- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-235-932/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14043-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- V. Š.
- Nukentėjusysis
- V. F.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Š., nukentėjusiajam V. F., išnagrinėjusi V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. 2014 m. balandžio 24 d., apie 15.50 val., Šviesos g. 4, Vilniuje, vairavo A. F. priklausantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą įstatymo nustatyta tvarka, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET reikalavimus. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą, 14 punktą, 132 punktą, 220 punktą, 224 punktą, 226 punktą, padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š. paaiškino savo kaltės dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų nepripažįstantis. Kategoriškai neigė vairavęs automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padaręs juo eismo įvykį. Nurodytas automobilis priklauso jo sugyventinei A. F., būtent kuri juo ir naudojasi. Prieš kurį laiką, gal pusmetį iki jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, iš savo draugo Ž. M. buvo pasiskolinęs 1 000 Lt, kurių neturėjo už ką sugrąžinti. Negalėdamas grąžinti skolos, pasiūlė Ž. M. paimti automobilį ir juo naudotis, kol jis surinks reikiamą pinigų sumą. Transporto priemonės savininkė tokiai minčiai neprieštaravo, jis su A. F. tokią galimybę aptarė ir ji sutiko, tačiau pačiame automobilio perdavimo procese nedalyvavo. Tikslios datos, kada perdavė automobilį Ž. M., neatsimena. Atrodo, tai buvo vasarą. Jis su Ž. M. susitiko prie „Norfos“ parduotuvės ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartį jis surašė pats savo ranka, pasirašė už A. F., kadangi ji, kaip minėjo, perdavimo procese nedalyvavo, bet neprieštaravo, kad automobilis būtų perleistas jo draugui. Sutartyje nurodyta 2 000 Lt kaina pažymėta formaliai, kadangi iš tikrųjų automobilis nebuvo parduotas, o tik perleistas, kad Ž. M. galėtų juo kurį laiką naudotis. Kartu su automobiliu Ž. M. perdavė ir automobilio dokumentus (techninį pasą, registracijos liudijimą, kelis draudimus, nors jų galiojimas ir buvo pasibaigęs). Į „Regitrą“ nevyko ir dokumentų netvarkė. Daugmaž po 4 mėnesių jis atidavė Ž. M. skolą, po ko šis sugrąžino automobilį. Kur atsiėmė automobilį, neatsimena. Atsimena tik tai, kad pasiėmė pats asmeniškai, Grigiškėse. Grąžinimas niekaip nebuvo įformintas, jie su A. F. tiesiog nepateikė pirkimo-pardavimo sutarties „Regitrai“. Grąžintas automobilis buvo šiek tiek apgadintas, tačiau konkrečių apgadinimų įvardinti negali. Jis Ž. M. nieko apie tai neklausinėjo, pastarasis lyg minėjo, kad važiavo mišku ir užkabino šaką. Apie tai, kad buvo patekęs į eismo įvykį, nieko nepasakojo. Be to, Ž. M. negrąžino jokių automobilio dokumentų, sakė, kad juos pametė. A. F. dėl negrąžintų dokumentų bei apgadinimo buvo nepatenkinta, tačiau pasidarė naujus dokumentus, o automobilio apgadinimus jam ne problema sutvarkyti, nes pats dirba servise. Šiuo metu automobilis „Mazda 323“ yra parduotas, A. F. jį pardavė prieš 2-3 mėn. (b. l. 63-64).
