Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-06-17 · Civilinė byla Nr. 2S-430-464/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-17
Bylos Nr.
2S-430-464/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė (pran.), Neringa Švedienė
Atsakovas
E. V.
Ieškovas
G. V.
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus
Kategorijos
  • 114.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-430-464/ 2008Procesinio sprendimo kategorija: 114.9.; 114.11.; 114.12.; 116.5.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Romualdos Janovičienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovui E. V., dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Vilniaus m. savivaldybės administracijai, dėl teisės atsidalinti žemės sklypą be bendrasavininkio sutikimo pripažinimo ir kelio servituto nustatymo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas G. V. 2006-06-28 kreipėsi į Vilniaus m. 3-įjį apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti ieškovui teisę atlikti nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies, plane pažymėtos raide “B” ir taškais 1-2-3-4-5-6-13-1, visus atidalijimo (suformavimo kaip atskiro daikto – žemės sklypo su atskiru unikaliu numeriu) darbus (procedūras) visose valstybinėse ir privačiose įstaigose, organizacijose ir įmonėse be žemės sklypo bendraturčio – atsakovo E. V. įgaliojimo (sutikimo); 2) nustatyti 5 m. pločio kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis (plane pažymėta raide “S1” ir taškais: 18, 17, 16, 15, 18) bei 1,5 m. pločio servitutą, suteikiantį teisę tiesti požemines komunikacijas (plane pažymėta raide “S2” ir taškais: 19, 18, 15, 14, 19) per atsakovo E. V. nuosavybės teise turimą žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame raide “A” pagal uždarosios akcinės bendrovės “Tiksli forma” parengtą žemės sklypo planą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l.2-6).

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2007-06-05 sprendimu už akių (b.l.89-91) patenkino pirmąjį ieškinio reikalavimą, o dalyje dėl antrojo priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir bylą joje nutraukė; taip pat priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 2 342 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Atsakovas E. V. 2007-07-17 pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l.97-98) prašė panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2007-06-05 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškimą motyvavo tuo, jog jis per savo atstovą aktyviai dalyvavo šios bylos procese: teikė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo visuose parengiamuosiuose posėdžiuose. Į 2007-06-05 numatytą teismo posėdį atsakovas nei jo atstovas neatvyko, nes atsakovas su ieškovu vedė derybas užbaigti bylą taikiai ir neįspėjo atstovo, jog derybos neužbaigtos, taigi pastarasis turi dalyvauti posėdyje. Pats atsakovas negalėjo atvykti į teismo posėdį dėl intensyvaus darbo grafiko bei paskirtos komandiruotės. Patikino, kad jis, kaip ir ieškovas, suinteresuotas atsidalinti ginčo žemės sklypą. Konfliktas su ieškovu kito po to, kada šis pareikalavo kelio servituto. Vėliau ieškovas atsisakė nepagrįstai reikšto antrojo ieškinio reikalavimo, nes visuomet egzistavo galimybė nutiesti kelią į ieškovo žemės sklypą nesinaudojant atsakovo sklypu, tik tuo ieškovas nesidomėjo, t.y. nebeliko realiai buvusių kliūčių žemės sklypų atsidalijimui. Jei teismo sprendimas už akių nebus panaikintas, atsakovas faktiškai bus nušalintas nuo detaliojo plano rengimo procedūros, dėl ko gali būti priimti jam nepalankūs sprendimai. Be to, teismas priteisė ieškovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors ieškovui atsisakius nuo dalies reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteisiamos proporcingai tik patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Ieškovas G. V. atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 140-142) su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad sprendimo už akių priėmimo galimybė - ne teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai šaliai, o viena iš priemonių užtikrinti proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/ 2005 UAB „Lavisos agrogrupė“ v. UAB „Vilbana“, kat. 116.5.2.). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teiginius dėl negalimumo dalyvauti teismo posėdyje ir/ ar turinčių įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui teisiškai ir faktiškai nepagrįsdamas teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygų (CPK 178 str., 288 str. 4 d.) (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2007-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/ 07 S.R., M.N. v. UAB „Arteta“, kat. 116.5.3.). Atsakovas, dėl išvardintų priežasčių negalėdamas atvykti į teismo posėdį, galėjo prašyti teismo atidėti jį, nors komandiruotė pagal bendrąją taisyklę nelaikytina pateisinama priežastimi atidėti posėdį (CPK 246 str. 2 d.), arba nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, tačiau viso to nepadarė.

