, taigi, faktinės įvykio aplinkybės yra nustatytos ir neginčytinos.
Skundžiamu nutarimu nustatyta, kad T. J. davė parodymus apie automobilį „VW Golf“ vairavusį asmenį būdamas įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, nėra jokių abejonių, kad T. J. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187² str., kadangi jo duoti parodymai, jog inkriminuotu laiku ir vietoje G. K. nevairavo automobilio „VW Golf“, yra akivaizdžiai neteisingi. Apeliacinio skundo teiginiai, kad T. J., duodamas parodymus, ne kartą atkreipė dėmesį, jog jis įvykio metu buvo neblaivus ir įvykis vyko prieš pusę metų, dėl ko jis negalėjo įvardinti tikslių įvykio detalių, nepaneigia jo kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. numatytą teisės pažeidimą, nes administracinio teisės pažeidimo byla jam buvo iškelta ne už neatsimintas įvykio aplinkybes, bet už kategoriškus parodymus, jog automobilį „VW Golf“ vairavo ne G. K., o kitas asmuo. Pabrėžtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-30 nutarimą T. J. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarimą nepakeistą ir T. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.