Teismo posėdyje nukentėjusysis V. F. parodė 2014-04-24, apie 16 val. automobiliu „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavęs Šviesos g., kai pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kuris pradėjo sukti į kairę pusę, t. y. link jo automobilio, dėl ko jis, siekdamas išvengti susidūrimo, staigiai suko vairą į dešinę pusę, tačiau kontakto išvengti nepavyko, kadangi jis negalėjo dar labiau pasitraukti, nes dešinėje pusėje stovėjo kiti automobiliai, kuriuos būtų kliudęs. Automobilis „Mazda 323“ atsitrenkė į kairiąją jo automobilio dalį ir apgadino vairuotojo bei galinės pusės keleivio dureles, bamperį bei arką. Automobilis sekundei sustojo ir nuvažiavo. Aiškiai matė, kad už vairo sėdėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Pastarąjį įsidėmėjo iš veido bruožų, buvo nusiskutęs, t. y. kitokios šukuosenos nei dabar mato teismo posėdyje, apie 25 metų amžiaus. Šį asmenį yra matęs anksčiau, t. y. iš matymo, kaip vietos gyventoją. Dėl to, kad vairavo būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, yra tikras. Tą dieną matomumas buvo geras, automobiliai prasilenkė visai šalia, gal metro atstumu. Matė, kad be V. Š. automobilyje buvo daugiau asmenų – kažkas sėdėjo šalia vairuotojo, ir matė, jei neklysta, porą asmenų, sėdinčių automobilio gale (matė pastarųjų rankas). Kitų su V. Š. buvusių asmenų atpažinti negalėtų. Nukentėjusysis parodė, kad minėtą automobilį įvykio dieną matė ir anksčiau, t. y. apie 10-11 val. matė stovintį ties posūkiu į Šviesos g. Prie automobilio stovėjo jaunuolių kompanija, kuri vartojo alkoholį. Tą sprendė iš to, kad ant automobilio kapoto pastarieji buvo susistatę alaus butelius, gėrė alų. Tarp jaunuolių matė ir V. Š.. Ar jaunuoliai vartojo alkoholį ir eismo įvykio metu, tą pastebėti buvo per trumpas laiko tarpas. Paaiškinime aplinkybę dėl alkoholio vartojimo nurodė būtent dėl to, kad matė jaunuolius, geriančius alų, gerokai iki įvykio. Tuo pačiu pažymėtina, kad nukentėjusysis V. F., išklausęs teismo posėdyje liudytojo Ž. M. parodymus, kategoriškai su jais nesutiko ir nurodė, kad eismo įvykio metu už automobilio vairo sėdėjo ne Ž. M., o V. Š. (b. l. 64, 80).
Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas Ž. M. parodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š. yra jo draugas, su pastaruoju yra pažįstami nuo vaikystės. V. Š. jam buvo skolingas 1 000 Lt sumą, kurios neturėjo kaip sugrąžinti ir už kurią pasiūlė jam paimti automobilį „Mazda 323“ bei naudotis juo, kol sugrąžins skolą. Minėtas automobilis buvo V. Š. sugyventinės A. F.. Jis su ja asmeniškai kalbėjosi dėl automobilio paėmimo ir ji tam neprieštaravo. Buvo sutarta, kad V. Š. per keletą mėn. grąžins skolą, o jei ne – jis tą automobilį parduos. Automobilį pasiėmė prie V. Š. namų. Į lauką išėjo A. F. ir V. Š.. Prie jo A. F. užpildė pirkimo-pardavimo sutartį bei pasirašė, jis savo ruožtu taip pat pasirašė nurodytoje sutartyje. Sutartis buvo sudaryta kaip nurodyta. Negali paaiškinti, kodėl sutartyje yra nurodyta 2 000 Lt pardavimo kaina. Matyt, ji pažymėta be jokio tikslo. Kartu su automobiliu jam buvo įteikti ir dokumentai (techninis pasas, registracijos liudijimas, draudimas, dar kažkas). Nurodytomis aplinkybėmis pasiėmęs automobilį, jis juo naudojosi gal pusę metų (tiksliai nežino), o kai V. Š. grąžino skolą, jis atidavė jam atgal automobilį. Tiksliau automobilį prie „Norfos“ sugrąžino asmeniškai A. F.. Dokumentų negrąžino, kadangi šie kažkada buvo pavogti, t. y. jam palikus neužrakintą automobilį, buvo pavogti. Dėl šio fakto niekur nesikreipė. Liudytojo Ž. M. teigimu, jis, naudodamasis automobiliu „Mazda 323“, padarė eismo įvykį. Tikslių aplinkybių neatsimena, tačiau įvykis buvo Kunigiškių ar tai Šviesos gatvėje, prie įvažiavimo į parduotuvės „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelę. Atsimena, kad sukdamasis automobilio priekine dalimi kliudė automobilį „VW Passat“ (šoną). Supratęs, kad padarė eismo įvykį, išsigando ir nesustodamas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu automobilyje buvo vienas. Buvo apgadintas automobilio „Mazda 323“ priekis. Grąžinant automobilį, A. F. klausė, kas nutiko, jis jai paaiško, kad buvo avarija. Ji supyko, pradėjo šaukti, tačiau jis pažadėjo jai už remontą grąžinti pinigus, dėl konkrečios sumos nieko nesutarė (b. l. 64-65).
Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. F. parodė, jog automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė jai, šiuo metu jis yra parduotas. Automobiliu naudojosi tik ji viena. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š. yra jos sugyventinis, jie augina bendrą vaiką. Tuo metu, kai laukėsi, trūko pinigų, reikėjo įsigyti įvairių drabužių, todėl nutarė pasiskolinti pinigų. Pinigų reikėjo ir jos sugyventiniui, kadangi šis prieš naują sezoną taip pat norėjo nusipirkti drabužių. V. Š. nutarė pinigų pasiskolinti iš savo pažįstamo Ž. M.. Pastarieji pažįstami ilgą laiką, tačiau artimai, jos manymu, nebendrauja. Visus pinigų skolinimosi reikalus tvarkė būtent V. Š., ji tame nedalyvavo. Tą dieną, kai vyko skolinimasis, jai paskambino V. Š. ir pasakė, jog Ž. M. pasakė pinigų paskolinsiąs tik su sąlyga, jeigu kaip užstatą jie duos automobilį. Kadangi jai labai reikėjo pinigų, tam neprieštaravo. Sutiko, kad V. Š. atiduotų Ž. M. jos automobilį. Ji automobilio perdavime nedalyvavo, tačiau gali patvirtinti, kad tiek pinigai buvo paskolinti, tiek automobilis perduotas tą dieną, kaip pasirašyta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. Liudytojos teigimu, sutartis buvo pasirašyta būtent kaip skolos garantas. Ji pati sutarties nepasirašė, viską už ją tvarkė V. Š., sutartyje esantis parašas yra ne jos. Paklausta teismo, kodėl sutartyje yra nurodyta 2 000 Lt automobilio pirkimo-pardavimo kaina, nurodė, jog, matyt, 1 000 Lt skolinosi ir V. Š.. Ji pati gavo būtent 1 000 Lt, o kiek pasiskolino jos sugyventinis, ji nežino. Skolą buvo sutarta grąžinti per 3-4 mėnesius, po ko Ž. M. turėjo sugrąžinti automobilį. Ji pati su Ž. M. dėl minėtų reikalų nebendravo. Sutartis nebuvo niekur įregistruota. Jokio rašytinio įgaliojimo tvarkyti jos automobilio pardavimo reikalus V. Š. nebuvo davusi, tokį sutikimą bei leidimą ji išsakė žodžiu. Kartu su automobiliu V. Š. perdavė ir automobilio dokumentus (techninės apžiūros pažymą, registracijos dokumentus). Tiksliai neatsimena, bet, atrodo, vasarą ji sugrąžino skolą, po ko Ž. M. grąžino jai automobilį. Automobilį paėmė taip pat V. Š., ji atsiėmime nedalyvavo. Automobilis buvo sugrąžintas apdaužytas (atrodo, apgadintas dešinės pusės priekis), sugyventinis minėjo, kad automobiliu buvo padaryta kažkokia avarija. Dėl automobilio apgadinimų ji niekur nesikreipė, automobilį suremontavo pats V. Š.. Be to, nebuvo sugrąžinti automobilio dokumentai, po ko jai teko pasidaryti naujus. Kas konkrečiai 2014-04-24 naudojosi jos automobiliu „Mazda 323“ nežino, kadangi jis tuo metu jau buvo perduotas Ž. M. (b. l. 78-79).
Šalies argumentai
V. Š. 2014-04-30 ir 2014-11-25 paaiškinimų duomenimis, jis 2014-04-27, dienos metu, Ž. M. pardavė jo draugei A. F. priklausantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutartį sudarinėjo prie parduotuvės „Norfa“, Grigiškėse, jis pildė sutartį, matė Ž. M. dokumentus. Jam žinoma tik tiek, kad automobiliu buvo sukeltas autoįvykis. Apie tai sužinojo iš tyrėjos, kai buvo iškviestas į policijos įstaigą. Jis pats automobilio „Mazda 323“ nevairavo (b. l. 24, 25).
