- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-26
- Bylos Nr.
- 2S-488-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
Teisėja B. Todesienė. Proc. sprendimo kategorijos:75.8; 122.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. birželio 26 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jeržemskio. ,
kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus. , Neringos Švedienės
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosvybėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bei pripažinti nuosavybę į 1994 m. laidos VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) ½ 175,81 kv.m. bendro ploto buto, esančio adresu ( duomenys neskelbtini), Vilniuje, ½ 46,42 kv. m. bendro ploto garažo-bokso, esančio adresu ( duomenys neskelbtini) Vilniuje; ½ 46,14 kv.m. bendro ploto garažo-bokso esančio adresu ( duomenys neskelbtini)Vilniuje; ½ 688,56 kv.m. bendro ploto 2/18 dalis automobilio stovėjimo patalpų, esančių ( duomenys neskelbtini) , Vilniuje; ½ 103,68 kv.m. ploto buto esančio adresu ( duomenys neskelbtini), Vilniuje; ½ 70,60 kv.m. bendro ploto buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; ½ 38,25 kv.m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų esančių adresu (duomenys neskelbtini)Vilniuje; ½ 0,2400 ha bendro ploto 8/24 dalis žemės sklypo, esančio adresu ( duomenys neskelbtini); ½ 0,2600 ha bendro ploto 8/26 dalis žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ 65 kv.m. bendro ploto 1/3 dalis gyvenamojo namo, 1/3 dalis pastato-malkinės, 1/3 dalis pastato-tvarto;1/3 dalis pastato-sandėlio; 1/3 dalis pastato-daržinės; 1/3 dalis inžinierinių statiniųesančių ( duomenys neskelbtini)
Skolininkės vyrui nustatyti nuosavybės teisę į 1993 m. laidos automobilį VW CARAVELE v/n (duomenys neskelbtini) 77,30kv.m. bendro ploto butą esantį adresu M. D. g. 18-1, Vilniuje; 478,44 kv.m. bendro ploto 1/6 dalies poilsio namų ir inžinierinių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); bei į auksčiau paminėto turto dalis proporcingai tenkančias skolininkės sutuoktiniui.
Šalies argumentai
Patikslintame, 2008-01-09 pareiškime, Vilniaus apskrities VMI nurodė, kad prašo nustatyti skolininkės nuosavybės teisę į 1993 m. laidos automobilį VW CARAVELLE. Taip pat nurodė turto vidutines rinkos kainas.
Nurodė, kad E. Š. valstybės biudžetui yra skolinga 130 912, 14 Lt. Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – inspekcija) 2006-09-01 priėmė sprendimą Nr. 14-19-324436, ir išsiuntė jį vykdymui antstoliui Gintui Badikoniui. 2007-02-14 iš antstolio G. Badikonio buvo gautas raštas kuriuo išieškotojui siūloma kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Atsiliepimas
Skolininkė atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjo nurodytas turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, padalinimo būdas yra nepriimtinas kadangi nustatant idealiasias turto dalis nebūtų galima nustatyti kokia konkrečia turto dalimi po turto padalinimo naudotusi skolininkė, o kokia jos sutuoktinis.
Antstolis G. Badikonis atsiliepime į prašymą nurodė, kad su juo sutinka.
Nurodė, kad 2007-02-09 pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančio turto dalies nustatymo.
Tretysis asmuo AB ,,Parex bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Artūr Skil 2005-02-23 būsto kreditavimo sutartimi Nr.BKS/449 buvo suteiktas 165 083 EUR kreditas buto esančio adresu ( duomenys neskelbtini), Vilniuje su dviem garažais įsigijimui. Šis turtas hipotekos lakštu Nr. 01/1/2005/0004484 buvo įkeistas Banko naudai. Skolininkė E. Š. sudarė laidavimo sutartį Nr. LS/BKS/449, pagal kurią ji atsako kaip solidari skolininkė.
Tretysis asmuo AB ,,Vilniaus Bankas“ nurodė, kad nekilnojamiesiems daiktams , esantiems , ( duomenys neskelbtini) Vilniuje, , ( duomenys neskelbtini) Vilniuje, , ( duomenys neskelbtini) Vilniuje bei 2/18 automobilių stovėjimo patalpos daliai, plane pažymėtoms P7 ir P8, esančiai adresu ( duomenys neskelbtini), Vilniuje yra įregistruota hipoteka AB ,,Vilniaus Bankas“ naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi prašymas atmestas.
Teismas sprendė, kad pagal LR CPK 746 str. iš hipoteka įkeisto turto išieškojimas trečiųjų asmenų – šiuo atveju pareiškėjo naudai negalimas be hipotekos kreditoriaus sutikimo, todėl skolininkės dalies nustatymas šiame turte pareiškėjui neturėtų jokios teisinės reikšmės nesant bankų, kuriems įkeistas šis turtas sutikimo.