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2008-02-14 nutartimi (b.l.149-151) atmetė atsakovo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes atsakovas neįrodė nė vienos iš dviejų būtinų CPK 288 str. 4 d. taikymo sąlygų. Pažymėjo, kad sprendimo už akių priėmimo atveju teismas atlieka formalų įrodymų vertinimą (CPK 285 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuo 2005 m. spalio mėn. atsakovas nevykdo pagal Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2005-07-21 sutartį prisiimtų įsipareigojimų per 2 mėn., skaičiuojant nuo sutarties patvirtinimo dienos, užsakyti detalųjį planą visam 0,6522 ha žemės sklypui, pakeičiant žemės sklypo paskirtį į namų valdos, o nuo minėto žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo dienos - per protingą terminą sudaryti ir pasirašyti žemės sklypo padalijimo sutartį į atskirus žemės sklypus, suteikiant žemės sklypams atskirus unikalius numerius (sutarties 9.3 d.), taip varžydamas ieškovo teisę atsidalinti jam priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios išvados, sudariusios pagrindą tenkinti ieškinį, atsakovas, teismo nuomone, nepaneigė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas akcentavo, kad iš atsakovo ieškovo naudai yra priteistos tiktai tos bylinėjimosi išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su ieškovo reikalavimo patenkinimu, t.y. 100 Lt žyminis mokestis bei išlaidos apmokėti už advokato paslaugas.

Šalies argumentai

Atsakovas E. V. atskiruoju skundu (b.l.157) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008-02-14 nutartį ir priimti naują nutartį, kuria pareiškimas dėl spendimo už akių peržiūrėjimo būtų patenkintas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas. Skundą grindžia tokiais argumentais: užtrukusį sklypų atsidalijimo procesą sąlygojo paties ieškovo neteisėtas reikalavimas dėl kelio servituto, kurio šis bylos nagrinėjimo eigoje atsisakė, taip pat vykusios derybos dėl taikos sutarties; į paskutinį teismo posėdį atsakovas bei jo atstovas neatvyko tik dėl žmogiškos klaidos, jokių tikslų pažeisti proceso koncentracijos principą ar jį vilkinti atsakovas neturėjo; teismas, formaliai vertindamas įrodymus, neteisingai įvertino pačią sprendimo už akių priėmimo galimybę, o teismo išvada, kad jis, atsakovas, neduoda sutikimo atsidalinti ieškovui priklausančią sklypo dalį, yra klaidinga ir padaryta neįsigilinus į bylos esmę; teigia, kad tik šalių nesutarimai dėl kelio servituto per atsakovo sklypo dalį neleido bendraturčiams atsidalinti sklypų. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina apie jo paties siekį atsidalinti sklypus, kuriam sukliudė ieškovo noras numatyti įvažiavimą į savo sklypą per atsakovo sklypo dalį. Pabrėžė, kad ieškovas, supratęs savo reikalavimo dėl servituto nustatymo nepagrįstumą tokio reikalavimo atsisakė, todėl neliko nei ginčo, nei teisinio pagrindo ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tokių išlaidų, pasak atsakovo, ieškovui galėjo būti priteista ne daugiau nei pusė.

