Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimo, kuriuo V. G. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 173 str. 1 d., vadovaujantis ATPK 30¹ str., nubaustas 1000 Lt bauda be neteisėtos veiklos įrankių ir gautų pajamų konfiskavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nubaustas už tai, laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-01-31 jam priklausančiu automobiliu „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė individualią taksi veiklą – vežė keleivius už atlygį pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-09-26 išduotą nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), priimdamas užsakymus keleivių vežimui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), dispečerio, tačiau neturėjo nustatyta tvarka įgijęs leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, iš vykdytos veiklos gavo 8061 Lt pajamų, kurias apskaitė gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, gaudamas pajamas išrašė prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitus, kuriuose paslaugos pavadinimą įrašė kaip automobilio nuomą su vairuotojo samdymu. Tokiais savo veiksmais V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos 1996-11-19 LR Kelių transporto kodekso Nr. I-1628 18 str. 12 d., 2011-12-09 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų „Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių“ 3 p., 2012-01-27 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“ 2 p. nuostatas bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 173 str. 1 d.

Anot apelianto, nuomos sutarčių nepateikimas savaime nėra pagrindas atmesti jo parodymus. Be to, jo suteiktos paslaugos savo turiniu neatitinka keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklos. Teigia, kad skirtingai, nei taksi veiklai, automobilių nuomos su vairuotojo paslauga veiklai nėra reikalingi jokie leidimai. Atkreipia dėmesį į tai, jog šių veiklų skirtumai yra akivaizdūs, jeigu imama tipinė automobilio nuomos sutartis, kai automobilis išsinuomojamas iš įmonės mėnesiui, o įmonė įsipareigoja, pavyzdžiui nuo aštuntos ryto iki septynioliktos valandos suteikti dar ir tos transporto priemonės vairavimo paslaugas. Anot apelianto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.513 str. 3 d. numato, jog transporto priemonės vairuotojas yra nuomininko darbuotojas, tačiau tai nereiškia, kad vairavimo paslaugos negali suteikti pats nuomotojas. Taigi, apylinkės teismas, remdamasis apelianto vykdytos veiklos pobūdžio panašumais su taksi veikla, neturėjo pagrindo išvadai, kad jis vykdė taksi veiklą.

Pažymi, kad taksi paslaugos atveju klientas negali įtakoti, kokiu keliu jis yra vežamas nuo taško A iki taško B ir nežino galutinės vežimo kainos, nes ji paaiškėja, tik pasiekus galutinį tikslą. Nurodo, jog išsinuomodamas automobilį su vairuotojo paslauga, keleivis žino galutinę paslaugos kainą ir kelias, kuriuo bus vežamas, jam neaktualus.

Teigia, byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, kad, vykdydamas individualią veiklą, jis teikė taksi paslaugą, o ne nuomos su vairuotoju paslaugas. Nurodo, kad, vykdydamas šią veiklą, nesuprato ir negalėjo suprasti, kad jo vykdoma veikla bus pripažinta taksi veikla, už ką jis bus baudžiamas. Anot apelianto, jo veiksmuose nėra ATPK 173 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pažymi, kad apylinkės teismo nutarimas yra paremtas vien prielaidomis, todėl naikintinas.

V. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 173 str. 1 d. nustatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu - užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 173 str. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad, kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: 1) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, 2) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, 3) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 337, nutartis bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3(duomenys neskelbtini)4/2009 ir kt.).

Pagal Kelių transporto kodekso 18 str. 12 p. keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas <...>. Analogišką reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 2 p. numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. numato, kad Vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą.

CK 6.512 straipsnis numato, kad pagal transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Apeliantas nurodo, kad būtent šios rūšies sutarčių pagrindu jis ir teikė paslaugas klientams. Pažymėtina, kad pagal CK 6.513 straipsnio nuostatas transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutartis, nepaisant jos termino, turi būti rašytinė. Tuo tarpu įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, šį faktą įrodinėti liudytojų parodymais (CK 6.155 straipsnio 1 dalis, 6.192 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 2 dalis). CK 6.515 str. 3 d. nustatyta, kad asmenys, vairuojantys išnuomotą transporto priemonę, yra nuomotojo darbuotojai. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. niekada nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, o pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) V. G. nuo 2012-10-01 vykdo individualią taksi veiklą (b. l. 10). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių V. G. argumentą, kad jis teikė automobilio nuomos su vairuotoju paslaugą, t.y. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos tikrinimo metu nebuvo pateikta jokių nuomos sutarčių, kurių pagrindu jis minėtas paslaugas teikė.