V. F. 2014-04-24 paaiškinime nurodė, jog 2014-04-24, apie 15 val. 50 min., vairavo pilkos spalvos, jam priklausantį automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. Š. g. nuo 4 link 11 namo. Oras buvo giedras, važiuojamoji dalis sausa, dienos metas, danga - asfaltas, viena eismo juosta, važiavimo greitis - apie 20 km/val., artimųjų šviesų žibintai įjungti. Jis važiavo tiesiai, link jo važiavo automobilis „Hyundai“, „Nissan“ arba „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Siekdamas išvengti susidūrimo kaktomuša, jis pasuko dešiniau, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Kitas automobilis atsitrenkė šonu ir dideliu greičiu nuvažiavo link Vilniaus g. Žaliame automobilyje sėdėjo 4 jaunuoliai, matėsi, kad jie vartojo alkoholį. Prieš tai apie 10 val. 25 min. jis važiavo link Vilniaus ir matė tą automobilį Šviesos g., su 4-5 asmenų kompanija, kuri vartojo alkoholį. Už vairo sėdėjo apie 25 m. amžiaus jaunuolis, plikas, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs šviesiais marškinėliais (b. l. 14).
A. F. 2014-08-13 paaiškinime nurodyta, jog apie 2014-03-23 automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atiduotas kaip užstatas už skolą Ž. M.. Balandžio mėn. su minėtu automobiliu buvo padarytas eismo įvykis, įtaria, kad iš jo buvo pasišalinta. Automobilį perduodant kaip užstatą, buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, nurodyta skolos suma. Kai atidavė skolą (5 dieną), automobilis buvo atiduotas su netvarkingu bamperiu, toios būklės automobiliu naudojasi ir toliau. Ž. M. apie įvykį papasakojo V. Š., kad jis, išvažiuodamas iš aikštelės, nesustabdė laiku automobilio ir padarė eismo įvykį. Išgirdusi apie įvykį labai susinervino, automobiliui buvo apgadintas bamperis, priekinis posūkis (b. l. 19).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulės 2014-04-24 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2014-04-24, apie 16.01 val., dirbant kartu su patruliu A. S., Galvės g., Vilniuje, buvo gautas pranešimas, kad Šviesos g. 4, Vilniuje, eismo įvykis, kaltininkas pasišalino, lauks automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Nuvykus laukė V. F., kuris paaiškino, kad vairuodamas automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Šviesos g., ties 4 namu, pamatė, kad prieš priešais atlekia žalios spalvos automobilis. Norėdamas išvengti smūgio, vairą pasuko dešiniau, bet smūgio išvengti nepavyko bei pajuto smūgį į automobilio kairę pusę. Kaltininkas nesustojo ir nuvažiavo toliau, galimai į automobilį atsitrenkė automobilis su tokiais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)Ant automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matėsi žalios spalvos dažų likučių. Apgadinimų aukštis nuo 0,3 iki 0,65 (b. l. 5).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog įvykio vieta – Šviesos g. 4, Vilniuje, automobiliui „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis kairės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durys, galinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, galinis kairės pusės ratas, galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis (b. l. 7-8).
Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota, jog automobiliui „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) brėžtas priekinio bamperio kairės pusės kampas, nėra priekinio kairės pusės posūkio žibinto, brėžtas priekinis kairės pusės sparnas (b. l. 34). Iš fotolentelių matyti, jog automobiliui „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) brėžtas priekinio bamperio kairės pusės kampas (šonas), brėžtas priekinis bamperis, nėra priekinio kairės pusės posūkio žibinto, brėžtas priekinis kairės pusės sparnas; automobiliui „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) brėžtos priekinės kairės pusės durys, galinės kairės pusės durys, brėžtas, lenktas galinis kairės pusės sparnas, brėžtas galinio kairės pusės rato gaubtas (b. l. 34, 35-36).
Iš pateiktų nuotraukų V. F. kaip asmenį, vairavusį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atpažino V. Š. (b. l. 35-37).