Atsiliepimas

Ieškovas G. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą (b.l162-164), kuriuo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime tvirtina, jog sąlygos bei pagrindai sprendimui už akių priimti egzistavo, nes atsakovo ar jo atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pateisinamas. Teismas tinkamai vertino įrodymus, visos reikšmingos bylai aplinkybės buvo visiškai išaiškintos ir nustatytos, o apeliantas net ir su atskiruoju skundu nepateikia jokių kitų įrodymų, paneigiančių teismo sprendime padarytas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo materialiųjų reikalavimų pobūdį bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė sprendimo už akių priėmimo institutą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Sprendimo už akių priėmimas yra specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, tai įstatymo leidėjo nustatyta procesinė priemonė, leidžianti užtikrinti CPK 7 str. įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, užkirsti kelią šalies procesiniam pasyvumui. Tačiau ši priemonė taikytina tik tuomet, jeigu tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui, be to, šio įstatyminio instituto negalima aiškinti kaip įpareigojančio teismą priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinis Teismas, 2006-09-21 nutarime (byla Nr.35/03-11/06) vertindamas sprendimo už akių instituto konstitucingumą, pabrėžė, kad CPK yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir tuo atveju, kai formaliai egzistuoja visos įstatymo nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos 109 str. kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės bei teisingumo principų.

Sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika - ribojimas skųsti apeliacine tvarka sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių - nulemia būtinybę priimti tokį sprendimą tik griežtai laikantis jo priėmimo sąlygų, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės. Teismui nustatyta pareiga atlikti formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, t.y. įsitikinti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 str. 2 d.), liečia visus be išimties, taigi ne vien atvykusios į teismo posėdį šalies (šiuo atveju ieškovo), bet ir neatvykusios (apelianto) pateiktus ar nurodomus įrodymus (atsikirtimų argumentus), kitų dalyvaujančių byloje asmenų argumentus. Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, o ne faktinį jų pagrįstumą. Tačiau tokios įstatymų leidėjo nuostatos negalima aiškinti kaip reiškiančios, jog teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, ar kad gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs (Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, turėjo pareigą teisiškai įvertinti ne tik ieškovo ieškinyje išdėstytus motyvus bei pateiktus įrodymus, bet ir tuos, kuriuos atsiliepime į ieškinį nurodė atsakovas bei tretieji asmenys (CPK 12 str., 142 str. 2 d., 178 str., 185 str.).

Apeliantas per nustatytą terminą pateiktame atsiliepime į ieškinį (b.l. 47-48) paaiškino, kodėl su šiuo ieškiniu nesutinka, savo nesutikimą argumentuodamas nepagrįstu ieškovo noru per apeliantui priklausančio žemės sklypo vidurį nutiesti kelią bei tuo, kad niekada nekliudė atsidalijimo procesui, priešingai, ant visų būtinų detaliajam planavimui atlikti dokumentų yra jo parašai, o jokių kitų dokumentų, kuriuos jis būtų atsisakęs pasirašyti, ieškovas nepateikė. Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2007-06-05 sprendimu už akių tenkindamas šį ieškinį iš esmės nenurodė jokių teisinių argumentų, kuriais remdamasis įsitikino bei padarė išvadą, kad yra pagrindas būtent tokiam sprendimui priimti, neįvardijo iš kurių duomenų daro išvadą apie atsakovo atsisakymą bendradarbiauti ir kodėl laiko pagrįsta ieškovo, o ne atsakovo poziciją, atsakovo atsiliepimo motyvų net neaptarė, apsiribojo iš ieškinio panaudotomis abstrakčiomis formuluotėmis apie esą šio nepagrįstą atsisakymą toliau bendradarbiauti, organizuojant detaliojo planavimo darbus (nekonkretizuota kuriuos), bei vykdyti prisiimtus pagal detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį įsipareigojimus (neįvardinta kuriuos).

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad esant tokiems prieštaringiems duomenims dėl atsakovo tinkamo veikimo (neveikimo), taigi tuo pačiu ir nustatant aplinkybę ar ieškovo teisė apskritai yra pažeista dėl atsakovo neveikimo, ilgą laiką vykstant šalių deryboms dėl taikos sutarties sudarymo, pirmosios instancijos teismas turėjo svarių prielaidų vertinti, ar toks ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas, ar be faktinių aplinkybių tyrimo buvo galimas teisingas bylos išnagrinėjimas.