Apklaustas pirmosios instancijos teisme V. G. teismo posėdyje nesutiko padaręs nurodytą teisės pažeidimą, dėl pažeidimo aplinkybių nurodė, kad jis nuo 2006 m. vykdo automobilio nuomą su vairuotoju, dirbo įmonėse, nuo 2012 m. spalio mėnesio šią veiklą vykdo individualiai. Jis kažkada dirbo taksistu ir žino, kuo skiriasi taksisto veikla nuo dabartinės jo veiklos. Leidimo vežti keleivius automobiliu taksi neturi, kadangi jis nevykdo taksi veiklos. Kai registravo mokesčių inspekcijoje savo veiklą, pateikė prašymą klasifikatoriuje nurodyti veiklą – automobilio nuomą su vairuotojo samdymu, tačiau inspektorius jam atsakė, kad taksi ir automobilio nuomos su vairuotoju klasifikatoriuje vienas ir tas pats kodas. Jo individualios veiklos pažymoje su taksi veikla jį sieja tik klasifikatoriaus kodas. Jis neturi nei privalomų geltonų taksi numerių, nei plafono, nei taksometro, nenaudoja nei vieno daikto, būtino taksi veiklai pagal taksi veiklą reglamentuojančius teisės aktus, ant jo automobilio yra užrašas „nuoma“. Jis yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į kurią skambina klientas, jis per raciją iš įmonės gauna adresą, kur turi nuvykti ir paimti klientą kelionei. Klientas telefonu sužino preliminarią kainą, atvykus pas klientą, galutinai suderinama kelionės kaina ir pasirašoma važiavimo sutartis jo ir kliento vardu. Be sutarties jis klientų neveža. Kelionės gale surašomas prekės pirkimo-pardavimo kvitas, kurioje įrašoma ta suma kaip ir sutartyje, kurio vienas egzempliorius tenka klientui, kitas jam. Jis negali pateikti sutarčių už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2013-01-31, nes sutartis saugoti neprivaloma, jų nereikalavo pristatyti VMI. Sutartys nenumeruojamos, jos neregistruojamos jokiame žurnale.

Liudytoja apklausta teismo posėdyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė nurodė, kad įmonė yra tarpininkė tarp žmonių, norinčių išsinuomoti automobilį, ir vairuotojų, galinčių išnuomoti automobilį, priima užsakymus telefonu iš žmonių ir perduoda juos vairuotojams. Pati įmonė automobilių neturi ir jų nenuomoja. Žmogus skambina į įmonę telefonu, pasako, kad nori nuomotis automobilį, darbuotoja paaiškina, kas yra nuoma, pasako, kad reikės pasirašyti nuomos sutartį su vairuotoju, paklausia, kur žmogus norės važiuoti, suderina kainą ir iš anksto pasako, kokia bus suma, ta informacija perduodama vairuotojui per raciją. Jų nurodyta suma nėra privaloma, dėl galutinės kainos tariasi vairuotojas su klientu. Kiekvienas vairuotojas vykdo individualią veiklą. Jie vairuotojų nekontroliuoja, jie ataskaitų neteikia, vairuotojas pats atsako, ar jis pasirašo nuomos sutartį su klientu. Pagal bendradarbiavimo sutartį, vairuotojas atsiskaito su bendrove už užsakymus pagal kasos pajamų orderius. Užsakymų registracijos žurnalų nėra, kartais klientų užsakymai fiksuojami raštiškai, užrašant žmogaus adresą ir telefono paskutinius skaičius ant balto lapo. Užsakymų garso įrašai nedaromi.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus 2013-03-15 rašto nustatyta, kad V. G. S. nebuvo išduotas leidimas vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi (b.l. 11-12).

