- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- I-4261-208/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04737-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- V. U.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjo V. U. atstovams R. U. ir advokatui M. S., atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus atstovei G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2015-03-18 sprendimą Nr. 49SJN-434-(14.49.105) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Skyriaus sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta derinti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, dėl to, kad formuojamas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos; 2) panaikinti NŽT 2015-09-23 sprendimą, įformintą raštu Nr. 1SS-2607-(9.5) (toliau – ir NŽT sprendimas); 3) įpareigoti Skyrių suderinti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.
Pareiškėjas paaiškina, jog jam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). 2012-12-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas priėmė įsakymą „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“, pagrindas pradėti administracinę procedūrą – Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 (toliau – ir Aprašas), kuris negalioja nuo 2014-01-01. Pareiškėjas skundą grindžia Aprašo 14 p., 17.2 papunkčiu ir nurodo, jog Skyrius 2011-11-21 išdavė sutikimą Nr. 49SJN-(14.49.104.)-2329, kuriuo neprieštaravo, kad laisvoje teritorijoje prie Žemės sklypo teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas detalusis planas arba planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, dėl įsiterpusio žemės sklypo iki 600 kv. m ploto suformavimo ir žemės sklypo padidinimo, jei tai neprieštaraus galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir nepažeis trečiųjų asmenų teisių. Sutinkamai su Aprašo 34 p. žemės sklypo planas buvo derinamas su valstybinės žemės patikėtiniu, kuris 2013-06-26 sprendimu Nr. 49SJN-(14.49.105)-1095, atsisakė derinti žemės sklypo planą, nes formuojamas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.15 p., nes pageidaujamas žemės sklypas, nėra įsiterpęs, o ribojasi su laisva valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. 2013-08-01 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas raštu Nr. A51-80873-(2.14.2.12-MP8) informavo pareiškėją ir atsakovą, kad papildomas žemės sklypas suprojektuotas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių raudonųjų linijų, Žemės sklypo ir tvenkinio, todėl nauji žemės sklypai šioje vietoje negali būti projektuojami. Skyrius skundžiamu Skyriaus sprendimu atsisakė derinti žemės sklypo planą, dėl to, kad jis neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, todėl pareiškėjas pateikė skundą NŽT, kuri priėmė sprendimą pareiškėjo skundą atmesti. Pareiškėjas mano, kad NŽT nepagrįstai atsisako derinti žemės sklypo planą, nes 2011-11-21 buvo išdavusi sutikimą Nr. 49SJN-(14.49.104.)-2329, kuriuo neprieštaravo, kad būtų rengiamas detalusis planas arba planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Pasisakydamas dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių raudonųjų linijų nurodo, jog valstybinės žemės plotas, užimtas kelio, nelaikytinas laisvos valstybinės žemės plotu vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 6 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Reformos įstatymas) 13 str. 1 p. bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 str. 1 d. 1 p. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika ir nurodo, jog teisės aktuose esant nustatytai galimybei parduoti ar išnuomoti įsiterpusį žemės plotą, kuris ribojasi su keliu, nėra tikslinga atsisakyti pradėti nuomos ar pardavimo procedūras, kol prie jo esančio kelio užimtas žemės sklypas nesuformuotas. Mano, jog klausimas dėl kūdros turėtų būti sprendžiamas analogiškai ir atkreipia dėmesį į Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Sąlygos), patvirtintų 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 XXIX skyriaus nuostatas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, jog 2012-11-21 buvo gautas Skyriaus sutikimas, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas. Šio sutikimo pagrindu matininkas buvo parengęs žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, o NŽT šiuo atveju turi tik patvirtinti, kad minėtas dokumentas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog NŽT nėra subjektas, formuojantis žemėnaudas, nes tai atlieka Administracija, tik Administracija gali spręsti, ar ginčo vietoje galima suformuoti žemės sklypą. Taip pat pažymi, jog Administracija yra nurodžiusi, jog ginčo sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme, kurioje yra tvenkinys, todėl nauji žemės sklypai šioje teritorijoje negalėtų būti projektuojami.
Šalies argumentai
Atsakovas Skyrius, kuris atstovauja ir NŽT, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti (b. l. 44–49).
