Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią jis patyrė atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN 19-me būryje laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2015-01-08. Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į 19-ą būrį buvo paskirtas Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-344 nuo 2012-11-14 (b.l. 13-14). Atsižvelgiant į pareiškėjo suformuluotą reikalavimą bei atsakovo pateiktus duomenis, teismas sprendžia, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2012-11-14 iki 2015-07-02.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Marijampolės PN administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), kai jam nebuvo užtikrinta teisės aktuose numatyta gyvenamojo ploto norma, buvo maži langai, nebuvo ventiliacijos, tualetas nepritaikytas invalidams, gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų ir pelių, nebuvo kur džiovinti drabužių, nakties metu neįmanoma būdavo prisikviesti pareigūnų, būdavo sunku patekti į medicinos dalį, valgykloje nešvaru, didelė smarvė, maistas gaminamas iš sugedusių produktų, pareigūnai ir kiti nuteistieji tyčiojosi.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹. 1. punkte nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-11-14 iki 2015-07-02 gyveno 19 būrio 191 brigados 2 gyvenamojoje patalpoje. Šios patalpos plotas 39,60 kv. m, joje įrengta 20 gyvenamųjų vietų (b.l. 13, 15). Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Kadangi objektyvių duomenų apie Marijampolės PN konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių atsakovo atstovas į bylą nepateikė, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. Atlikus aritmetinius skaičiavimus, akivaizdu, kad visą kalinimo laiką pareiškėjui teko 1,98 kv. m gyvenamojo ploto (39,60 kv. m /20 miegamųjų vietų), tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su tarakonų ir pelių gausa gyvenamosiose patalpose, t.y. su Higienos normos HN 76:2010 60 punkto, nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, pažeidimu. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN yra sudarę su UAB „Dezinfa “ Paslaugų teikimo sutartį dėl buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo (b.l. 19-23, 43), byloje nėra jokių duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2012-04-12 patikrinimo akte Nr. Pa-92 nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose ir prie jų esančiose virtuvėlėse operatyvios kontrolės metu tarakonų nepastebėta. Tikrinimo metu nuteistieji patvirtino, kad tarakonų nėra (b.l. 41-43). Taigi, teismo nuomone, aukščiau nurodyti įrodymai paneigia pareiškėjo nurodytas abstrakčios aplinkybes, siejamas su antisanitarinėmis sąlygomis dėl parazitų buvimo.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose buvo maži langai, trūko oro, nebuvo ventiliacijos. Į bylą pateiktų Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad Marijampolės PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (b.l.31-32, 33-35, 36-37, 38-40), tai atitinka Higienos normos 24 punkto reikalavimą ir patvirtina, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo įrengta tinkama ventiliacija. Pažymėtina, jog pagal aukščiau nurodytų patikrinimo aktų duomenis 19 būrio 191 brigados gyvenamųjų patalpų oro judėjimo greičio, temperatūros, santykinės oro drėgmės parametrų neatitikimo higienos reikalavimams nebuvo nustatyta.

Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad, kalint Marijampolės PN dažnai teko kęsti pareigūnų ir kitų nuteistųjų tyčiojimąsi, žeminantį elgesį. Nurodė, kad jo būryje buvo daug jaunų, stiprių, nuteistųjų, kurie iš jo tyčiojo ir smerkė kaip neįgalųjį.

Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodė, kad nuteistieji suskirstomi į būrius vadovaujantis pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtinta Diferencijuota nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schema (toliau - ir Schema). Iš Schemos turinio matyti, kad pareiškėjas buvo paskirtas į būrį, kuriame apgyvendinami vyresnio amžiaus virš 40 metų gero (patenkinamo) elgesio nuteistieji, nevartojantys narkotinių medžiagų (b.l. 28). Pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių nuteistųjų, jų vardų, pavardžių, kurie jo atžvilgiu netinkamai elgėsi, nenurodė konkrečių netinkamo elgesio atvejų, todėl teismas neturi galimybės įvertinti galimai netinkamo nuteistųjų skirstymo į būrius įtakos pareiškėjui.

Pastebėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas ėmėsi tam tikrų aktyvių veiksmų, siekdamas būti perkeltas į kitas gyvenamąsias patalpas, kreipdamasis šiuo klausimu į pareigūnus, pataisos įstaigos administraciją, o šie būtų atsisakę jo prašymus tenkinti. Priešingai byloje esantis pareiškimas patvirtina, kad pretenzijų dėl gyvenimo sąlygų 19 būryje pareiškėjas nekėlė, būti perkeltas į kitą būrį nepageidavo (b.l. 16).

Teismas pažymi, jog pareiškėjas nors ir reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio, tačiau konkrečių pareigūnų, pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo faktą bei spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjas nurodė, kad naktį nebuvo galimybės išsikviesti pareigūnų. Tik bendro pobūdžio teiginiais, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstais samprotavimais teigė, jog pareigūnai, kad nebūtų trukdomi, nukeldavo ragelį, todėl būdavo neįmanoma juos prisikviesti. Pažymėtina, jog konkrečių pareigūnų vardų, pavardžių, pažeidimo aplinkybių pareiškėjas nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu. Iš į bylą pateikto 2016 m. kovo 15 d. rašto Nr. 9/07-3747 matyti, kad lokalinis sektorius naktį yra rakinamas, bet gyvenamosios patalpos nėra rakinamos ir nuteistieji gali judėti. Prie durų yra įrengtas iškvietimo įrenginys, kuris yra veikiantis. Prie lokalinių galinių vartų yra apsaugos postas, kuriame budi pareigūnai (b.l. 69). Visas šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktos foto lentelės (b.l. 70-75). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nuteistiesiems yra visos galimybės, bet kuriuo paros metu, išsikviesti pareigūnus, todėl pareiškėjo teiginiai dėl šios galimybės nebuvimo, atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad valgykloje nešvaru, nemalonus kvapas, maistas paruoštas iš sugedusių produktų.