Antra vertus, priimdamas sprendimą už akių ir tenkindamas ieškinį, teismas, kaip jau minėta, neatliko net ir formalių atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų ir esančių byloje įrodymų vertinimo, nors bylos nagrinėjimo eigoje atsakovo atsikirtimų dėl nepagrįsto ieškinio, dėl tikrosios priežasties, kliudžiusios iki ieškinio pareiškimo atsidalinti sklypus, pagrįstumą iš dalies patvirtino ir paties ieškovo veiksmai – atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo nustatyti kelio servitutą per atsakovo sklypą. Minėtas CPK 285 str. 2 d. nuostatų neįvykdymas ir šio pažeidimo nurodymas atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l 97-98) jau pats savaime sudaro prielaidas konstatuoti esminį apelianto procesinių teisių pažeidimą ir sprendimui už akių panaikinti, bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinant. Tokią šios teisės normos aiškinimo taisyklę yra nustatęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2005).

Be to, reiškiant ieškinį CK 4.80 str. pagrindu, numatančiu bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, privalu laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 2 str. 19 d. (ieškinio pareiškimo metu galiojusi įstatymo 1994-04-26 red.) nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – tai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Žemės įstatymo 37 str., 1994-04-26 red.), jie rengiami Žemės įstatymo 40 str. nustatyta tvarka. Tokių projektų rengimą organizuoja privačių sklypų savininkas. Jis paduoda apskrities viršininkui prašymą leisti rengti žemės sklypų pertvarkymo projektą ir gauna planavimo sąlygas. Tokį prašymą buvo padavusios abi šalys (b.l. 22-25), joms planavimo sąlygos buvo išduotos (b.l.26). Žemės planavimo dokumentus tvirtina apskrities viršininkas. Ieškovas, pareiškęs teisme ieškinį dėl atidalijimo iš bendro žemės sklypo ir prie ieškinio pridėjęs žemės sklypo planą (b.l. 36), nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą be žemės sklypo pertvarkymo projekto, nepagrįstai ieškovo pateiktąjį planą prilygino tokiam atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės projektui, nors tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime (b.l.51- 52) atkreipė teismo dėmesį į tai, kad minėtas planas M 1:500 turi būti suderintas su žemės tvarkymo darbus administruojančia valstybės institucija, kad pagal jį nėra galimybės identifikuoti nekilnojamojo daikto vietos Lietuvos teritorijoje, kad jis neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. reikalavimų. Teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad tokioje situacijoje būtina reikalauti pateikti privalomus ieškinio priedus (CPK 135 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2006).

Teisėjų kolegijos vertinimu, kitoks traktavimas (jeigu įrodymai vertinami vien formaliai, paviršutiniškai) leistų susidaryti tokiai teisinei situacijai, kad norminių aktų neatitinkančio dokumento pateikimas į bylą ir kartu šalies neatvykimas į teismo posėdį jau savaime nulemtų bylos baigtį atvykusios šalies naudai, taigi sudarytų prielaidas išspręsti ginčą savo turiniu neteisingu baigiamuoju teismo aktu. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime yra konstatuota, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, o CPK 288 str. 4 d. nustatytu teisiniu reguliavimu, kuris saisto ir apeliacinės instancijos teismą, yra nepaisoma minėtų konstitucinių imperatyvų. Toks teisinis reglamentavimas, pasak Konstitucinio Teismo, ta apimtimi, kuria apeliacinės instancijos teismui

net ir pripažinus, kad priežastys, dėl kurių proceso šalis neatvyko į teismo posėdį, nebuvo svarbios, tačiau neturint įgalinimų panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir tais atvejais, kai jam yra nurodomi įrodymai, akivaizdžiai patvirtinantys to sprendimo neteisingumą ar tuo sprendimu akivaizdžiai pažeidus asmens teisės, prieštarauja Konstitucijos 109 str., konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nutartyje įvardinti esminiai atsakovo procesinių teisių pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei teismo sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 str. 3 d. 2 p.).

Tai konstatavusi, kitų atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija neanalizuoja ir šioje nutartyje dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 3 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti.

Atsakovo E. V. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti. Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus m. 3-ajam apylinkės teismui.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjos Neringa ŠvedienėRomualda Janovičienė