Teismas sprendė, kad nustatant bendrosios nuosavybės dalyviams nuosavybės teises į daiktus, sprendžiamas ir naudojimosi daiktais tvarkos nustatymo klausimas. Pareiškėjas reikalauja nustatyti nuosavybės teises į atskirus objektus dėl to nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarka nėra nustatinėjama.
Pagal LR CPK 667 str. vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet indvidualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pareiškėjas prašo atlikti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą, o tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialinės teisės normas, sudarant turto balansą, sumokant mokėtinas skolas. Tik nagrinėjant tokias bylas yra spręstinas klausimas dėl kompensacijos priteisimo sutuoktiniui, kuriam teko mažesnės vertės turtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės. Nesant galimybės išspręsti klausimą iš esmės perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instatncijos teismui.
Nurodė, kad LR CPK 746 str. nustato, kad hipotekos kreditoriaus sutikimas dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto duodamas tik vykdymo proceso metu, antstoliui raštu kreipiantis į hipotekos kreditorių. Hipotekos kreditoriai dalyvaujantys byloje prieštaravimų dėl VMI reikalavimo nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nepareiškė.
Nurodė, kad LR CPK 667 str 2 d. tiksliai nurodo, kad naudojimosi daiktu tvarka nustatoma tik tuomet, kai yra nustatinėjama nekilnojamojo daikto skolininko dalis. Inspekcija teikdama patikslintą pareiškimą prašo nustatyti skolininkei nuosavybės teises į atskirus nekilnojamuosius daiktus, kaip savarankiškus objektus. Tuo siekiama nustatyti skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Pagal LR CPK 667 str. 4 d. išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad iš jos būtų galima išieškoti.
Nurodo, kad teismas nesprendė prievolės atsiradimo klausimo, nemotyvuotai pareiškė, kad prievolės pobūdžio nustatyti negali.
Skolininkės E. Š. ir trečiojo asmens A. Š atsiliepimai į atskirąjį skundą 2008-06-03 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi gražinti juos padavusiems asmenims, kadangi praleistas terminas atsiliepimams pateikti.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti (LR CK 4.80 str. 3 d.).
Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (LR CK 3.109 str.), asmeninio sutuoktinių turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (LR CK 3.112 str.), iš asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimus (LR CK 3.113 str.). Dėl to kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis nustatant prievolės subjektus, jos dydį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LAT formuojama praktika, dėl sutuoktinių atsakomybės pagal prievoles, sprendžia, kad visais atvejais LR CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių prigimtį, subjektus pagal prievoles ir kitus, su šiais klausimais susijusius faktus, nustatinėja teismas.
Iš nutarties matoma, kad teismas pažymėjo, jog byloje yra nepakankamai duomenų apie skolininkės prievolės prigimtį.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos (toliau-VMI) pareigūnė informavo teisėją, kad mokestinė prievolė galėjo susidaryti dėl GPM ir PVM mokesčio nepriemokos. Tai buvo patvirtinta ir 2008-02-21 d. teismo posėdžio metu.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui nustačius, kad pateikti procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (LR CPK 115 str.2 d.). Jei trūkumai nepašalinami teismas palieka pareiškimą nenagrinėtu (LR CPK 296 str.).
Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu ar jo dalimi, priklausančia skolininkui tvarką (LR CPK 667 str.2 d.).
Teisėjų kolegija vadovaudamasi LAT formuojama praktika sprendžia, kad LR CPK 667 straipsnis taikomas, kai išieškomos vieno sutuoktinio skolos pagal LR CK 3.112 straipsnį ir jeigu prievolės neturi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto ( LR CK 3.109). LR CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių įdealiasiais ir (ar) realiasias turto dalis. Įstatymas suteikia išieškotojui teisę reikalauti, kad turto dalys turi būti nustatomos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad skolininkė E. Š. ir A. Š turi 4 nepilnamečius vaikus. Dėl šios priežasties sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto atidalinimo į procesą būtina įtraukti ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovą, bei nustatyti padalinto turto naudojimosi tvarką.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instatncijos teismas
neatskleidė bylos esmės (LR CPK 327 str. 2d.), neteisingai taikė procesines (LR CPK 329 str. 1 d.) bei materialines teisės normas (LR CPK 330 str.) ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Dėl to 2008-04-10 Vilniaus m. I-o apylinkės teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo I-os instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., kolegija
nutarė:
Panaikinti Vilniaus m. I-o apylinkės teismo 2008-04-10 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.