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, jog 2012-07-23 buvo gautas Administracijos miesto plėtros departamento raštas Nr. A51-46156-(2.14.2.12-MP8), kuriame nustatyta, kad pareiškėjo prašyme nurodytos teritorijos dydis atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką bei kreiptasi į Skyrių dėl sutikimo, kad Žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 a laisvoje valstybinėje žemėje, tačiau Skyrius nepritarė apie 460 kv. m ploto įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio šalia pareiškėjo Žemės sklypo, suformavimui, nes jis nėra įsiterpęs, o ribojasi su laisva valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Skyriuje 2012-09-19 gautas pareiškėjo prašymas padidinti Žemės sklypą, prijungiant dalį laisvos valstybinės žemės. Skyrius 2012-11-21 raštu Nr. 49SJN-(14.49.104)-2329 neprieštaravo detaliojo plano arba plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimui, jei tai neprieštaraus galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir nepažeis trečiųjų asmenų interesų, tačiau Skyrius 2013-06-26 raštu Nr. 49SJN-(14.49.105)-1095 atsisakė derinti Žemės sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, nes pageidaujamas prijungti žemės sklypas nelaikytinas įsiterpusiu ir ribojasi su laisva valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Vadovaujasi Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., 10 str. 5 d. 1 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 (toliau – ir Nutarimas) 2.1.1 p., 2.15 p. ir nurodo, jog pareiškėjo prašomas prijungti 526 kv. m žemės sklypas rytinėje pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu (tvenkiniu) ir yra didesnio ploto nei numatyta Nutarimo 2.15 p.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) prašo bylą nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus (b. l. 39–41).
Administracija nurodo, jog 2012-12-12 Administracijos direktoriaus pavaduotojas priėmė įsakymą Nr. A30-3659, kuriuo leista pradėti rengti Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, taip pat, nustatyta, jog Žemės sklypo rengimo tikslas – padidinti ne daugiau kaip 6 a laisvoje valstybinėje žemėje esamą žemės sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. Nurodo, jog nepalaiko NŽT sprendimo nepritarti žemės sklypo derinimui, nes laisva valstybinė žemė, su kuria ribojasi pageidaujamas pirkti žemės sklypas, yra tvenkinys, todėl nauji žemės sklypai šioje vietoje negali būti rengiami.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl to, ar pareiškėjo prašomas prijungti prie Žemės sklypo plotas gali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu ir gali būti prijungtas prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2012-12-12 įsakymu Nr. A30-3659 leido pradėti rengti 2 260 kv. m ploto pareiškėjo Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus parengtus žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą. Šio plano tikslas – padidinti ne daugiau kaip 6 a laisvoje valstybinėje žemėje esamą žemės sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų (b. l. 12). Skyrius 2012-11-21 raštu Nr. 49SJN-(14.49.104.)-2329 nurodė, jog neprieštarauja, kad laisvoje teritorijoje prie pareiškėjo Žemės sklypo teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas detalusis planas arba planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (b. l. 13), tačiau Skyrius 2013-06-26 rašte Nr. 49SJN-(14.49.105.)-1095 nurodė, jog pageidaujamas prijungti 526 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, t. y. jis ribojasi su laisva valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (b. l. 17). Administracijos Miesto plėtros departamentas 2013-08-01 atsakyme į pareiškėjo skundą Nr. A51-80873-(2.14.2.12-MP8) nurodė, jog Skyriaus nepritarimas derinti planą yra nepagrįstas, nes laisva valstybinė žemė su kuria ribojasi pareiškėjo pageidaujamas pirkti žemės sklypas, yra tvenkinys ir nauji žemės sklypai šioje vietoje negalėtų būti projektuojami (b. l. 18–19), tačiau Skyrius sprendimu nepritarė žemės sklypo formavimui (b. l. 20), o NŽT sprendimu tokį Skyriaus sprendimą paliko nepakeistą.
Pagal Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p. valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Nutarimo 2.15 p. nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už Nutarimo 2.15 p. nustatytus dydžius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, NŽT vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.