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š. savo kaltę kategoriškai neigia, tačiau teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodomus daro išvadą, kad pilnai pasitvirtino jam pareikštas kaltinimas padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Taigi teikdamas paaiškinimus policijos įstaigoje V. Š. nurodė, jog jis pardavė A. F. priklausantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį sudarė Grigiškėse, prie parduotuvės „Norfa“, iš dokumentų matė, jog pardavė Ž. M.. Apie tai, kad šiuo automobiliu buvo padarytas eismo įvykis, sužinojo tik iš policijos tyrėjos, kai pats buvo iškviestas į policijos įstaigą (b. l. 24, 25). Tuo tarpu apklausiamas teisme V. Š. nurodė ženkliai išsamesnes ir iš esmės naujas automobilio pirkimo (perleidimo) aplinkybes nei pasakojo anksčiau. Anot V. Š., jis prieš kurį laiką (gal pusmetį) iki jam inkriminuojamo pažeidimo iš savo gero draugo Ž. M. buvo pasiskolinęs 1 000 Lt. Kadangi neturėjo pinigų grąžinti skolą, jis pasiūlė paimti jo draugės A. F. automobilį (automobilio savininkė tam neprieštaravo) ir juo naudotis iki kol sugrąžins skolą. Automobilį Ž. M. perdavė jis, A. F. procese nedalyvavo. Jis savo ranka surašė pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašė už A. F.. Sutartyje nurodyta 2 000 Lt kaina pažymėta formaliai, kadangi iš tikrųjų automobilis nebuvo parduotas, o tik perleistas laikinam naudojimui. Daugmaž po 4 mėnesių jis atidavė Ž. M. skolą, po ko šis sugrąžino automobilį. Grąžinimas niekaip nebuvo įformintas. Grąžintas automobilis buvo šiek tiek apgadintas, tačiau konkrečių apgadinimų įvardinti negali. Ž. M. lyg minėjo, kad važiavo mišku ir užkabino šaką. Apie tai, kad buvo patekęs į eismo įvykį, nieko nepasakojo (b. l. 63-64). Teismas tokius V. Š. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Visų pirma kaip nepasitvirtinusi atmestina versija apie tai, kad automobilis pažeidimų padarymo metu buvo parduotas (perduotas). Nors tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek liudytojai A. F. ir Ž. M. tikino teismą, jog automobilis buvo perduotas būtent Ž. M., kuris neva ir padarė eismo įvykį, tačiau akivaizdu, kad pastarieji, būdami artimi V. Š. (A. F. – pastarojo sugyventinė, o Ž. M. – draugas), davė aiškiai suinteresuotus parodymus, kurie dar gi, beje, yra ir prieštaraujantys tarpusavyje. Negalima nepažymėti ir to, kad paties V. Š. parodymai taip pat nėra nuoseklūs. Antai, iš 2014-04-30 rašytinio paaiškinimo galima suprasti, kad asmens, kuriam V. Š. pardavė A. F. automobilį, jis nepažinojo, kad tai yra Ž. M. matė iš dokumentų. Tuo tarpu teisme V. Š. tikino, jog Ž. M. yra geras jo draugas, iš pastarojo buvo pasiskolinęs pinigų, kurių negalėdamas sugrąžinti nusprendė šiam laikinai leisti naudotis A. F. automobiliu. Aiškindamas pirkimo-pardavimo sutarties aplinkybes, tvirtino, jog sutartis buvo sudaryta formaliai, realiai tokio pobūdžio sandoris nevyko, automobilis nebuvo parduotas, o tik perleistas laikinam naudojimui, be to, visus reikalus tvarkė būtent jis, A. F. tame nedalyvavo, jis užpildė tiek sutartį, tiek pasirašė už A. F. (pastaroji tam neprieštaravo), automobilį Ž. M. grąžino taip pat jam. Taigi, kaip matyti, teisme V. Š. tikino, jog automobilis „Mazda 323“ jam inkriminuojamų pažeidimų padarymo metu buvo perleistas Ž. M. ir nei jis, nei A. F. juo disponuoti negalėjo. Kaip patvirtinimą tokiems savo teiginiams pastarasis pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios sudarymo aplinkybes aiškino gana miglotai – nors ir buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau automobilis nebuvo parduotas, nors joje nurodyta 2 000 Lt pardavimo kaina, tačiau tai buvo pažymėta formaliai (iš esmės taip ir neaišku kokiu tikslu), dokumente nurodyta sandorio šalis A. F. realiai jame nedalyvavo, parašas ne jos, galiausiai V. Š. taip ir nepateikė logiško paaiškinimo dėl minėto dokumento sudarymo tikslingumo. Teisme apklausti liudytojai Ž. M. ir