2013-03-14 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.65)-448-556 nustatyta, kad vykdydami operatyvaus patikrinimo pavedimą, V. A. ir P. T. atliko V. G. vykdomos veiklos teisėtumo, pajamų apskaitos operatyvų patikrinimą. Pagal V. G. tikrinimui pateiktus dokumentus, jo paaiškinimą ir papildomai surinktus duomenis nustatyta, kad V. G. vykdo individualią veiklą pagal 2012-09-26 išduotą nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. G. nuo 2012-10-01 vykdoma veikla – taksi veikla (EVRK kodas 493200). Leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi jis neturi. Veiklai vykdyti V. G. naudoja jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Chrysler Town&Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paaiškinime nurodė, kad individualią veiklą pradėjo vykdyti 2012-10-01, veža keleivius už atlygį, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ per raciją gauna iškvietimus, jo šaukinys „(duomenys neskelbtini)“, dispečeris jam pasako maršrutą ir paslaugos kainą, automobilis, apipavidalintas užrašu „nuoma“ ir telefono numeriu „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad klientams atsiskaičius už suteiktas paslaugas, V. G. išrašo FR0508 formos prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, gautas pajamas fiksuoja gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale. Pagal Žurnalo įrašus ir tikrinimui pateiktus prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvitus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-01-31 V. G. žurnale įregistravo 173 operacijas, apskaitė 8061 Lt gautų pajamų. Pagal iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinktą priešpriešinę informaciją nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dispečerinė registravo iškvietimus užsakymus ir perdavė juos V. G., (jo šaukinys dispečerinėje „(duomenys neskelbtini)“). Patikrinus prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, nustatyta, kad V. G. juos pildydamas į vieną kvitą įrašo iš kelių klientų gautus pinigus, iš kiekvieno kliento gautus pinigus įrašo atskira eilute. (b.l. 8-9)

Iš bylos medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-01-31 jam priklausančiu automobiliu „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė individualią taksi veiklą – vežė keleivius už atlygį, užsakymus gaudavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dispečerinės, iš klientų imdamas grynuosius pinigus už pervežimą, tą patvirtina byloje esantys Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai (b. l. 25-40), minėtu laikotarpiu V. G. gavo 8061 Lt pajamų, kurios buvo registruojamos Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale (b. l. 15-24). Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad iš byloje esančios 2012-11-02 Bendradarbiavimo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka teikti Automobilio nuomininkui informaciją apie gaunamus iš klientų automobilių nuomos užsakymus, gavęs iš kliento užsakymą, Automobilio nuomininko suderinto grafiko darbo metu ryšio priemonėmis perduoda informaciją apie gautą užsakymą Automobilio nuomininkui (b.l. 42-43).

Atkreiptinas dėmesys, kad, siekiant nustatyti, kokią veiklą - keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi ar automobilio nuomos su vairuotoju - faktiškai vykdė apeliantas, būtina vertinti faktines byloje nustatytas aplinkybes, pirmenybę teikiant ne tokios veiklos formai, o paslaugos turiniui. Tai, kad V. G. vykdė keleivių vežimo, o ne transporto nuomos paslaugas, parodo ir teikiamų paslaugų pobūdis bei trukmė. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju buvo vykdomos trumpalaikės paslaugos, t.y. vienkartinis kliento nuvežimas iš taško A i tašką B, kas yra būdinga keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas veiklos, kuria užsiėmė V. G., pobūdį, padarė pagrįstą išvadą, kad ji savo esme atitinka keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, nes šioje veikloje yra naudojami taksi veiklai būtini atributai - iš klientų užsakymų priėmimas bei šios informacijos perdavimas racijos pagalba vairuotojui, naudojant dispečerių paslaugas; važiavimas pagal iškvietimą, keleivio vežimas jo nurodytu maršrutu.

Aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad V. G. deklaruojama veikla, t. y. automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimas, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. realiai vykdoma nebuvo. Prisidengdamas automobilių nuomos su vairuotoju veikla, kuriai teisėtai vykdyti teisės aktai numato mažesnius reikalavimus nei taksi paslaugos teikimui, V. G. faktiškai teikė taksi paslaugas, nors automobilis, kuriuo buvo pervežami keleiviai, tokios paslaugos teikimui nebuvo pritaikytas, t. y. automobilyje nebuvo taksometro, vietoje plafono su užrašu TAKSI buvo tvirtinamas logotipas „nuoma (tel. Nr. (duomenys neskelbtini))“, tokiu būdu siekdamas išvengti nustatytos rinkliavos už licencijos išdavimą, mokesčių į valstybės biudžetą privalomų reikalavimų vairuotojams, teikiantiems taksi paslaugas.

Kaip minėta, vienas iš esminių ATPK 173 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymių yra, kad veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. individualią veiklą vykdė nuo 2012-10-02, Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo duomenimis I. A. nuo 2012-10-02 iki 2013-02-19 gavo 7009 Lt pajamų.: per 2012 m. spalio mėn. – 2730 Lt, 2012 m. lapkričio mėn. – 1707 Lt, 2012 m. gruodžio mėn. – 2846 Lt, 2013 m. sausio mėn. – 2485 Lt (b. l. 16-24). Šie duomenys neginčytinai patvirtina V. G. veiklos sistemingumą ir komercinį pobūdį.

Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad V. G. pažeidimas, numatytas ATPK 173 str. 1 d., yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.