BVK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Pasisakydamas dėl išsakytų P. G. skundo argumentų, teismas pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013). Pastebėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Maitinimas Marijampolės PN organizuotas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietos, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 bei 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, patvirtintais valgiaraščiais. Pareiškėjo teiginiai dėl nešvaros nuteistųjų valgykloje ir netinkamo maisto bei maitinimo labai abstraktūs, šių aplinkybių jis visiškai nedetalizavo, kada konkrečiai buvo tokia aplinka, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovų veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Darytina išvada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Be to, pareiškėjo nurodytas aplinkybes šiuo aspektu paneigia Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktai (b.l. 45-47, 48-53, 54-56), kuriuose tokio pobūdžio pažeidimų nenustatyta. Taip pat aktuose pažymėta, kad Marijampolės PN valgykloje maisto produktų kiekiai ir jų energetinės vertės atitinka reikalavimus. Teismas pažymi, kad bylos faktinės aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais, o ne prielaidomis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo nurodomos bendro pobūdžio aplinkybės apie kalinimo sąlygas jo nurodytų faktų nepatvirtina. Akcentuotina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Marijampolės PN administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl jo laikymo sąlygų. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamų laikymo sąlygų - valgyklos būklės, netinkamo maisto, nelaikytini pakankamai aiškiais bei detalizuotais ir atmestini kaip nepagrįsti.

Nors pareiškėjas teigė, kad nebuvo džiovyklos drabužiams džiovinti, tačiau atsakovas paneigė šį pareiškėjo argumentą, pažymėdamas, kad pataisos namuose nuteistųjų skalbykloje yra sudaryta galimybė nuteistiesiems džiovinti patalynę bei drabužius (b.l. 10). Iš pateikto į bylą Marijampolės PN skalbyklos darbo grafiko matyti, kad tokia galimybe galėjo naudotis ir 19-ame būryje gyvenantys nuteistieji (b.l. 57). Taigi, pareiškėjo šie skundo argumentai vertintini, kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai ir atmestini.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog tualetas buvo nepritaikytas invalidams, turintiems problemų su sąnariais ar neturintiems kojos.

Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismas pažymi, jog jokie teisės aktai nenumato, kokio tipo tualetai (sėdimi, tupimi ar pan.) turi būti įrengti, todėl negalima konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo. O taip pat akcentuotina, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl savo sveikatos būklės, jog jis negalėjo naudotis tualetu. Atsakovo atstovas patvirtino aplinkybę, kad 19 būrio sanitarinio mazgo patalpoje yra įrengti trys klozetai ir du pisuarai. Tarp klozetų įrengtos pertvaros. Prausykloje įrengti keturi šalto vandens čiaupai, dušas. Taip pat pažymėjo, kad sanitariniu mazgu gali naudotis ir neįgalūs asmenys (b.l. 10).

Teismas pažymi, kad iš Lietuvos laisvės atėmimo vietų ligoninės gautas į bylą 2016 m. gegužės 30 d. raštas Nr. S-PER-949 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame pateikiama informacija apie pareiškėjo duomenis esančius jo asmens sveikatos istorijoje. Iš minėto rašto matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, atlikdamas bausmę Marijampolės PN kreipėsi į gydytojus dėl cukrinio diabeto gydymo, skundėsi padidintu arteriniu kraujospūdžiu, pastoviais sąnarių skausmais (ypač kelių sąnarių skausmais, susijusiais su dideliu nutukimu), kartais dėl širdies skausmo, dėl sutrikusio virškinimo, dėl pablogėjusios regos, dėl ausų skausmo, dėl sutrikusio miego ir t.t. Nors aukščiau nurodytame dokumente nėra tiesiogiai nurodyta, kad pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau, teismo vertinimu, per mažas patalpos plotas galėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatos sutrikimams. Akivaizdu, kad esant ribotam judėjimui, lankymasis kieme, sporto salėse, aikštynuose ir kitose leidžiamose vietose negalėjo kompensuoti pareiškėjui tekusio per mažo gyvenamojo ploto.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į gyvenamąją patalpą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad Marijampolės PN pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą buvo laikomas apie 2-ejus metus ir 8 mėnesius, gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai (jam teko 1,98 kv. m), atsižvelgtina į tai, kad dėl gyvenamojoje patalpoje esančių baldų šis plotas buvo dar mažesnis. Įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę, jo ribotą galimybę judėti, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų, perkėlimo į kitą būrį būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją ( priešingai į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas būti perkeltas į kitą būrį nepageidavo), taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, darytina išvada, jog byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini pasiekusiais minimalų žiaurumo lygį ir suteikiančiais pagrindą pripažinti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimą.

Tačiau, aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, yra pagrindas spręsti klausimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine išraiška.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1860 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti P. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1860 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.