Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Ginčijamu Sprendimu Departamentas nusprendė panaikinti pareiškėjui suteiktą prieglobstį (pabėgėlio statusą) Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

2.2. (duomenys neskelbtini) pilietė A. B. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą suteikti prieglobstį jai ir jos tuomet nepilnamečiui sūnui R. L.. Organizacijos „Amnesty International“ ir „(duomenys neskelbtini)“ A. B. pripažino (duomenys neskelbtini). Departamentas, išnagrinėjęs užsieniečių prašymą, suteikė pabėgėlio statusą pareiškėjo motinai, o pareiškėjui suteiktas tos pačios formos prieglobstis (kaip nepilnamečiam vaikui).

2.3. Akcentuotina, kad pareiškėjui buvo suteiktas išvestinis pabėgėlio statusas (angl. derogative refugee status). Pagal Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro išaiškinimus tai, kad pareiškėjui buvo suteiktas pabėgėlio statusas jam esant nepilnamečiui dėl jo motinai suteikto pabėgėlio statuso, pareiškėjui sulaukus pilnametystės niekaip nekeičia ir nepanaikina jo turimo statuso. Atsakovas remiasi Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuris numato, kad užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas panaikinamas, jeigu jis negali atsisakyti naudotis valstybės, kurios pilietis jis yra, apsauga, nes jau nėra aplinkybių, į kurias atsižvelgus jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas.

2.4. Šiuo atveju atsakovas turėjo įrodinėti faktą, kad pareiškėjo motinai nebegresia pavojus patirti persekiojimo veiksmus, ir, jei yra pagrindas, panaikinti pareiškėjo motinai suteiktą pabėgėlio statusą ir tuomet panaikinti šį statusą ir pareiškėjui. Atsakovui nenurodžius, kad yra pagrindas panaikinti pabėgėlio statusą jo motinai, nėra pagrindo ir pareiškėjui panaikinti pabėgėlio statusą. Šios bylos kontekste tai būtų dabartinio (duomenys neskelbtini) (t. y. esminis pasikeitimas) – tuomet būtų galima pradėti pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą pareiškėjo motinai ir, atitinkamai, pareiškėjui. Departamentas padarė teisės taikymo klaidą, kadangi jis įrodinėjo faktą, jog sūnus neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų, nors jam pabėgėlio statusas ir nebuvo suteiktas individualiais pagrindais.

2.5. Pats atsakovas, be kita ko, pripažįsta, kad pareiškėjo motina buvo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini), o prieglobsčio prašytojas (t. y. pareiškėjas) de facto dalyvavo (duomenys neskelbtini). Atsakovui buvo išsiųstos ir nuotraukos, kuriose pareiškėjas matomas kartu su savo motina, dalyvaujantis protestuose, kartu pateikti jo motinos papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad jos sūnus (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas būdamas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2024 m. birželio 17 d. vykusios apklausos metu paaiškino, kad iš kilmės valstybės išvažiavo (duomenys neskelbtini), pagal visą informaciją jis ten (duomenys neskelbtini).

2.6. Pareiškėjas apklausos metu buvo pertraukiamas. Teismui sprendimu panaikinus ankstesnį Departamento sprendimą (t. y. 2024 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 24S173141, toliau – ir 2024 m. Sprendimas), kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjo pabėgėlio statusą, pareiškėjo papildoma apklausa atlikta nebuvo, jam suteikta tik galimybė pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus. Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 1 d. atsakovui išsiuntė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad jam kyla grėsmė dėl (duomenys neskelbtini), jis susidurs su (duomenys neskelbtini), bus apklaustas, verbuojamas, o nustačius, kad (duomenys neskelbtini), jis bus nubaustas. Kartu nurodyta, kad pareiškėjas bijo būti pašauktas atlikti karinę tarnybą ir priverstas pasirašyti kontraktą, nenori dalyvauti (duomenys neskelbtini).

2.7. Nagrinėjamu atveju ginčijame Sprendime pakartotinai nėra atliktas joks tyrimas, ar grąžinus asmenį į kilmės valstybę, pareiškėjui nekyla rizika susidurti su persekiojimo veiksmais dėl (duomenys neskelbtini), t. y. neįvertina, kad pareiškėjas buvo sulaikytas protestuojant, kas rodo jo patekimą į teisėsaugos akiratį, ir kad teisėsaugos institucijoms yra žinomos jo politinės pažiūros, nesuderinamos su (duomenys neskelbtini); kartu nevertinta, ar jam dėl nurodytų veiksmų (viešai reikštų politinių įsitikinimų) ar jo motinos veiksmų bei (duomenys neskelbtini), jam negresia patirti fizinį, psichologinį smurtą ar net baudžiamąjį persekiojimą (pvz., siekiant nubausti jį ar išgauti informaciją apie jo motiną / jos buvimo vietą, priversti ją grįžti į kilmės valstybę, tikslu nubausti ją).

2.8. Dėl Sprendimo motyvų, susijusių su pareiškėjo baime būti kviečiamam atlikti privalomąją karo tarnybą, akcentuotina, jog ginčo dėl to, jog ši baimė yra ir reali, nėra. Pareiškėjas pagal teisės aktus negali pasinaudoti alternatyvia civiline tarnyba (atleidimas nuo karo tarnybos dėl nenoro žudyti Ukrainos piliečių ir daryti karo nusikaltimų nenumatytas). Todėl pareiškėjas pagrįstai bijo būti pašauktas atlikti privalomąją karinę tarnybą, nesant galimybės pasinaudoti alternatyvia karo tarnyba. Teisė atsisakyti karo tarnybos dėl vidinių įsitikinimų yra išvestinė teisė, kuri kyla iš tarptautinėse žmogaus teisių apsaugos sutartyse įtvirtintos teisės į minties, sąžinės ir religijos laisvę (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 9 str.). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad nors teisė dėl įsitikinimų atsisakyti atlikti karo tarnybą Konvencijos 9 straipsnyje nėra eksplicitiškai įtvirtinta, atsisakymas atlikti karo tarnybą, jei jis yra pagrįstas rimtu ir neįveikiamu konfliktu tarp pareigos tarnauti kariuomenėje ir asmens sąžinės ar jo tikrai tvirtų religinių ar kitokių įsitikinimų, yra saugomas Konvencijos 9 straipsnyje nustatytų garantijų.

2.9. Iš viešų šaltinių matyti, kad (duomenys neskelbtini). Taip pat yra viešai žinoma informacija, kad (duomenys neskelbtini). Kartu nurodytina, kad (duomenys neskelbtini). Šauktinis, kuris sistemingai be pateisinamos priežasties nepaiso šaukimų, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais, baudžiamasis persekiojimas ar baudimas dėl atisakymo atlikti karo tarnybą, kuri apima karo nusikaltimų arba nusikaltimų žmoniškumui vykdymą, yra atskiras pabėgėlio statuso suteikimo pagrindas.

2.10. Atsakovas netinkamai įgyvendino prieglobsčio panaikinimo procedūrą, neužtikrino objektyvaus, išsamaus ir nešališko tyrimo atlikimo, todėl Sprendimas naikintinas.