A. F. formaliai patvirtino V. Š. parodymus dėl tariamo automobilio perleidimo, tačiau paprašyti atsakyti į teismo klausimus, nurodė skirtingas aplinkybes nei anksčiau apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Štai Ž. M. teigė, jog V. Š. jam buvo skolingas 1 000 Lt, kurių negalėdamas sugrąžinti pasiūlė perleisti ir iki skolos grąžinimo naudotis jo sugyventinės A. F. automobiliu. Anot Ž. M., jis asmeniškai šiuo klausimu bendravo su A. F., o paimant automobilį dalyvavo pati transporto priemonės savininkė, kuri užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašė joje, padavė automobilio dokumentus, automobilį jis grąžino taip pat A. F., kuri pamačiusi apgadinimus, supyko ir šaukė, jis jai paaiškino, kad įvyko avarija, pažadėjo sugrąžinti pinigus už remontą. Tuo tarpu A. F. teigė, kad tariamame automobilio pirkimo-pardavimo sandoryje ji nedalyvavo, viską tvarkė jos sugyventis V. Š., kuris pildė dokumentus ir pasirašė už ją, tikino, jog nors įgaliojimo tam ir nebuvo sudariusi, tačiau jos vardu veikti leido žodine forma, automobilis grąžintas taip pat V. Š.. Be to, paprašyta detaliai papasakoti pinigų skolinimosi aplinkybes, A. F. parodė, kad pinigų iš Ž. M. iš tiesų skolinosi ji (tuo metu laukėsi, buvo daug išlaidų), dėl ko jos sugyventinis paprašė pagelbėti savo draugą. Vėliau teismui uždavus, kodėl pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta 2 000 Lt suma, jei, anot jos, buvo pasiskolinta tik 1 000 Lt, A. F. teigė, kad, matyt, iš Ž. M. skolinosi ir jos sugyventis, kuriam reikėjo įsigyti naujų drabužių. Maža to, liudytoja, priešingai nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodė, kad skolinimasis įvyko būtent tą dieną, kaip ir sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. 2014-04-21, ir, priešingai nei V. Š., net neužsiminė apie tai, kad pastarasis neva turėjo skolą iš anksčiau ir nesugebėjęs jos laiku grąžinti nutarė kuriam laikui perleisti jos automobilį.
Taigi, kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamo V. Š. bei liudytojų A. F. ir Ž. M. parodymai yra prieštaringi, o pastarųjų iškelta automobilio perleidimo versija atmetama kaip nepagrįsta. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo tikėti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus padarė ne V. Š., o Ž. M.. Suprantama, kad V. Š., anksčiau būdamas ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, tarp jų didesne dalimi, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, be to, neturėdamas teisės vairuoti, yra suinteresuotas išvengti administracinės atsakomybės, tokiam tikslui pasitelkdamas išgalvotą versiją apie laikiną automobilio perleidimą. Teismas pastarojo parodymus vertina kaip nenuoseklius, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, ir kuriuos, svarbiausia, paneigia aiškūs ir kategoriški nukentėjusiojo V. F. parodymai. Taigi apklausiamas teismo posėdyje nukentėjusysis V. F. kaip tik ir patvirtino, kad įvykio metu automobilį vairavo ne Ž. M. ar koks kitas asmuo, o būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š.. Dėl šios aplinkybės jis yra pilnai tikras, įvykio metu matomumas buvo geras, jų automobiliai prasilenkė visai šalia (apytikriai metro atstumu), V. Š. atpažino iš šukuosenos (tuo metu buvo skustas), veido bruožų, apie 25 metų amžiaus (b. l. 64). Teismas neturi jokio pagrindo netikėti tokiais V. F. parodymais, kurie yra aiškūs ir nuoseklūs. Nenustatyta, kad nukentėjusysis asmeniškai pažinojo V. Š. (buvo matęs tik iš matymo kaip vietos gyventoją) ir turėjo bent kokį pagrindą pastarąjį apkalbėti. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Ir, kaip minėta, priešinga išvada darytina dėl liudytojų Ž. M. ir A. F. parodymų, kurių teismas negali laikyti nei nuosekliais, ne patikimais ir grįsti jais priimamą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu, teismui pradėjus liudytojus detaliai klausinėti dėl aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamiems pažeidimams, V. Š., išgirdęs tam tikrus pastarųjų atsakymus buvo aiškiai nepatenkintas. Štai, dėl A. F. atsakymų apie pinigų skolinimosi aplinkybes, kurios išsakyti teiginiai nesutapo su prieš tai parodymus davusio V. Š. parodymais, pastarasis išsakė replikas, jog teismas užduoda netinkamus klausimus, nurodė, jog tokie klausimai nėra susiję su byla. Be to, neliko patenkintas ir Ž. M. parodymais, kuomet pastarajam uždavus detalesnius klausimus, šis nurodė, jog pats tiesiogiai bendravo su A. F., kuri perdavė automobilį, pati užpildė ir pasirašė sutartį ir pan. Išgirdęs tokius atsakymus, V. Š. posėdžio metu pradėjo sakyti, jog liudytojas negali duoti parodymų, blogai jaučiasi, prieš baigiant nagrinėti bylą prašė pastarąjį apklausti pakartotinai. Šiuo atveju pažymėtina, jog prieš teismo posėdį paklaustas liudytojas Ž. M. pripažino, jog posėdžio išvakarėse vartojo alkoholį, tačiau ši aplinkybė nesudarė teismui pagrindo manyti, kad pastarasis posėdžio metu buvo neblaivus ir negalėjo duoti parodymų. Ž. M. elgesys buvo pilnai adekvatus, pastarasis aiškiai ir rišliai dėstė savo mintis, todėl vien tai, kad teismui detaliai aiškinantis bylai reikšmingas aplinkybes kai kurie pastarojo atsakymai nepateisino administracinėn atsakomybėn traukiamo V. Š. lūkesčių, jokiu būdu nesudaro pagrindo teigti, jog parodymai duoti netinkamai ar tai, kad jais negalima remtis.
Taigi teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat kitus byloje surinktus įrodymus (eismo įvykio vietos schemą bei papildomus duomenis apie eismo įvykį, transporto priemonės techninės apžiūros aktą su priedais) daro išvadą, kad V. Š. 2014-04-24, apie 15 val. 50 min., vairavo A. F. priklausantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)neapdraustą įstatymo nustatyta tvarka, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET reikalavimus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę - pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), į V. Š. asmenybę (10 klasių išsilavinimo, nevedęs, tačiau turi mažametį vaiką, registruotas darbo biržoje, ne kartą administracine tvarka baustas tiek už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tiek kitus administracinius pažeidimus, kurių nemaža dalis padaryti pastarajam esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemones) (b. l. 2-4). Atsižvelgiant į tai, kad V. Š. yra aiškiai linkęs nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir vykdo administracinius teisės pažeidimus, savo elgesio kritiškai nevertina, teigiamų išvadų nedaro, yra pilnas pagrindas daryti išvadą, jog administracinio nubaudimo tikslai už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą bus pasiekti paskyrus V. Š. minėto straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – administracinį areštą, atitinkantį galimo skirti arešto trukmės vidurkį, be transporto priemonės konfiskavimo ir baudas, didesnes už ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 123 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytų šių nuobaudų vidurkį. Pažymėtina, jog transporto priemonės konfiskavimas netaikytas, atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra parduotas (b. l. 75), o duomenų, kad šią transporto priemonę įsigijęs asmuo, žinojo, kad juo yra padaryti administraciniai teisės pažeidimai, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 29 straipsniu, 123 straipsnio 5 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam penkių šimtų eurų (500 Eur) dydžio baudą.
V. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinį areštą 25 (dvidešimt penkioms) paroms be transporto priemonės konfiskavimo.
V. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam trisdešimties eurų (30 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, V. Š. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – administracinį areštą 25 (dvidešimt penkioms) paroms be transporto priemonės konfiskavimo.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.