Pagal šį teisinį reguliavimą lemiama sąlyga, kada valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, yra jeigu jie yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Nutarimo 2.15 p. detalizuoja įstatymo sąlygas aplinkybe „jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų“, tačiau ši aplinkybė nepaneigia aukštesnės galios teisės aktu, Žemės įstatymu, nustatytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, todėl pirmiausia turi būti paisoma įstatymo sąlygų, kad sklypas turi būti įsiterpęs tarp privačių sklypų ir turi būti atitinkamo Vyriausybės nustatyto dydžio. Nagrinėjamo ginčo atveju plačiau aiškinti Nutarimo 2.15 p. sąlygos „jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų“ nėra pagrindo.
Iš teismui pateiktos ištraukos iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano (b. l. 15) aiškiai matyti, jog ginčo sklypas yra tarp pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo ir tvenkinio valstybinėje žemėje bei gatvės. Šis faktas įrodo, jog ginčo sklypas nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų taip, kaip nustatyta Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p. Be kita ko, pažymėtina, jog pagal minėtą Nutarimo 2.15 p. įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Administracijos Miesto plėtros departamentas 2013-08-01 rašte Nr. A51-80873-(2.14.2.12-MP8) nurodė, jog pareiškėjas savo lėšomis yra parengęs Žemės sklypo prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, dokumentus, kurie yra suderinti Administracijos Miesto plėtros departamente, o Skyriaus, nepritarimas derinti minėtą planą, motyvuojant tuo, kad pageidaujamas prijungti žemės sklypas nėra įsiterpęs, o ribojasi su laisva valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, nėra pagrįstas, nes laisva valstybinė žemė su kuria ribojasi pageidaujamas pirkti žemės sklypas, yra tvenkinys ir nauji žemės sklypai šioje vietoje negalėtų būti projektuojami. Teismas sutinka su minėtu Administracijos Miesto plėtros departamento argumentu, tačiau pažymi, jog ginčo sklypas yra 526 kv. m (b. l. 16), todėl darytina išvada, kad jame galima formuoti atskirus žemės sklypus. Be to, iš žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, matyti, kad greta ginčo sklypo yra suformuotas kelias, t. y. numatytas privažiavimas. Taip pat, nenustatyta, jog ginčo sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, jog ginčo sklypo negalima naudoti pagal jo paskirtį, t. y. jis yra racionalaus dydžio, todėl nurodytoje vietoje galima formuoti atskirus žemės sklypus. Be to, nors laisvoje valstybinėje žemėje (tvenkinyje) negali būti suformuoti nauji žemės sklypai, tačiau tai nėra pagrindas pareiškėjo prašomą prijungti plotą laikyti įsiterpusiu žemės sklypu, nes teisės aktai imperatyviai nurodo, jog įsiterpusiu žemės sklypu laikytinas plotas, esantis tarp privačių žemės sklypų.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog yra galiojantis 2012-11-21 Skyriaus sutikimas, kurio pagrindu matininkas buvo parengęs žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, o NŽT šiuo atveju turi tik patvirtinti, kad minėtas dokumentas atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (žr., pvz., 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Taigi, vadovaujantis gero administravimo principu, NŽT privalo ne formaliai įvertinti ar žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui atitinka teisės aktų reikalavimus, o išnagrinėti visas aplinkybes ir nustačius, jog ginčo sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, negali tvirtinti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nors ir jis atitinka tokiam dokumentui teisės aktų keliamus reikalavimus.
Be kita ko, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju konkuruoja privataus asmens interesas, t. y. pareiškėjo noras padidinti turimą žemės sklypą bei jo išlaidos, susijusios su plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, rengimu ir viešasis interesas. Pažymėtina, jog atsižvelgus į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, viešasis interesas nagrinėjamu atveju yra prioritetinis vieno asmens interesų atžvilgiu, todėl šiuo aspektu skundžiami Skyriaus ir NŽT sprendimai taip pat yra teisėti ir pagrįsti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str. numato, jog teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog pareiškėjas, rengdamas žemės sklypo planą, prilygintą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patyrė tam tikras išlaidas. Dėl tokių išlaidų kompensavimo pareiškėjas gali kreiptis į teismą su atskiru skundu.
Atsižvelgusi į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti, todėl jis yra atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjo V. U. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.