Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai.

4. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai, siųsti atsakovei ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius), grįžo neįteikti, pažymoje nurodyta, kad gavėjas neatsiėmė pašte siuntos per nustatytą saugojimo terminą. Gyventojų registro duomenimis, informacijos apie atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresą nėra, atsakovė yra deklaravusi išvykimą į užsienio valstybę – Jungtinė Karalystė. Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, konstatavo, kad atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma, todėl nėra galimybės atsakovei procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnyje nustatytais būdais. Kadangi bylai išnagrinėti būtina sąlyga yra procesinių dokumentų įteikimas atsakovei CPK nurodytais būdais, o jų atsakovei neįteikus, bylos išnagrinėjimas nebūtų galimas, todėl procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

5. Atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, ką patvirtina VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (el. b. l. 5). Savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-1291 perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas (el. b. l. 17). Remiantis Savivaldybės įmonės įstatais, patvirtintais Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-130 „Dėl Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ įstatų tvirtinimo“, pagrindinis Savivaldybės įmonės tikslas - administruoti ir prižiūrėti Savivaldybės gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis bei laikantis teisės aktų reikalavimų (el. b. l. 18, įstatų 8 punktas).

8. Remiantis byloje pateikta 2007 m. spalio 12 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 1.39-N07/0537, gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo išnuomota atsakovei J. P. (el. b. l. 7-10). 2019 m. vasario 7 d. savivaldybės būsto perdavimo – priėmimo aktu Nr. 5.22-19/1612 atsakovė perdavė ieškovei gyvenamąsias patalpas ir nutraukė nuomos sutartį (el. b. l. 12). Atsakovė minėtame akte įsipareigojo visas sąskaitas, išrašytas už suteiktas paslaugas iki gyvenamosios patalpos perdavimo datos, apmokėti iki kito mėnesio paskutinės dienos, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Remiantis šalių sudaryta sutartimi, ieškovė išnuomojo atsakovei gyvenamąją patalpą, o atsakovė įsipareigoja mokėti nuomos ir kitus sutartyje nustatytus mokesčius (el. b. l. 7-8, sutarties III dalis). Atsakovė pagal sutartį savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku ir pilnai nemokėjo nuomos mokesčių. Įsiskolinimas už gyvenamosios patalpos nuomą nuo 201 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 6 d. sudaro 981,14 Eur (el. b. l. 13). Nuomos mokestis apskaičiuotas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2015 m. liepos 29 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-130 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.205 straipsnyje numatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.576 straipsnis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.583 straipsnio 2 dalį, gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyvento, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas.

10. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė yra įvykdžiusi prievolę atsiskaityti su ieškove (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių bei skolos dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovės reikalavimas iš atsakovės priteisti 981,14 Eur skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 6 d. yra pagrįstas ir tenkintinas.

11. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kategoriška nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

12. Kadangi atsakovė savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė ir nustatytu laiku su ieškove neatsiskaitė, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl delspinigių iš atsakovės priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovei iš atsakovės priteistina 72,20 Eur delspinigių (socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 34 punktas).

13. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5,00 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 053,34Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

14. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina 24,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

15. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,58 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ (juridinio asmens kodas 124568293) iš atsakovės J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 981,14 Eur (devynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro ir 14 ct) skolą, 72,20 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų ir 20 ct) delspinigius, 5,00 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 053,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 27,58 Eur (dvidešimt septynių eurų ir 58 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 24,00 Eur žyminis mokestis ir 3,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Išaiškinti, kad ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.